Lietuvoje vis labiau populiarėja darbo lankstaus panaudojimo forma - laikinųjų darbuotojų samdymas iš įdarbinimo įmonių, dar vadinama darbuotojų nuoma arba agentūriniu darbu. Toks alternatyvus darbo išteklių naudojimo sprendimas laikinojo darbo naudotojui leidžia sumažinti sąnaudas, o, esant nedarbui šalyje - darbuotojams susirasti darbą.
Šiuo atveju, nors darbuotojas sudaro darbo sutartį su laikinojo įdarbinimo įmone, tačiau realiai dirba kitos įmonės, darbo naudotojo, žinioje ir iš jo gauna darbo pavedimus.
Darbo rinka nuolat keičiasi, todėl siūlome modernius ir lanksčius sprendimus, leidžiančius įmonėms greitai prisitaikyti prie besikeičiančių verslo poreikių. Darbuotojų nuoma, teisės aktuose vadinama laikinuoju įdarbinimu, gali suteikti bendrovės veiklai lankstumo, ypač tais atvejais, kai darbo krūvis ir darbuotojų poreikis nėra pastovus. Plečiantis nuotolinio darbo galimybėms, auga ir laikinųjų darbuotojų paklausa.
Darbuotojų nuoma (kitaip vadinama personalo nuoma ar laikinasis įdarbinimas) - tai šiuolaikiška paslauga, leidžianti lanksčiai valdyti žmogiškuosius išteklius - procesas, kurio metu darbuotojai, atrinkti pagal konkretaus verslo kliento pateiktus pageidavimus, yra įdarbinami mums priklausančioje įmonėje. Jeigu jūsų norimos specialybės darbuotoją turime savo duomenų bazėje, jis gali iškarto pradėti dirbti.
Darbdaviams tai patogesnis pasirinkimas, nes vykdomi projektai įvairūs, o verslo poreikiai keičiasi. Nepaisant to, kad laikinasis įdarbinimas gali atrodyti keblus ir sudėtingas procesas.
Teisiniai aspektai ir reikalavimai
Tačiau ne visi žino, kad tokie praktiniai sprendimai turi atitikti specifinius teisės aktų reikalavimus. Jeigu darbuotojas dirba ne toje įmonėje, kurioje buvo įdarbintas, arba jei pažeidžiamos užsieniečių įdarbinimo taisyklės, tai laikoma nelegaliu darbu. O nubaustam darbdaviui taikomi ne tik finansiniai padariniai: užsieniečių įdarbinimo ribojimai, draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti subsidijas, išmokas ar valstybės paramą. Tad tolesnis tokių paslaugų teikimas tampa „tiksinčia bomba“, kuri anksčiau ar vėliau užtrauks nepageidaujamą atsakomybę.
Darbuotojus „nuomojanti“ įmonė yra formalus darbdavys. Jeigu darbdavio funkcijos apsiriboja darbo sutarties sudarymu, keitimu, nutraukimu, darbo užmokesčio ir kitų išlaidų mokėjimu - greičiausiai veikiate kaip laikinojo įdarbinimo įmonė.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad gali skirtis valstybė, kurioje žmogus yra (gyvena) fiziškai ir valstybė, kurioje, teisine prasme, žmogus gali dirbti. Prieš įdarbinant užsienio valstybėje esantį užsienietį, reikėtų įsitikinti kurioje valstybėje jis turi teisę dirbti.
Užsienyje nuolat reziduojantį (gyvenantį) užsienietį galima įdarbinti ir Lietuvoje. Toks įdarbinimas siejamas ne su fizine žmogaus darbo atlikimo ir buvimo vieta, bet su teisine. Daugeliui įmonių toks užsieniečių įdarbinimo būdas gali būti gerokai patrauklesniu nei steigtis užsienyje.
Tačiau reikia atminti, kad Lietuvos įstatymai net ir nuotoliu dirbsiančius užsieniečius leidžia įdarbinti tik laikantis specialių taisyklių. Gauti tokius dokumentus nėra paprasta, o daugeliu atveju net ir nėra jokios galimybės juos gauti.
Darbo santykių su užsieniečiais atskyrimas nuo rangos / paslaugų teikimo sutarčių yra labai svarbus. Laikinojo įdarbinimo įmonė laikinajam darbuotojui turi mokėti tokį patį darbo užmokestį, kokį jis gautų, jeigu nuolat dirbtų pas laikinojo darbo naudotoją. Įdarbinus darbuotojus per laikinojo įdarbinimo įmonę, laikinojo darbo naudotojas jiems turi sudaryti tokias pačias darbo ir įdarbinimo sąlygas kaip savo nuolatiniams darbuotojams.
Už laikinojo darbo naudotojo neįgyvendintas darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančias priemones atsakomybė kyla ir laikinojo įdarbinimo įmonei. Laikinojo įdarbinimo įmonė negali uždrausti laikinajam darbuotojui įsidarbinti pas laikinojo darbo naudotoją, o pastarajam negali uždrausti įdarbinti darbuotojo. Be to, laikinojo darbo naudotojui draudžiama, atleidus darbuotojus iš darbo be jų kaltės, juos pakeisti laikinais darbuotojais.
Draudimas įtvirtintas siekiant užkirsti kelią darbdavių piktnaudžiavimui bei siekiui išvengti atleidimo procedūrų ir su tuo susijusių finansinių pasekmių - išeitinių išmokų mokėjimo.
Kai kurios įmonių grupės taip pat „dalinasi“ darbo jėga. Darbuotojas įdarbinamas vienoje įmonėje, nors aptarnauja kelias grupės bendroves, taip užtikrinant darbuotojo darbo krūvį.
Esame tarptautinė personalo sprendimų grupė, veikianti nuo 2015 m. ir turinti padalinius Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Olandijoje ir Ukrainoje. Esame ne tik įdarbinimo agentūra.
COBALT yra viena didžiausių advokatų kontorų Baltijos šalyse. Daugiau kaip 200 teisininkų teikia kompleksines paslaugas vietos, regiono ir tarptautinėms korporacijoms, fondams, kredito įstaigoms bei įmonėms, taip pat privatiems asmenims visose verslo teisės srityse. Septynis kartus kontora laimėjo „Geriausios advokatų kontoros Baltijos šalyse“ titulą. Prestižiškiausi advokatų kontorų žinynai „Chambers Global“, „Chambers Europe“, „Legal 500“, „IFLR 1000“ ir kiti kasmet COBALT įtraukia į geriausių regiono advokatų kontorų sąrašą.
Payroll paslauga - Įdarbiname kliento darbuotojus, tvarkome darbo užmokesčio apskaitą, administruojame darbuotojų dokumentus. Jei dėl tam tikrų teisinių priežasčių, negalite darbinti daugiau darbuotojų savo įmonėje (pvz.
Jeigu Lietuvos įmonė ketina įdarbinti užsienyje gyvenantį žmogų, kuris nuotoliu dirbs Lietuvoje registruotai įmonei, pastaroji turi atlikti teisinius formalumus, kuriuos nustato užsienio valstybės įstatymai.
Tai reiškia, kad Lietuvos įmonė turi užsienio valstybėje įsteigti dukterinę bendrovę arba filialą, kuris ir būtų laikomas darbuotojo darbdaviu. Įsteigti “nuolatinę buveinę”, kuri laikoma įmonės registruota veiklos vieta, kurioje vykdomi jos administraciniai ir valdymo veiksmai.
Kitaip tariant, „nuolatinė buveinė” - tai registracija užsienio šalies registre (pvz., valdomame mokesčių administratoriaus), reiškianti, kad Lietuvos įmonė toje užsienio valstybėje vykdys ūkinę-komercinę veiklą ir atitinkamai turės mokėti mokesčius, teikti valstybinėms institucijoms ataskaitas (deklaracijas) ir vykdyti kitas teisines prievoles, kurias nustato vietiniai įstatymai.
Jeigu įmonė ketina įdarbinti darbuotoją ar darbuotojus užsienyje kaštų taupymo sumetimais, būtina įvertinti ir minėtus papildomus, tiesiogiai su darbuotojo samda nesusijusius, kaštus.
Europos Sąjungos piliečiai turi teisę laisvai atvykti į Lietuvą, joje gyventi ir dirbti be specialių leidimų. Tai reiškia, kad jiems nereikia gauti darbo leidimų ar vizų, kaip tai būtų reikalaujama iš trečiųjų šalių piliečių.
Tačiau, jeigu Lietuvos įmonė nutartų įdarbinti Europos Sąjungos piliečius ne Lietuvoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje, reikalavimai būtų gerokai kompleksiškesni.
Darbuotojų nuoma vairavimo paslaugoms
Šalyje trūkstant profesionalių vairuotojų, kelių transporto įmonės, siekdamos efektyviau versle panaudoti automobilius, galėtų aktyviau naudotis „darbuotojų nuomos“ paslauga ir išsinuomoti vairuotojus iš laikinojo įdarbinimo įmonių.
Pvz. Skaitant minėtas Kelių transporto kodekso nuostatas kai kuriems asmenims gali susidaryti neteisingas įspūdis jog nuomojančiai transporto priemonę įmonei negali būti teikiamos vairavimo paslaugos (t.y. negalima naudotis kitos įmonės darbuotojo vairavimo paslaugomis; tokiai transporto priemonei, kurią vairuoja laikinasis „agentūrinis„ darbuotojas negali būti išduodama licencijos kopija ir pan.).
Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.522 straipsnio nuostatas. Šiame CK straipsnyje reglamentuota transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties samprata. Taigi, Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalyje yra numatyta transporto priemonės nuomos sutarties rūšis (nuoma neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų), kuri niekaip nenustato draudimo vežėjams samdyti darbuotojus per laikinojo įdarbinimo įmones.
Kelių transporto kodekse numatytas vienas iš transporto priemonės naudojimo teisinių pagrindų (nuoma) ir numatoma galimybė vežėjui sudaryti transporto priemonės nuomos sutartį pagal CK 6.522 str. - nuoma be vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, t.y. vežėjui perduodama tik transporto priemonė, o nuomotojo darbuotojai jokių papildomų paslaugų neteikia.
Tai nereiškia, jog vežėjas negali naudotis kito asmens nei nuomotojas teikiamomis darbo jėgos paslaugomis. Atitinkamai, Kelių transporto kodekse nėra numatyta reikalavimo, kad transporto priemones gali vairuoti tik vežėjo tiesiogiai įdarbinti asmenys ir agentūriniai darbuotojai negali būti samdomi per laikinojo įdarbinimo įmones.
Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vežėjas (Darbo naudotojas) naudojantis laikinuosius („agentūrinius“) vairuotojus pagal Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 5 str. privalo jiems užtikrinti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas pagal įstatymuose įtvirtintą „vienodo požiūrio“ principą. Tai reiškia, jog vežėjas turėtų pasirūpinti, kad kontroliuojančioms institucijoms (pvz. Europos Sąjungos valstybėse darbuotojų nuoma pervežimų sektoriuje yra sėkmingai naudojamasi.
Trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimas
Dr. Darbiname Trečiųjų šalių darbuotojus Lietuvoje. Siekiant įsidarbinti darbuotoją iš trečiųjų šalių pirmiausia, reikia užtikrinti, kad visi jo atvykimo bei įdarbinimo dokumentai būtų tinkamai įforminti.
Pastaruoju metu atsirado nauja kryptis - Pietų Azija. Darbuotojai iš Vietnamo, Nepalo, Indijos, Bangladešo ir Filipinų mielai gyvens ir dirbs Lietuvoje. Šie piliečiai kalba angliškai, nereiklūs, patikimi, atsakingi, nebijo darbo, pasiryžę atvykti ilgesniam laikui. Beje, šiose šalyse yra ir labai daug aukštos kvalifikacijos asmenų, kurie ne turi progos tinkamai save realizuoti gimtose šalyse.
Užsienio valstybės pilietis, norėdamas dirbti ir šiuo pagrindu gyventi Lietuvoje, turėtų surasti Lietuvos įmonę, kuri sutiktų priimti jį į darbą. Šiuo atveju užsieniečiui turėtų būti išduotas leidimas dirbti Lietuvoje.
Prieš teikiant dokumentus Darbo biržai dėl nurodytų dokumentų išdavimo, Lietuvos įmonėje, planuojančioje įdarbinti užsienietį, turėtų būti skelbiama laisva darbo vieta, į kurią galėtų pretenduoti kiti asmenys (skelbimas turėtų galioti ne mažiau kaip 5 darbo dienas iki dokumentų Darbo biržai pateikimo dienos). Nepavykus rasti tinkamo kandidato, gali būti teikiami dokumentai Darbo biržai dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo.
Gavus leidimą dirbti Lietuvoje, užsienietis gali kreiptis dėl nacionalinės vizos D išdavimo, kuri suteikia teisę užsienio valstybių piliečiams dirbti ir gyventi Lietuvoje iki 1 metų. Po 1 metų asmeniui gali būti išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Sprendimo dėl nacionalinės vizos D priėmimo terminas - iki 15 dienų.
Sprendimas leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos. Dažnai, sunku atlikti viską teisingai, kai trūksta žinių ar tinkamos informacijos. Tam, kad nepasimesti tarp pluošto dokumentų.
Vairuotojai iš Filipinų
Lietuvoje vis labiau jaučiamas kvalifikuotų tolimųjų reisų vairuotojų trūkumas. Mūsų komanda atsakingai atrenka kandidatus dar Filipinuose - vertinama jų vairavimo patirtis, anglų kalbos žinios, motyvacija, sveikata ir atsakomybė. Mokymų metu jie įgyja teorinių ir praktinių žinių: nuo Europos kelių eismo taisyklių bei darbo-poilsio režimo iki vairavimo simuliatoriuose ir realios praktikos su vilkikais.
SVARBU!
- Sužinos, kaip keičiasi užsieniečių įdarbinimo procesas ir kokie nauji reikalavimai taikomi dokumentacijai bei teikiamoms ataskaitoms, nes nuo 2019 m. kovo 1 d. ir nuo liepos 1 d.
- Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
- Dėl Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2019 m.
tags: #nuomuojasi #darbininkus #is #uzsienio