Laikas bėga, technologijos kinta ir kasmet tobulėja ne tik automobiliai, bet ir įvairiausios alternatyvios transporto priemonės. Seniau buvo įprasta, kad atėjus šiltiems orams parkuose, kurortuose ar miestų aikštėse burdavosi dviratininkai. Vaikai pamėgę ir riedučius bei riedlentes. Tačiau dabar nieko nebestebina riedžiais, motoriniais triračiais, paspirtukais ar net elektrinėmis riedlentėmis važinėjantys suaugusieji.
„Prieš keletą metų labai populiarūs buvo riedžiai. Juos labiau naudojo kaip pramogines, laisvalaikiui skirtas transporto priemones, žmonės su juo nesitiki keliauti didelį atstumą. O paskutinius porą metų labai populiarėja racionalios transporto priemonės, tai yra, paspirtukai ar elektriniai dviračiai, su kuriais gali nuvažiuoti toliau“, - apie šiandienines tendencijas pasakoja elektriniais paspirtukais ir dviračiais prekiaujančios „E-SCOO“ atstovas Artūras Liekis.
Elektrinių paspirtukų reglamentavimas Lietuvoje
Šiltuoju metų laiku sutaupyti ir į darbą važinėti ne automobiliu prieš metus nusprendė Sigitas Kazlauskas. Vyras dar praėjusį rudenį nusipirko elektrinį paspirtuką.
„Per žiemą jis stovėjo garaže, o po to atėjo pavasaris. Iki darbo ganėtinai netoli, todėl nusprendžiau, kad kam gadinti automobilį ir pusvalandį sukiotis, ieškoti kur prisiparkuoti, jei galima į darbą atvažiuoti per septynias minutes ir sėkmingai darbe pasistatyti paspirtuką, o vėliau grįžti iš darbo namo. Techniniai duomenys nurodo, kad šis paspirtukas gali pasiekti 30 km/val., bet manau, kad daugiau 24 ar 26 km/val. greičiu važiuoti nepavyksta“, - apie savo pasirinkimą pasakoja S. Kazlauskas.
Ekonomišką, judrią bei ekologišką transporto priemonę nusipirkęs S. Kazlauskas pavasario pradžioje dar kartą peržiūrėjo internete skelbiamą informaciją apie savo paspirtuką. Akį patraukė anksčiau nepastebėti reikalavimai. Pasirodo, šiai transporto priemonei būtinas registracijos numeris, draudimas ir net techninė apžiūra.
„Žiūriu, parašyta, kad reikalinga techninė apžiūra ir valstybinis numeris. Pagalvojau, kad turiu laisvą dieną ir reikia pamėginti nuvažiuoti ir susitvarkyti šiuos reikalus, kad neturėčiau problemų. Nuvažiavau į „Tuvlitą“ ir į mane, taip sakant, pažiūrėjo kaip „ožys į naujus vartus“. Jie sako: mes nežinome, ką daryti su tavimi, važiuok į „Regitrą“. Nuvažiavau pas juos, o jie irgi į mane taip ne kaip pažiūrėjo, sako, mes nežinom, važinėk, o jei policija sustabdys, gal tada kažkas ir bus. Buvau nuėjęs pas ekspertus „Tuvlitoje“, priėjome išvadą, kad galiu važinėti tik bute arba sode. Tai per brangu pusę tūkstančio sumokėti ir važinėti tik namuose“, - apie ne itin malonią ir daug klausimų keliančią situaciją pasakoja S. Kazlauskas.
Kad nemažai galios turinčius elektrinius paspirtukus būtina registruoti, patvirtina ir „Regitros“ atstovai.
„Jei su ta transporto priemone ruošiamasi dalyvauti viešajame eisme, ta transporto priemonė turi būti užregistruota, jai bus išduoti registracijos dokumentai ir valstybinio numerio ženklai. Tuomet transporto priemonė sėkmingai dalyvaus viešajame eisme“, - trumpai apie šiuo metu galiojančią tvarką pasakoja Darius Jurgutis, VĮ „Regitra“ Veiklos departamento direktorius.
Tačiau S. Kazlauską tokie perspėjimai stebina. Iš tiesų - paspirtuko valstybinis numeris...
„O jūs pagalvotumėt, kaip sumontuoti valstybinį numerį? Aš, pavyzdžiui, neįsivaizduoju. Nebent į kuprinę įsidėti ar prie nugaros prisikalti. Nematau rezultato ir manau, kad kol kas tai yra didžiausia Susisiekimo ministerijos sugalvota kvailystė“, - ironiškai susidariusią situaciją komentuoja Sigitas.
Tuo metu D. Jurgutis sako, kad piktintis nėra ko. „Regitroje“ užregistruoti galima tik aiškiai tam tikrus reikalavimus atitinkančias transporto priemones. Jei jūsų elektra varomas įrenginys kitoks, registracijos atlikti nebūtina.
„Regitra“ registruoja tik tas transporto priemones, kurios turi patvirtinimą. Kitaip tariant, turi nacionalinį arba Europos Sąjungos patvirtinimą. Kalbant konkrečiau, „Regitra“ registruoja dvirates ir trirates transporto priemones, tai yra mopedai ir motociklai ir keturių ratų transporto priemones; automobiliai, skirti kroviniams ir keleiviams vežti, priekabos. Kitos transporto priemonės, kurios nepatenka į patvirtinimo sritį, jų naudojimas reglamentuojamas KET“, - šiek tiek daugiau aiškumo pateikė D. Jurgutis.
Elektrinis paspirtukas - tas pats, kas mopedas
Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme apibrėžtos kelios sąvokos, tai - mopedas ir motorinis dviratis. Kelių policijos pareigūnai sako, kad norint suvokti, kokie reikalavimai keliami paspirtukams, riedžiams, triračiams ar bet kuriai kitai transporto priemonei, kol kas jas visas tenka prilyginti būtent šioms dviem grupėms.
„Mopedams greičio reikalavimas ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 45 km/val. greitis. Variklio darbinis tūris - ne daugiau kaip 50 kubinių centimetrų, o jei tai elektros variklis, jo galia negali viršyti 4 kW. Kitos transporto priemonės - motoriniai dviračiai, nesvarbu, ar turi vidaus degimo ar elektrinį variklį, jų galia negali viršyti 1 kW“, - kaip dvirates ir trirates transporto priemones reglamentuoja Lietuvos kelių policija, pasakoja LKPV Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Rytis Vosylius.
Techninės transporto priemonės charakteristikos nusako ir ar reikalingas valstybinis numeris.
„Dviratės ir triratės transporto priemonės, kurios gali turėti patvirtinimą, tai yra mopedai ir motociklai, kurių konstrukcinis greitis prasideda nuo 6 km/val. Jei kalbame apie keturis ratus turinčias transporto priemones, tai jų greitis turi būti nuo 24 km/val. Tokios transporto priemonės jau gali turėti patvirtinimus ir jos gali būti registruojamos“, - apie tai, kokioms transporto priemonės gali būti išduodi registracijos numeriai, komentuoja D. Jurgutis.
„Mopedams, kurių galia iki 1 kW, jau atsiranda reikalavimai juos registruoti, turėti vairuotojo pažymėjimą ne mažiau kaip AM kategorijos ir draudimą, o motoriniams dviračiams reikalavimai tokie patys, kaip ir paprastiems dviratininkams“, - R. Vosylius.
„39 kubinių centimetrų darbinio tūrio variklį turinčiam motoroleriui teisių nereikia, o šiam elektriniam paspirtukui, kuris neturi nei rėmo, nei variklio numerių, reikia ir techninės apžiūros ir numerių bei teisių. Tai sugalvojo žmonės, kurie dešinę ausį krapšto ne dešine, bet kaire ranka, ir ieško sau papildomo darbo. Tai čia yra Lietuvos kelių policijos ar Susisiekimo ministerijos susigalvota, kad parodytų, jog dirba, ir ieško naujų pretekstų, priekabių, kad būtų kuo daugiau problemų“, - nelogiškais reikalavimais piktinasi S. Kazlauskas.
Važiuoti turėtų keliu, bet bijo
Nesulaukęs jokių atsakymų nei techninės apžiūros centre, nei „Regitroje“, vilnietis S. Kazlauskas savo paspirtuku naudojasi kaip išmano pats. Važinėja juo dviračių takais. Nors pagal KET tai daryti turėtų važiuojamojoje kelio dalyje.
„Su tokiu daiktu važiuoti per važiuojamąją kelio dalį yra ganėtinai sunku. Nors turiu liemenę, bet jis yra per silpnas ir, manau, būtų pavojinga važiuoti keliu. Aš dar noriu gyventi“ , - kodėl važinėja dviračių takais, pasakoja S. Kazlauskas.
Elektriniais paspirtukais prekiaujantis A. Liekis sako, kad juos įsigyti norintys žmonės vis dažniau klausia, ar tikrai galės laisvai judėti mieste. Deja, galingesnių paspirtukų norinčius klientus tenka perspėti apie lauksiančius rūpesčius.
„Jei norite važiuoti kelyje, gal reikėtų ieškoti kitokios transporto priemonės. O galingesnės elektrinės transporto priemonės... jos kaip ir be vietos eisme lieka, tik kiemas lieka“, - problemą įžvelgia ir A. Liekis.
Policijos pareigūnai įspėja, kad vairuoti mopedo kategoriją atitinkančias transporto priemones draudžiama nepilnamečiams, o jei naujovės priskiriamos elektriniams dviračiams, 18-kos nesulaukę vairuotojai privalo dėvėti papildomas apsaugos priemones.
Šių reikalavimų dažnai nesilaikoma parkuose bei kurortuose, kur vasaros sezonu elektrinės naujovės nuomojamos visiems iš eilės.
„Jei kalbėsime apie vaikus, paauglius iki 18 metų, tai įstatymas aiškiai sako, kad kaip ir dviratininkams jiems privaloma dėvėti šalmą. Suaugusiam šalmas yra rekomenduojamas“, - reikalavimus primena R. Vosylius.
Kilus diskusijai apie absurdiškais vadinamus reikalavimus elektrinių paspirtukų vairuotojams, prabilta ir apie kraštutinumus. Policijos pareigūnų klausta, ar paprastą, viena koja spiriamą paspirtuką valdantis žmogus taip pat vadinamas vairuotoju? Ar tokiu paspirtuku važiuojantis neblaivus asmuo gali būti baudžiamas?
„Jei tai yra paspirtukas be variklio, tai jis prilyginamas pėsčiajam“, - aiškiai ir konkrečiai sako R. Vosylius.
Taigi, koja atsispiriančių vairuotojais niekas nelaiko. Tačiau valdant iki vieno kilovato galios elektrinį paspirtuką už neblaivumą jau gresia administracinė atsakomybė. O štai neblaiviam užlipus ant, pavyzdžiui, S. Kazlausko paspirtuko ir sukėlus eismo įvykį, jau grėstų baudžiamoji atsakomybė.
Visgi, poreikį aiškiau reglamentuoti ir prisitaikyti prie naujai atsirandančių, nemažą greitį pasiekiančių alternatyvių transporto priemonių akcentuoja ir patys policininkai bei valdininkai.
D. Jurgutis pasakoja, kad Susisiekimo ministerija kartu su kitomis institucijomis jau svarsto galimus pokyčius.
„Vienas iš pasiūlymų yra įvesti visiškai naują savoką, kaip elektros variklio pagalba varomos transporto priemonės, kurios turi elektrinį variklį. Būtų apspręsta, kokiu projektiniu greičiu, kur būtų galima važinėti“, - apie galimą sprendimą pasakoja D. Jurgutis.
„Nėra taip paprasta, kad bet kokią transporto priemonę, kuri galingesnė nei 1 kW, nuvešiu užregistruoti ir ją užregistruos. Tikrai reikia pasidomėti, kad ji atitiktų visus reikalavimus, būtų nustatytas tapatumas. Geriau prieš perkant pasidomėti, kokia tai transporto priemonė, ir ar ji bus registruojama“, - kaip neapsigauti, pataria R. Vosylius.
Taigi lieka laukti, kol įstatymai bei KET nurodys, kur, kokiu greičiu, kas ir su kokiais dokumentais gali važinėti ne tik paspirtukais, bet ir elektriniai batais. Na o kol kas mėgautis dar neišmėgintomis transporto priemonėmis geriau uždaroje erdvėje arba prieš tai gerai perskaičius dar nepapildytas KET.
Susisiekimo ministerija akcentuoja, kad tiek parduotuvėse įsigytos, tiek nuomos punktuose nuomojamos transporto priemonės, kurios laikytinos mopedais, dalyvaudamos viešajame eisme turi būti įregistruotos, apdraustos, turėti techninę apžiūrą, o šių transporto priemonių vairuotojai privalo turėti vairuotojo pažymėjimą su atitinkama vairavimo kategorija (AM arba bet kuria kita motorinių transporto priemonių vairavimo kategorija).
Neturint reikiamų dokumentų, tokio paspirtuko vairuotojas būtų baudžiamas kaip ir bet kuris kitas vairuotojas.
Už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo skiriama 300-450 eurų bauda, nuomotojams už mopedo perdavimą vairuoti žmogui be pažymėjimo - 60-120 eurų bauda.
Už neregistruotos transporto priemonės vairavimą skiriama 30-40 eurų bauda.
Tačiau elektrinį paspirtuką įregistravus „Regitroje“ ir turint vairuotojo pažymėjimą, juo galima važiuoti gatve, kaip ir bet kuriuo kitu motoroleriu. Tik taip pat būtina nepamiršti šalmo.
Transporto priemonė, kurios projektinis greitis neviršija 25 kilometrų per valandą ir kurios galia yra ne didesnė nei 1 kW (turi būti išpildytos abi šios sąlygos), yra vadinama motoriniu dviračiu ir naudojama tokiomis pat eismo sąlygomis kaip ir dviračiai. Tai reiškia, kad mažu ir negalingu elektriniu paspirtuku, kaip ir dviračiais, galima važiuoti dviračių takais ir dviračių juostomis.
Bet tam taip pat yra taikomos taisyklės.
Pėstieji neturėtų vaikščioti tais takais, kuriais gali važiuoti tik dviračiai, o dviračių vairuotojai, važiuodami bendru taku arba šaligatviu, privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus.
Pro pat pėsčiąjį dviratininkas turi važiuoti pėsčiojo judėjimo greičiu (3-7 km per valandą), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Už šio reikalavimo nepaisymą galima sulaukti baudos, kaip už bet kokį kitą greičio viršijimo atvejį.
Be to, važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, dviračio gale - raudonos šviesos žibintas, o dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius atšvaitus.
Dviračio naudotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą.
Kitiems, vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.
Taip pat, vairuojantiems dviračio reikalavimus atitinkančią transporto priemonę patariame turėti dokumentus, įrodančius, kad elektrinis dviratis ar paspirtukas negali viršyti 25 km/val.
Pagrindiniai KET pakeitimai (įsigalioja nuo 2026 m.):
- Šalmas privalomas visiems elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams.
- Nuomotojas privalo suteikti šalmą savo nuomojamos priemonės vairuotojui.
Privalomi techniniai reikalavimai:
- Tvarkingas stabdis ir garso signalas.
- Baltos šviesos žibintas priekyje ir raudonos šviesos žibintas gale.
- Oranžiniai šviesą atspindintys elementai šonuose.
Siekiant užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą, Susisiekimo ministerija parengė dviračių transporto priemonių vairuotojų atmintinę. Šioje atmintinėje dviratės transporto priemonės suskirstytos į paprastą dviratį, elektrinį dviratį ir mopedą, priklausomai nuo maksimaliai išvystomo greičio ir galios.
Vairuojant galingus paspirtukus, išvystančius daugiau nei 25 km/val.
Dviračio naudotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą.
Išpopuliarėjus e. paspirtukų nuomos paslaugai, pasimatė ir bėdos. „Kauno diena“ ne kartą rašė, kaip nuomojami e. paspirtukai mėtosi reprezentacinėse miesto vietose, trukdo praeiviams patogiai vaikščioti šaligatviu. Neretai nuomojami paspirtukai užstoja ir dviračių takus.
Kaune e. Dienraštis pasiteiravo, ar Kaune jau imamasi kokių nors priemonių, kad pasinaudojus paspirtuko dalijimosi paslauga, transporto priemonė nebūtų numesta bet kur. Tačiau kol kas jokių konkrečių sprendimų nėra.
„Su „Bolt“ kalbamės dėl tvarkos įvedimo - teritorijų, kur negalima palikti e. paspirtukų. Pirmiausia planuojame juos lokalizuoti tokiu būdu. Tačiau miesto eismo specialistas nedetalizavo, kokias paspirtukų statymo vietas Kaunas įvardija kaip problemines.
Kol kas neaišku ir kur galėtų atsirasti nuomojamų e.
Kaip skelbė BNS, Vilniuje nuo praėjusio pirmadienio draudžiamose vietose palikti e. paspirtukai ar dviračiai bus nuvežami priverstinai, pažeidėjams grės baudos iki 180 eurų.
Transporto priemonės savininkai (nuomos veiklą vykdantys operatoriai) privalės sumokėti nuvežimo ir saugojimo mokestį - 48 eurus su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).
„Kol kas jokių baudimo priemonių nesame suplanavę ar priėmę“, - apie tai, kad Kaunas sostinės pavyzdžiu neseka, patvirtino M.
Siekiant pažaboti e. paspirtukų chaosą, Vilniuje dar praėjusiais metais atsirado šimtai specialiai nuomojamoms transporto priemonėms palikti skirtų vietų. Taip siekiama, kad, pasinaudojus paspirtuko dalijimosi paslauga, jis būtų paliekamas ne bet kur, o tik konkrečiose zonose. Jas e.
Iš dienraščiui pateikto atsakymo matyti, kad Kaunas ir dėl tokių nuomojamų e. paspirtukų statymo vietų nėra iki galo apsisprendęs, neima pavyzdžio iš sostinės. Todėl kauniečiams lieka tik laukti, kol biurokratai susitars ir mieste bus mažiau e.
Nuomininkas pasirašydamas nuomos sutartį, perdavimo - priėmimo aktą, patvirtina, kad inventorius buvo perduotas Nuomininkui tvarkingas, veikiantis ir pilnos komplektacijos.
Inventorius turi būti grąžintas Nuomotojui abipusiu sutartu laiku (nurodytu nuomos sutarties, perdavimo-priėmimo akte). Gražinus inventorių vėliau kaip 15 min. nei nurodytas laikas nuomos sutartyje, perdavimo-priėmimo akte - skaičiuojama paslaugos antros valandos kaina, o negrąžinus inventoriaus iki darbo dienos pabaigos.
Nuomininkas turi teisę naudotis išnuomotu Inventoriumi vadovaujantis pasirašytu nuomos sutarties, perdavimo - priėmimo aktu, kuriam sudaryti pateikiamas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (asmens tapatybės kortelė, pasas, vairuotojo pažymėjimas).
Nuomotojas turi teise nenuomoti inventoriaus, nekomentuojant priežasčių.
Nuomotojas neatsako už Nuomininko nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl to, kad negalėjo pasinaudoti nuomojamu paspirtuku pastarojo gedimo atveju, įvykus nelaimingam atsitikimui ir panašiai.
Elektrinių paspirtukų priežiūra - apie RATUS
Nuomininkas įsipareigoja kuo skubiau Nuomotojui pranešti apie inventoriaus praradimą, vagystę, eismo įvykį ir kitas problemas.
Nuomojami dviračiai, velomobiliai, elektriniai paspirtukai nėra drausti civilinės atsakomybės ar savanorišku draudimu (vagystės, inventoriaus sugadinimo, ar kitos žalos), todėl nuomininkas pilnai atsako už išsinuomotą inventorių ir jam padarytą žalą (finansiškai) pagal nuomos sutartyje nurodytus inventoriaus įkainius.
PAGAL PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS NUTARIMĄ DRAUDŽIAMA VAŽIUOTI ANT PALANGOS JŪROS TILTO, J.
tags: #nuomoti #paspirtuka #leidziama