Nuomotojo teisės pasilikti užstatą: ką svarbu žinoti nuomininkams?

Keli procentai visų Lietuvos žmonių gyvena nuomotuose butuose: studentai, laikinai į kitą miestą išvykusieji. Nuomos rinka gali pasirodyti paini ir kupina iššūkių. Vienas svarbiausių šio proceso elementų, keliantis daugiausiai klausimų ir nerimo tiek nuomininkams, tiek nuomotojams, yra buto nuomos sutartis ir su ja neatsiejamai susijęs depozitas.

Šiame straipsnyje panagrinėsime viską, ką reikia žinoti apie buto nuomos sutartį su depozitu, kad nuomos procesas būtų sklandus, skaidrus ir saugus.

Nuomos sutartis

Kaip išvengti dažnų problemų, ar pasirašyti sutartį ir ką ten rašyti? Būsto šeimininkas neprivalo pasiūlyti raštiškos nuomos sutarties, bet pagal įstatymą privalo pasirūpinti nuomos knyga, kuri bus pas jus. Jei šeimininkas pasiūlo pasirašyti nuomos sutartį, ją atidžiai perskaitykite ir įsitikinkite, jog sutinkate su nuomos sąlygomis. Jeigu esate pasirašę nuomos sutartį, visi nuomos apmokėjimai turėtų būti įrašomi į nuomos knygą, jei tokios neturite, tada rinkite kvitus už sumokėtą nuomą.

Jeigu susitariama dėl to, kada sutartis baigsis (pvz. “Nuoma vieneriems metams”), tai privaloma sutartį surašyti raštu. Tačiau jei dėl trukmės nesitariama ir nesinuomojama iš įmonės ar valstybės, galima susitarti ir žodžiu (nieko nepasirašant). Pasitaiko, kad nuomotojai nenori pasirašyti net ir konkrečiam laikui sudaromos sutarties, nes slepia mokesčius. Tokį butą nuomodamasis nuomininkas rizikuoja, kad gali būti bet kada “išprašytas”.

Visgi net ir pasirašius sutartį galimas atvejis, kada galite būti “prieš laiką išprašytas”: jeigu nuomotojas parduos/padovanos kam nors butą. Tokiu atveju galėtumėte nebent reikalauti nuomotojo atlyginti nuostolius. Visgi yra vienas būdas apsidrausti: galite registruoti nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre - tada net ir naujasis buto šeimininkas privalės jums toliau nuomoti butą.

Nuomos sutartyje turi būti nurodyti bent šie dalykai: adresas, kambarių/patalpų skaičius, plotas, inžinerinė/techninė įranga, naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos, nuomos mokestis ir mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalines paslaugas tvarka.

Kai kurių dalykų sutartyje nurodyti neprivaloma, o jei jie bus nenurodyti, bus privalu vadovautis įstatymų “rekomendacijomis”, pvz. a)Atsakomybę be kaltės (pvz. kad nuomininkas atsakys, jei butas sudegs, nors gaisras kiltų nuo kaimynų) arba didesnę atsakomybę nei realūs nuostoliai (pvz. b)Nuomotojo vienašališką sąlygų keitimą (pvz. c)Keisti nuomininko teises pagal jo šeimos narių skaičių, jei butas nėra per mažas (pvz. d)Riboti nuomininko teisę rinktis iš ko pirkti daiktus/paslaugas (pvz. Taip pat atskira nuomos sutartimi negalima išnuomoti pereinamojo kambario ar negyvenamo kambario (tualeto, sandėliuko, virtuvės). Tai nuomojama tik kartu su kitomis patalpomis.

Nuomodamasis butą nuomininkas (ir jo šeimos nariai) atsako už tai, dėl ko yra pats kaltas (arba kalti jo įsileisti žmonės), bet neatsako už žalą iš kitur (pvz. Be savęs ir savo šeimos narių (dėl kurių sutarta) nuomininkas gali pakviesti kitų laikinų gyventojų (pvz. draugą), bet tik su nuomotojo sutikimu.

Jeigu nuomojantis buvo tartasi iki kada nuomojama (terminuota sutartis), tai atėjus tam laikui sutartis ir baigiasi, jei nuomotojas ar nuomininkas to nori. Jei niekas neišreiškia tokio noro, sutartis lieka galioti tarsi būtų sudaryta nesitariant dėl pabaigos laiko. Pasibaigus terminui gali pasikeisti ir sąlygos.

Jeigu dėl pabaigos laiko nesitarta (neterminuota sutartis), sutartis baigiasi po to, kai nuomotojas parašo nuomininkui pranešimą apie nutraukimą. Nuomininkas visada (nesvarbu, tartasi ar ne dėl pabaigos laiko) gali nutraukti sutartį parašęs pranešimą nuomotojui prieš 1 mėnesį.

Jei kažką pablogino (pvz. Jei kažką pagerino, nuomininkas gali pagerinimus pasiimti sau, bet tik jeigu juos įmanoma pasiimti nieko nesugadinant; kitu atveju pagerinimai atitenka nuomotojui. Pvz. jei nuomininkas pakabino naują šviestuvą, gali jį nusiimti ir išsivežti (ir vėl užkabinti seną šviestuvą), bet jei uždažė atsilupusią sieną tai, aišku, dažų neatsiims.

Būtiniausi nuomos sutarties punktai:

Buto nuomos sutartis yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis nuomotojo ir nuomininko teises bei pareigas. Ji turi būti sudaryta raštu - tai yra privaloma sąlyga pagal įstatymus. Nors internete galima rasti daugybę sutarties šablonų, aklai pasikliauti jais nevertėtų. Kiekvienas nuomos atvejis yra unikalus, todėl sutartį reikėtų pritaikyti pagal konkrečią situaciją. Štai svarbiausi punktai, kurie privalo būti aptarti sutartyje:

  • Sutarties šalys: Turi būti tiksliai nurodyti nuomotojo ir nuomininko asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas). Jei butą nuomoja įmonė - jos rekvizitai. Svarbu patikrinti, ar butą nuomojantis asmuo tikrai yra jo savininkas arba turi teisėtą įgaliojimą tai daryti. Tai galima patikrinti Registrų centro išraše.
  • Nuomos objektas: Detalus buto aprašymas - tikslus adresas, plotas, kambarių skaičius. Būtina kuo detaliau aprašyti buto būklę pasirašant sutartį. Geriausia praktika - sudaryti priėmimo-perdavimo aktą.
  • Nuomos terminas: Nurodoma konkreti sutarties galiojimo pradžios ir pabaigos data. Sutartis gali būti terminuota arba neterminuota. Tai svarbus aspektas, nes nuo jo priklauso sutarties nutraukimo sąlygos.
  • Nuomos kaina ir mokėjimo tvarka: Aiški nuomos mokesčio suma, valiuta, mokėjimo data (pvz., iki kiekvieno mėnesio 10 dienos) ir būdas (grynaisiais ar pavedimu). Taip pat svarbu aptarti komunalinių ir kitų mokesčių (interneto, televizijos) mokėjimo tvarką - kas ir kaip už juos moka.
  • Depozito dydis ir sąlygos: Tai vienas esminių punktų. Turi būti aiškiai įvardinta depozito suma, jo sumokėjimo faktą patvirtinantis įrašas, ir, svarbiausia, detalios sąlygos, kada depozitas (ar jo dalis) gali būti negrąžinamas. Taip pat privaloma nurodyti terminą, per kurį depozitas turi būti grąžintas nuomininkui pasibaigus sutarčiai (pvz., per 10 darbo dienų).
  • Šalių teisės ir pareigos: Kas atsakingas už smulkų remontą (pvz., lemputės pakeitimą), o kas - už stambų (pvz., sugedusios skalbimo mašinos remontą)? Ar nuomininkas gali bute laikyti augintinius? Ar gali subnuomoti būstą? Visi šie klausimai turi būti aptarti, kad vėliau nekiltų ginčų.
  • Sutarties nutraukimo sąlygos: Aiškiai apibrėžti, kokiomis sąlygomis ir kokiais terminais kiekviena šalis gali nutraukti sutartį anksčiau laiko. Paprastai numatomas įspėjimo terminas, pavyzdžiui, vienas mėnuo.

Nuomos sutarties nutraukimas gali būti inicijuotas tiek nuomotojo, tiek nuomininko. Svarbiausia žinoti, kad nuomininkas turi teisę nutraukti tiek neterminuotą, tiek terminuotą buto nuomos sutartį įspėjęs nuomotoją prieš vieną mėnesį. Tokią teisę nuomininkui suteikia LR civilinio kodekso 6.609 straipsnio nuostatos.

LR civilinio kodekso 6.614 straipsnis numato, kad nuomotojas neterminuotą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį gali nutraukti įspėjęs nuomininką prieš 6 mėnesius. Tuo tarpu, jeigu nuomos sutartis yra terminuota, nuomotojas ją gali nutraukti tik dėl nuomininko kaltės. Bet tai galėtų būti padaryta tik teismo tvarka, kadangi tiek gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimui, tiek nuomininko iškeldinimui būtinas teismo sprendimas.

Kokiais atvejais nuomotojas gali nutraukti būsto nuomos sutartį dėl nuomininko kaltės? Pirmiausia tokius atvejus reikia pasitikrinti šalių sudarytoje sutartyje, kurioje įprastai detaliai aptariami šie atvejai. Pagal įstatymą, nuomotojas tokią teisę turėtų, jeigu:

  • Nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip 3 mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas;
  • Nuomininkas ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį;
  • Nuomininkas ar kiti kartu su jais gyvenantys asmenys netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi.

Kitaip tariant, nuomotojas turėtų įrodyti, kad nuomininkas iš esmės pažeidė būsto nuomos sutartį.

Teisę nutraukti būsto nuomos sutartį dėl nuomininko kaltės nuomotojas turi tiek terminuotos, tiek neterminuotos nuomos sutarties atveju. Tačiau Nuomotojas privalo laikytis nuomos sutarties nutraukimo tvarkos. Tokią teisę nuomotojas turi tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie sutarties pažeidimus, o nuomininkas per protingą terminą šių pažeidimų nepašalino.

Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės nariai: „Ši situacija sutelkė bendruomenę“

Depozitas

Jau įprasta, kad būsto savininkai apsidraudžia gavę užstatą ar depozitą. Vis tik daug teisių turi ir nuomininkai. Pavyzdžiui, pasibaigus sutarties terminui nuomotojas negali sutarties sudaryti su nauju nuomininku, nebent senajam išmokės kompensaciją. Neturi teisės savavališkai nutraukti sutarties Bendrovės „Saugi nuoma“ komandos vadovė Evelina nurodė, kad vienašališkai nutraukti nuomos sutartį nuomotojai gali tuo atveju, kai nuomininkas yra nemokus ar daro žalą būstui. Kitu atveju nuomotojas neturi teisės savavališkai, kada panorėjęs nutraukinėti sutarties.

Vis tik ne paslaptis, kad nuomotojai visada prašo depozito - vieno ar kelių mėnesių nuomos dydžio užstato. Tad, jeigu nuomininkas nusprendžia išsikraustyti sutarčiai nepasibaigus, depozitas dažnai lieka savininkui kaip kompensacija. Anot advokatės, tai, kad nuomininkui nutraukus nuomos sutartį prieš terminą nuomotojui lieka depozitas, yra nusistovėjusi praktika, tačiau ne taisyklė.

Depozito, paprastai sumokamo pagal nuomos sutartį, paskirtis visų pirma yra užtikrini sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą iš nuomininko pusės, padengti įsiskolinimą už nesumokėtą nuomos mokestį ar kompensuoti nuostolius, padarytus nuomojamam turtui. O ar abi šalys turės mokėti netesybas (kompensacijas), netesybų ir depozito suma bei kt. priklauso nuo konkretaus susitarimo.

Dažnai žmonės, prieš pasirašant nuomos sutartį, jos nepaskaito, o dėl to susiduria su problemomis, iš kurių viena - negrąžintas nuomos depozitas. Visada, prieš pasirašant nuomos sutartį, neskubėkite ir perskaitykite sutartį atidžiai.

Depozitas - tam tikra suma, kuri sumokama prieš kraustantis į nuomojamą būstą ir yra grąžinama išsikrausčius, jei būste nėra padaroma jokia materiali žala. Depozitas yra mokamas, nes suteikia nuomotojui saugumą tuo atveju, jei padarysite žalą turtui, nemokėsite nuomos ar nesilaikysite sutarties sąlygų.

Dažnai pasitaiko atveju, kad žmonės nori išsikraustyti anksčiau, nei baigiasi nuomos sutartis. Tai yra suprantama, nes gyvenime atsitinka įvairiausių situacijų. Tačiau nuomininkas turi suprasti, kad pranešti apie nuomos sutarties nutraukimą, norint išvengti finansinių nuostolių, reikia per tiek laiko kiek yra nurodytą nuomos sutartyje. Jeigu nepaisysite nurodytos sutarties termino, Jūsų depozitas bus traktuojamas kaip nuomotojo patirtų nuostolių kompensacija ir pagal sutarties sąlygas savininkas turės teisę depozito sumą pasilikti sau.

Visas depozitas arba depozito dalis gali būti negrąžinama dėl dar kelių priežasčių: nemokėjote nuomos ir/ar komunalinių mokesčių, padarėte nuostolių būste esančiam turtui.

Reta nuomos sutartis nenumato depozito įmokos, arba užstato, kuris rodo, kad jūsų ketinimai nuomotis būstą rimti, ir kuris bus grąžintas, nuomos sutarčiai pasibaigus. Užstatas leidžia ramiau jaustis ir buto šeimininkui.

Kas yra depozitas ir kodėl jis toks svarbus?

Depozitas, dažnai dar vadinamas užstatu, yra pinigų suma, kurią nuomininkas sumoka nuomotojui prieš įsikeldamas į nuomojamą būstą. Tai yra savotiškas finansinis garantas nuomotojui, kad nuomininkas laikysis sutarties sąlygų. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip papildoma finansinė našta nuomininkui, iš tiesų depozitas atlieka keletą labai svarbių funkcijų ir, tinkamai sutvarkius dokumentus, yra naudingas abiem šalims.

Pagrindinė depozito paskirtis - padengti galimus nuomininko įsiskolinimus ar turtui padarytą žalą. Įsivaizduokite situaciją: nuomininkas išsikrausto palikdamas nesumokėtas sąskaitas už komunalines paslaugas arba apgadinęs baldus ar buitinę techniką. Tokiu atveju nuomotojas turi teisę panaudoti depozito lėšas šiems nuostoliams padengti. Be depozito, išieškoti šias sumas galėtų būti sudėtinga ir brangu, neretai prireiktų ir teisinių procesų.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad depozitas yra užtikrinimo priemonė. Dažniausiai rinkoje nusistovėjusi praktika - imti dviejų mėnesių nuomos dydžio depozitą. Tačiau tai nėra griežta taisyklė - suma gali būti ir mažesnė, ir didesnė, priklausomai nuo abiejų šalių susitarimo. Pavyzdžiui, jei butas yra naujai įrengtas, su brangiais baldais ir technika, nuomotojas gali prašyti ir trijų mėnesių dydžio užstato. Svarbiausia, kad depozito dydis, jo mokėjimo ir grąžinimo tvarka būtų aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti nuomos sutartyje.

Depozito grąžinimas: kada ir kaip?

Nuomos sutarčiai pasibaigus ir nuomininkui išsikrausčius, ateina laikas depozito grąžinimo klausimui. Jei nuomininkas tvarkingai mokėjo visus mokesčius ir nepadarė butui žalos, viršijančios normalų nusidėvėjimą, nuomotojas privalo grąžinti visą depozito sumą per sutartyje numatytą terminą.

Kas yra normalus nusidėvėjimas?

Tai - vienas subtiliausių klausimų. Normalus nusidėvėjimas yra natūralus turto būklės pablogėjimas dėl įprasto ir teisingo jo naudojimo per tam tikrą laiką. Pavyzdžiai:

  • Šiek tiek patrinta grindų danga dažniausiai vaikštomose vietose.
  • Nežymiai išblukę tapetai ar dažai dėl saulės poveikio.
  • Atsiradę smulkūs, beveik nepastebimi įbrėžimai ant baldų paviršių.

Kas nėra normalus nusidėvėjimas (ir už ką gali būti išskaičiuota iš depozito)?

  • Sulužę baldai.
  • Didelės, neišvalomos dėmės ant kilimų, sofų ar sienų.
  • Skylės sienose (pvz., nuo netinkamai kabintų paveikslų).
  • Stipriai subraižytas parketas.
  • Paliktos skolos už komunalines paslaugas.
  • Palikta netvarka ir šiukšlės, reikalaujančios papildomų valymo išlaidų.

Jei nuomotojas nusprendžia išskaičiuoti tam tikrą sumą iš depozito, jis privalo tai pagrįsti. Geriausia praktika - pateikti nuomininkui sąmatas arba kvitus už atliktus remonto darbus ar pirkinius (pvz., sąskaitą už naują sudaužytą veidrodį ar valymo paslaugas). Vienašališkai, be jokių įrodymų, nuspręsti pasilikti visą depozitą yra neteisėta.

Ką daryti, jei kyla ginčas?

Deja, kartais ginčų išvengti nepavyksta. Dažniausiai jie kyla būtent dėl depozito grąžinimo. Ką daryti, jei nuomotojas nepagrįstai atsisako grąžinti užstatą?

  • Bandykite susitarti taikiai. Pirmas žingsnis visada turėtų būti ramus ir argumentuotas pokalbis. Dar kartą peržiūrėkite nuomos sutartį ir priėmimo-perdavimo aktą. Pateikite savo argumentus raštu, nurodydami konkrečius sutarties punktus.
  • Oficiali pretenzija. Jei pokalbis nepadeda, parengkite oficialią rašytinę pretenziją nuomotojui. Išdėstykite situaciją, savo reikalavimą grąžinti depozitą ir nustatykite terminą, per kurį laukiate atsakymo. Pretenziją siųskite registruotu paštu su įteikimo pranešimu - tai bus įrodymas, kad bandėte spręsti ginčą.
  • Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Jei nuomos sutartis sudaryta tarp fizinio asmens (nuomininko) ir juridinio asmens (nuomotojo), galite kreiptis pagalbos į VVTAT.
  • Teismas. Kraštutinė, bet kartais neišvengiama priemonė yra kreipimasis į teismą dėl skolos priteisimo. Turint tvarkingai sudarytą sutartį, priėmimo-perdavimo aktą ir kitus įrodymus (nuotraukas, susirašinėjimą), šansai laimėti bylą yra dideli.

Svarbu paminėti, kad teisinė gynyba veikia į abi puses. Nuomotojas, turintis visus įrodymus apie padarytą žalą (nuotraukas „prieš” ir „po”, sąskaitas už remontą), taip pat gali sėkmingai apginti savo teisę pasilikti dalį ar visą depozitą.

Priėmimo-perdavimo aktas: jūsų geriausias draugas

Vienas dažniausiai ignoruojamų, bet neįkainojamai svarbių dokumentų yra turto priėmimo-perdavimo aktas. Tai - detalus bute esančių daiktų sąrašas ir jų būklės aprašymas sutarties pasirašymo metu. Šis aktas yra neatsiejama nuomos sutarties dalis ir apsaugo abi puses.

Kaip jį parengti?

  • Fotografuokite ir filmuokite. Prieš pasirašant aktą, tiek nuomininkas, tiek nuomotojas turėtų kartu apeiti butą ir nufotografuoti viską: sienas, grindis, langus, baldus, buitinę techniką. Ypač svarbu fiksuoti jau esamus defektus - įbrėžimus ant parketo, nuskilusį plytelės kampą ar dėmę ant sofos.
  • Detalus sąrašas. Akte surašykite visus bute paliekamus baldus ir daiktus (pvz., „svetainė: sofa, pilka, geros būklės; kavos staliukas, medinis, su nedideliu įbrėžimu dešiniame kampe”).
  • Buitinės technikos patikra. Įjunkite ir patikrinkite, ar veikia visa buitinė technika (šaldytuvas, viryklė, skalbimo mašina, gartraukis). Akte pažymėkite, kad technika veikianti.
  • Skaitiklių rodmenys. Būtinai užfiksuokite pradinius elektros, vandens, dujų skaitiklių rodmenis. Tai padės išvengti ginčų dėl apmokėjimo už komunalines paslaugas.
  • Raktai. Nurodykite, kiek raktų komplektų perduodama nuomininkui.

Tiek nuomininkas, tiek nuomotojas turi pasirašyti ant dviejų akto egzempliorių, ir kiekvienas pasilieka po vieną. Pasibaigus nuomos sutarčiai, šis dokumentas bus pagrindinis įrodymas, sprendžiant, ar buto būklė pablogėjo dėl natūralaus nusidėvėjimo, ar dėl netinkamo naudojimo.

Patarimai nuomininkui ir nuomotojui

Apibendrinant, norisi pateikti keletą praktinių patarimų abiem pusėms, kurie padės išvengti nesklandumų.

Nuomininkui:

  • Niekada nemokėkite depozito nepasirašę sutarties.
  • Atidžiai perskaitykite visą sutartį prieš pasirašydami. Jei kažkas neaišku - klauskite.
  • Būtinai reikalaukite sudaryti priėmimo-perdavimo aktą su nuotraukomis.
  • Išsaugokite visus mokėjimo kvitus (tiek už nuomą, tiek už depozitą).
  • Laiku informuokite nuomotoją apie bet kokius gedimus ar problemas bute.
  • Prieš išsikraustydami, kruopščiai sutvarkykite butą ir grąžinkite jį tokios būklės, kokios gavote (atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą).

Nuomotojui:

  • Visada sudarykite rašytinę nuomos sutartį.
  • Patikrinkite potencialaus nuomininko patikimumą (nors tai padaryti gali būti sudėtinga, pokalbis ir intuicija dažnai padeda).
  • Nepamirškite priėmimo-perdavimo akto - tai jūsų pagrindinė apsauga.
  • Deklaruokite gautas nuomos pajamas ir sumokėkite mokesčius. Tai ne tik įpareigoja pagal įstatymą, bet ir suteikia jums teisinį pagrindą ginti savo teises.
  • Saugokite visus su buto remontu susijusius dokumentus ir kvitus, jei tektų pagrįsti išskaitas iš depozito.
  • Būkite sąžiningi ir grąžinkite depozitą laiku, jei nuomininkas įvykdė visas savo pareigas. Geras vardas nuomos rinkoje yra vertybė.

Buto nuomos sutartis su depozitu nėra tik formalus popierius. Tai - partnerystės pagrindas, kuris, tinkamai parengtas, užtikrina ramybę ir saugumą tiek nuomininkui, tiek nuomotojui. Skirkite laiko detalėms, nebijokite klausti ir viską fiksuokite raštu.

Sutarties punktas Nuomininko pareigos Nuomotojo pareigos
Nuomos mokestis Mokėti laiku ir sutartyje nustatyta tvarka Nekeisti be pagrindo
Būsto priežiūra Saugoti ir prižiūrėti, atlikti smulkų remontą Atlikti kapitalinį remontą, užtikrinti saugumą ir tinkamą būklę
Komunaliniai mokesčiai Mokėti laiku pagal skaitiklių rodmenis Pateikti sąskaitas ir informaciją
Sutarties nutraukimas Įspėti prieš mėnesį (terminuota sutartis), laikytis sutarties sąlygų Įspėti prieš 6 mėnesius (neterminuota sutartis), laikytis sutarties sąlygų
Depozito grąžinimas Grąžinti tvarkingą būstą, be skolų Grąžinti depozitą per sutartyje nustatytą terminą, jei nėra pagrindo išskaičiuoti

Šaltinis: Sudaryta remiantis pateikta informacija.

tags: #nuomotojas #turi #teise #pasilikti #uzstata #ar