Buto nuoma yra vienas iš labiausiai paplitusių būdų patenkinti gyvenamosios patalpos poreikį. Asmenys, neturintys nuosavų gyvenamųjų patalpų, sudaro nuomos sutartį ir gauna naudotis kitiems asmenims priklausančias patalpas. Šiame straipsnyje aptarsime buto nuomos sutarties ypatumus, nuomininko ir nuomotojo teises bei pareigas, taip pat atkreipsime dėmesį į svarbius aspektus, susijusius su socialinio būsto nuoma ir privatizavimu.
Gyvenamosios Patalpos Nuomos Sutarties Samprata
Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja leisti apsigyventi nuomininkui gyvenamojoje patalpoje, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa, mokėti nuomos mokestį. Šalys įsipareigoja vykdyti ir kitas nuomos sutartyje numatytas sąlygas (prievoles). Normaliais ir civilizuotais santykius tarp nuomotojo ir nuomininko padaro gerai parengta nuomos sutartis, kurioje aptariami visi svarbūs aspektai. Lietuvoje galioja daug įstatymų, reglamentuojančių nuomos santykius.
Pagrindiniai elementai:
- Forma: Terminuota gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, nepriklausomai nuo to, kas yra jos šalis, turi būti sudaroma raštu.
- Turinys: Sutartyje turi būti nurodytas išnuomojamų patalpų adresas, kambarių ir kitokių patalpų skaičius, plotas, patalpose esantys patogumai, priklausiniai ir naudojimosi bendro naudojimo patalpomis sąlygos, nuomos mokesčio dydis ir šio mokesčio mokėjimo terminai, atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus tvarka.
- Dalykas: Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties dalyku gali būti tik tinkamas gyventi gyvenamasis namas ar jo dalis, atskiras butas arba izoliuota gyvenamoji patalpa iš vieno ar kelių kambarių ir su ja susijusių pagalbinių patalpų.
Sutarties Šalys ir Nuomininko Šeimos Nariai
Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties šalys yra nuomotojas ir nuomininkas. Nuomotojas yra gyvenamųjų patalpų savininkas ar asmuo, jas valdantis kitu teisiniu pagrindu. Nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį.
1 dalis vebinaras "5 sprendimai, kaip neprarasti tūkstančių dėl pensijų reformos 2026"
Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis), jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį.
Šalių Teisės ir Pareigos
Nuomotojo ir nuomininko teisės bei pareigos sudaro nuomos sutarties turinį. Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai.
Nuomininko Pareigos:
- Rūpestingai naudotis patalpomis ir daiktais.
- Laikytis pastato ir/ar bendro naudojimo objektų naudojimo instrukcijų.
- Savo sąskaita likviduoti patalpose įvykusias avarijas ar gedimus.
- Užtikrinti patalpų ir jose esančio turto apsaugą nuo Pradžios Dienos iki patalpų grąžinimo Nuomotojui.
Nuomotojo Teisės:
- Atsisakyti įgyti patalpas, jei jų vertė yra mažesnė nei pardavimo kaina.
- Parduoti patalpas savo seserinėms, dukterinėms ar kitaip susijusioms įmonėms.
- Įkeisti patalpas savo pasirinktos finansų įstaigos naudai.
Keičiasi nuomininkai! Keliam nuoma! Kaip įvertinti kiek vertas tavo butas?
Nuomos Mokesčio Kompensacija
Kompensacijos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir nuomojamo būsto naudingojo ploto, faktiškai tenkančio vienam asmeniui ar šeimos nariui. Preliminarią kompensuojamą pinigų sumą galite paskaičiuoti specialia skaičiuokle. Nuo 2024-07-01 kompensacija apskaičiuojama pagal naujas taisykles: iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 proc. Šis pakeitimas negalioja nedirbantiems besimokantiems asmenis iki 24 metų, kurie mokslo ar studijų tikslais pakeitė nuolatinę gyvenamąją vietą į gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje.
Pavyzdys: Asmens be šeimos deklaruotos pajamos sudaro 7500 Eur, o jo būsto nuomos mokestis yra 500 Eur per mėnesį. Šis nuomos mokestis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančių pajamų (625 Eur), taigi, jis turi teisę į kompensaciją. Kompensacijos dydis per mėnesį šiam asmeniui būtų 176 Eur.
Socialinio Būsto Nuoma ir Privatizavimas
Asmenys ir šeimos, besinuomojantys būstus su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučius), deklaruoja pajamas ir turtą kas 3 metus, pratęsdami sutartį. Tačiau, jeigu besinuomojantys būstus su bendro naudojimo patalpomis (bendrabučius) norės pretenduoti į 50 proc. nuomos mokesčio sumažinimą, jie privalės deklaruoti pajamas ir turtą kasmet.
Norint privatizuoti savivaldybei nuosavybės teise priklausantį būstą, turite kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Parduodamo savivaldybės būsto rinkos vertę nustato turto vertinimo įmonės (turto vertintojai). Turto vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodika, kuri yra patvirtinta LR finansų ministro įsakymu.
Privatizavimo sąlygos:
- Būstą gali privatizuoti nuomininkai, jame išgyvenę ne trumpiau nei 5 metus (išskyrus tam tikras išimtis).
- Tiek pagrindinis buto nuomininkas, tiek bute deklaruoti arba į nuomos sutartį įrašyti asmenys (nuomininkai) gali pretenduoti į privatizavimą.
- Savivaldybei priklausantis būstas parduodamas už rinkos kainą, įvertinus parduodamo objekto vertę pakeitusias nuomininko investicijas.
Svarbi Informacija Nuomininkams ir Nuomotojams
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nuomininkas privalo tausoti ir prižiūrėti nuomojamas patalpas, ne rečiau kaip kartą per penkerius metus savo lėšomis daryti einamąjį turimos patalpos ir jos įrenginių remontą. Taip pat svarbu atskirti, kad tam tikri būsto remonto darbai savaime nereiškia, kad būstas yra pagerintas.
Jeigu visgi buvo atlikti būsto vertę pakeitę/padidinę darbai, reikia įvertinti ir tai, ar tokie darbai buvo atlikti, gavus nuomotojo sutikimą. Tokiais atvejais, kai nuomininkas nuomotojo leidimu pagerina išsinuomotą būstą, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą.
Žemiau pateikiami punktai, kuriuos reikėtų įtraukti į nuomos sutartį, sudaromą dviem mėnesiams:
- Sutarties šalys (nuomotojas ir nuomininkas) ir jų duomenys.
- Nuomojamo būsto adresas, plotas, kambarių skaičius ir kita svarbi informacija.
- Nuomos terminas (dviem mėnesiams).
- Nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai.
- Atsiskaitymo už komunalines paslaugas tvarka.
- Šalių teisės ir pareigos.
- Atsakomybė už sutarties pažeidimus.
- Sutarties nutraukimo sąlygos.
- Kiti svarbūs susitarimai.
Teisės Aktai, Reglamentuojantys Nuomą
- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.583 str.
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr.
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. Dėl Prašymų įrašyti į šeimų ir asmenų, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą ar pagerinti jo sąlygas, sąrašus registravimo, sąrašų sudarymo ir patikslinimo tvarkos aprašo, Savivaldybės socialinio būsto suteikimo tvarkos aprašo, Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų bendrabučiuose suteikimo tvarkos aprašo, socialinio būsto nuomos, Savivaldybės gyvenamųjų patalpų bendrabučiuose nuomos sutarčių formų patvirtinimo ir Savivaldybės tarybos 2003 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. Nr. Įsigalioja 2009-04-30Negalioja nuo 2015-04-02Priėmė:Panevėžio miesto taryba (iki 2006-07-05) Pakeitimų projektai:NėraEx post vertinimas:NėraPaskelbta:TAR, 2009-04-29, Nr.
Vis tik, net susiradus antrą pusę ir norint gyventi kartu, reikia gauti nuomotojo leidimą, kuris nebūtinai bus suteiktas. „Manau, geriau yra sutartyje viską numatyti. Nenorėčiau išnuomoti vienam, o gyventų, velnias žino, kiek“, - rašė viena komentatorė. Kiti tikino, kad tai - ne nuomotojo reikalas, nes niekas nuo to nepasikeis: didesnius komunalinius mokesčius ar nuostolius už apgadintus baldus padengs patys nuomininkai. Buvo ir tokių, kurie pasakojo, kad išsinuomoję butą susirado antras puses ar pigesnių variantų, todėl nepranešę savininkams leisdavo tuose butuose gyventi savo draugams: „Jei man tinka šiuo metu gyventi kitur, o mano draugui tinka butas, kurį nuomojuosi, koks skirtumas? Vis tiek netikrina, nuoma - sumokėta. Jei nutraukčiau sutartį, juk negrąžintų depozito.“
Šiame straipsnyje aptariamos nuomininko šeimos narių teisės, susijusios su gyvenamosios patalpos nuoma Lietuvoje. Straipsnyje remiamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nuomos santykius.
Nuomininko ir Šeimos Narių Apibrėžimas
Nuomininkas yra pilietis, kuris savo vardu ir dėl šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (įtėviai). Globotiniai, gyvenantys pas globėją, įgyja globėjo šeimos narių teises, jei jie neturi teisių į kitą gyvenamąjį plotą.
Teisė Apsigyventi Nuomojamoje Patalpoje
Pagal nuomos sutartį gyvenamojoje patalpoje turi teisę apsigyventi tie nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai, kurie yra įvardyti sutartyje. Jei šie asmenys per šešis mėnesius nuo sutarties sudarymo gyvenamojoje patalpoje neapsigyvena, teisę apsigyventi joje praranda.
Teisė Apgyvendinti Kitus Asmenis
Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai, kitiems pilnamečiams šeimos nariams sutinkant, nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį, vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus. Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų, išnuomojamų komercinėmis sąlygomis, nuomininkas apgyvendinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytus asmenis turi teisę tik nuomotojui leidus. Tokio leidimo nereikia apgyvendinti nuomininko ar jo šeimos nario sutuoktiniui ir nepilnamečiams jų vaikams (įvaikiams).
Laikinai Išvykusių Asmenų Teisės
Laikinai išvykusio savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininko, jo šeimos nario ar buvusio šeimos nario patalpa turi teisę naudotis pasilikę šeimos nariai ir buvę šeimos nariai. Jei nuomininko, jo šeimos narių ar buvusių šeimos narių nelieka, tai išvykstąs nuomininkas gyvenamąją patalpą gali išnuomoti pagal subnuomos sutartį arba joje gali būti apgyvendinti laikinieji gyventojai.
Jeigu nuomininkas, jo šeimos narys ar visi nuomininko šeimos nariai išvyksta į kitą vietovę ar užsienį ilgesniam kaip šešių mėnesių laikui, jo nuomojama savivaldybės gyvenamoji patalpa gali būti rezervuojama. Sprendimą rezervuoti priima vietos savivaldybė. Gyvenamosios patalpos rezervavimas įforminamas rašytine sutartimi tarp savivaldybės ir išvykstančiųjų, sutinkant pasiliekantiems šeimos nariams. Savo sutikimą pasiliekantieji duoda pasirašydami rezervavimo sutartyje.
Jeigu išvyksta ne visi šeimos nariai, rezervuota savivaldybės gyvenamąja patalpa naudojasi pasilikusieji. Jeigu išvyksta nuomininkas ir visi jo šeimos nariai, nuomininkas turi teisę palikti gyvenamąją patalpą naudotis pagal subnuomos sutartį kitiems asmenims arba apgyvendinti joje laikinus gyventojus. Sugrįžus rezervuotos gyvenamosios patalpos nuomininkui ar jo šeimos nariui, jų reikalavimu asmenys, apgyvendinti toje gyvenamojoje patalpoje, turi tuoj pat ją atituštinti nepriklausomai nuo rezervavimo termino pasibaigimo.
Subnuoma ir Laikinieji Gyventojai
Gyvenamosios patalpos nuomininkas, gavęs kartu su juo gyvenančių šeimos narių ir nuomotojo sutikimą, turi teisę subnuomoti gyvenamąją patalpą. Pasibaigus subnuomos terminui, subnuomininkas neturi pirmumo teisės atnaujinti sutartį ir nuomininko reikalavimu turi atituštinti pagal nuomos sutartį turėtą patalpą.
Laikinieji gyventojai nuomininko arba jo šeimos narių reikalavimu privalo tuojau išsikelti iš patalpos. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarčiai pasibaigus, kartu pasibaigia ir subnuomos sutartis.
Nuomos Sutarties Keitimas
Įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų komercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pakeisti galima tik nuomininkui su nuomotoju susitarus.
Pilnametis nuomininko šeimos narys ir buvęs šeimos narys turi teisę sudaryti atskirą gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (padalinti butą), jeigu su tuo sutinka nuomotojas, nuomininkas ir kiti pilnamečiai šeimos nariai. Tokiam šeimos nariui, atsižvelgiant į jam tenkančią gyvenamojo ploto dalį, gali būti išnuomojama atskira izoliuota gyvenamoji patalpa.
Savivaldybė, turėdama galimybių ir nuomininkui, jo šeimos nariams bei buvusiems šeimos nariams sutinkant, jų nuomojamą gyvenamąją patalpą gali pakeisti į kelias, kiek vienam šeimos nariui suteikdama ne daugiau kaip 10 kvadratinių metrų sąlyginio gyvenamosios patalpos ploto, turėtą gyvenamąją patalpą palikdama savivaldybei.
Keliems nuomininkams pagal atskiras nuomos sutartis nuomojamame bute gyvenantys piliečiai, susijungę į vieną šeimą, gali sudaryti vieną nuomojamą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (sujungti butus), jeigu jų šeimos nariai ir nuomotojas su tuo sutinka.
Jeigu atituštinamas izoliuotas kambarys, jis perduodamas tam nuomininkui, kuris turi mažiausiai bendro naudingo ploto vienam šeimos nariui, o šiam nuomininkui atsisakius - kitam.
Savivaldybių, įmonių, organizacijų gyvenamųjų patalpų nuomininkas ir jo šeimos nariai gali pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąją patalpą bei pagalbines patalpas, tik nuomotojui leidus ir kartu gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams sutikus.
Gyvenamosios patalpos nuomininkas turi teisę nutraukti nuomos sutartį, prieš mėnesį raštiškai įspėjęs nuomotoją.
Jeigu dėl stichinių nelaimių, gaisro ar techninio susidėvėjimo gyvenamoji patalpa gresia sugriūti arba tampa netinkama gyventi, piliečiai iš jų iškeldinami pagal prokuroro sankciją ir jiems suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa. Suteikiama kita tinkamai įrengta gyvenamoji patalpa negali būti mažesnė už anksčiau turėtąją.
Pagrindinio Nuomininko Keitimas
Pagrindinis būsto nuomininkas keičiamas šiais atvejais:
- šeimos narių tarpusavio susitarimu;
- mirus pagrindiniam būsto nuomininkui: nuomininko šeimos narių susitarimu būsto nuomos sutartis pakeičiama jam mirus, jeigu jo šeimos nariai yra deklaruoti ir toliau gyvena nuomojamame būste, ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją;
- išvykus pagrindiniam būsto nuomininkui: įprastai kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, jų būsto nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos.
Vilniuje pagrindinio nuomininko keitimo klausimais reikia kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir pateikti reikalingus dokumentus: prašymas dėl būsto pagrindinio nuomininko keitimo.
Dokumentus galima pateikti:
- pristatant į SĮ „Vilniaus miesto būstas“;
- atsiunčiant paštu adresu Naugarduko g. 98, LT-03160 Vilnius.
Paauglių darbas vasarą. Ką svarbu žinoti? Ramūnas Rakauskas - VDI Vilniaus skyriaus vedėjas
Tarnybinės Gyvenamosios Patalpos
Tarnybinės gyvenamosios patalpos skiriamos apgyvendinti darbuotojams, kurie pagal savo darbo pobūdį privalo gyventi darbovietės pastate arba arti jo. Sprendimą suteikti tarnybinę gyvenamąją patalpą savivaldybės namuose priima savivaldybės valdymo organas, įmonių ir organizacijų namuose - įmonės ar organizacijos vadovas, bendrijų namuose - bendrijos narių ar jų įgaliotinių susirinkimas. Remiantis šiuo sprendimu, sudaroma tarnybinės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.
