Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (2 str. 1994 m. gruodžio 22 d. Nr.) reglamentuoja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą Lietuvoje. Nauja redakcija nuo 2005 04 19 pagal LR 2004 09 28 įstatymą Nr.
Gedimino pilies bokštas Vilniuje - svarbus Lietuvos kultūros paveldo objektas.
Įstatymo tikslai ir taikymo sritis
Šis įstatymas ir kiti teisės aktai gina nekilnojamąjį kultūros paveldą. (1 str. 4 d. - LR 2008 05 08 LR įstatymo Nr.).
Pagrindinės sąvokos
Įstatyme apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, susijusios su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga:
- Ženklų daiktai ar jų liekanos, patys bei sąsaja su kitais ženklais turintys mokslinę istorijos pažinimo vertę.
- Nekilnojamosios kultūros vertybės - tai registruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, t. y.
- Darbas - tai darbai nesusiję su statinio vertingųjų savybių keitimu. (2 str. 16 d. - LR 2004 09 28 įstatymo Nr.).
Šis įstatymas apibrėžia ir kitas sąvokas, tokias kaip: kultūros paveldo objektas, kultūros paveldo vietovė, kultūros vertybė, saugoma teritorija, apsaugos zona ir kt.
Kultūros paveldo apsaugos principai
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga grindžiama šiais principais:
- Prioritetas teikiamas kultūros paveldo išsaugojimui.
- Užtikrinamas kultūros paveldo prieinamumas visuomenei.
- Skatina visuomenės dalyvavimą kultūros paveldo apsaugoje.
- Apsaugos priemonės turi būti proporcingos kultūros paveldo vertei.
Valstybinė kultūros paveldo apsauga
Valstybinę kultūros paveldo apsaugą organizuoja ir įgyvendina šios institucijos:
- Seimas
- Vyriausybė
- Kultūros ministerija
- Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau - Departamentas)
- Savivaldybės
Kultūros ministras atsakingas už kultūros paveldo apsaugos politikos formavimą ir įgyvendinimą.
Kultūros paveldo departamento funkcijos
Departamentas yra pagrindinė institucija, atsakinga už nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą. Jo funkcijos apima:
- Kultūros paveldo objektų inventorizavimą ir apskaitą. Inventorizavimo duomenys nuolat tikslinami, kaupiami ir sisteminami.
- Nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai.
- Kultūros vertybių registro tvarkymą. Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši.
- Paveldosaugos reikalavimų nustatymą ir kontrolę.
- Dalyvavimą teritorijų planavimo procese.
Valstybinė kultūros paveldo komisija
Seimas sudaro Valstybinę kultūros paveldo komisiją - patarėją valstybinės nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos politikos klausimais. (7 str. - LR 2004 09 28 LR įstatymo Nr.). Komisija atskaitinga Seimui. (7 str. - LR 2017 06 30 LR įstatymo Nr.). Valstybinė kultūros paveldo komisija yra patariamoji institucija, kuri teikia siūlymus Seimui ir Vyriausybei valstybinės kultūros paveldo politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.
Kultūros paveldo objektų apsauga
Kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. (11 str. 1 d.).
Saugomų teritorijų ir apsaugos zonų nustatymas yra svarbi kultūros paveldo apsaugos priemonė. Apsaugos zonos ribos nustatomos vadovaujantis Teritorijų planavimo ir šiuo įstatymu.
Kultūros paveldo objekto būklė tikrinama kultūros ministro nustatyta tvarka. Nustatyti naudojimo reikalavimai, galioja 6 mėnesius nuo akto surašymo dienos.
Kultūros paveldo objekto valdytojo pareigos apibrėžtos įstatyme. Valdytojo pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę.
Jeigu kultūros paveldo objektui gresia pavojus, Departamentas pareikalauja objektą užkonservuoti. (19 str. 5 d.).
Kultūros paveldo tvarkyba
Paveldo tvarkybos darbai turi būti atliekami vadovaujantis paveldosaugos reikalavimais ir kokybiškai. (2 str. 35 d.). Tvarkymo darbų tikslas - išsaugoti kultūros paveldo objekto autentiškumą ir vertingąsias savybes.
Tvarkybos darbai atliekami pagal specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus - tvarkymo planus. (22 str. 2 d.).
Ardomieji tyrimai atliekami paveldo tvarkybos reglamentų nustatyta tvarka. Rengiamos kultūros ministro patvirtinta tvarka.
Atsakomybė už kultūros paveldo pažeidimus
Už kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimus taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. (31 str. 1 d. - LR 2012 11 08 LR įstatymo Nr.).
Bauda už įstatymo pažeidimus gali siekti iki aštuoniasdešimt keturių eurų. (31 str. 2 d. - LR 2014 09 23 LR įstatymo Nr.).
Nustatant baudos dydį, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Trakų pilis - vienas iš populiariausių kultūros paveldo objektų Lietuvoje.
Finansavimas
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga finansuojama iš:
- Valstybės biudžeto
- Savivaldybių biudžetų paveldosaugai skirtomis lėšomis
- Tarptautinių fondų ir programų ar kitų finansavimo šaltinių lėšomis
Duomenų teikimas ir viešumas
Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši. Neatlygintinai perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms. (8 str. - LR 2013 10 10 LR įstatymo Nr.).
Specialistų atestavimas
Asmenys, vykdantys veiklą, susijusią su nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga, turi būti atestuoti. (231 straipsnis).
Kvalifikacijos atestatai reikalingi nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo vadovams.
Atestavimą vykdo Kultūros ministerija arba jos įgaliota organizacija. Asmenys, norintys gauti atestatą, turi išlaikyti egzaminą pagal kultūros ministro patvirtintą programą.
Poveikio aplinkai vertinimas
Ūkinė veikla, kuri gali turėti neigiamą poveikį kultūros paveldui, turi būti vertinama poveikio aplinkai vertinimo tvarka. (23 straipsnis).
Kultūrinis turizmas
Kultūrinis ir pažintinis turizmas yra vienas iš kultūros paveldo viešojo naudojimo būdų. (24 straipsnis).
Svarbu užtikrinti, kad turizmas nekenktų kultūros paveldo objektams ir jų aplinkai.
Administraciniai nusižengimai
Administraciniai nusižengimai užtraukia baudą piliečiams ir pareigūnams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt aštuonių eurų. (311 straipsnis).
tags: #nekilnojamojo #kulturos #paveldo #istatymas