Beveik 26 tūkstančiai skolų, kurių bendra suma siekia 53 milijonus eurų - tokia yra Kėdainių rajono gyventojų finansinių įsipareigojimų našta. Antstolių duomenys rodo, kad skolų skaičius kasmet ne mažėja, o tik auga. Maža to, vidutinė skolos suma taip pat kasmet būna vis didesnė.
Kėdainių rajono antstolė Virginija Paunovienė atskleidžia, kas slypi už šių skaičių: neapdairūs finansiniai sprendimai, atsakomybės stoka ir vis jaunėjantys skolininkai, į finansinę duobę dažnai įkrentantys dėl patirties stokos ir noro gyventi ne pagal kišenę.
Antstolių informacinės sistemos duomenys, fiksuoti 2025 m. viduryje, piešia neraminantį vaizdą. Kėdainių rajono gyventojai turi beveik 26 tūkst. antstolių išieškomų skolų, o jų bendra vertė siekia beveik 53 mln.
Skolų struktūra Kėdainių rajone
Didžioji dalis, net 62 proc. visų skolų, yra piniginės skolos - negrąžintos paskolos, kreditai, įsiskolinimai už komunalines ar kitas paslaugas. Šių skolų bendra suma sudaro beveik 32 mln. eurų.
Antroje vietoje pagal dažnumą - administracinės baudos, kurios sudaro apie 30 proc. visų pradelstų skolų. Nors procentas atrodo mažesnis, bendra nesumokėtų baudų suma viršija 2 mln. eurų.
Trečioje vietoje - viena jautriausių skolų rūšių - vaikams nemokėtas išlaikymas, dar vadinamas alimentais. Šios skolos sudaro apie 3 proc. visų bylų, tačiau jų suma yra įspūdinga - 3,6 mln. eurų.
Antstolių rūmų duomenys rodo, kad vidutinė išieškotina skola, dėl kurios kreipiamasi į antstolius, laipsniškai auga visoje Lietuvoje. Jei prieš keletą metų vidutinė nauja skola buvo apie 2,5 tūkst. eurų, tai dabar ši suma jau perkopė 3 tūkst. eurų. Ne išimtis - ir Kėdainių rajonas. Čia kreditorių reikalaujamų skolų sumos taip pat didėja. Viena to priežasčių - kad kreditoriai vis rečiau prašo antstolių pagalbos dėl menkų skolų.
Vidutinė antstolių išieškoma kėdainiečio skola siekia apie 2 tūkstančius eurų. Tačiau yra ir absoliučių rekordininkų, tarkime, vienas kraštietis skolingas kone pusę milijono eurų. „Skolų „rekordininku“ galime laikyti fizinį asmenį, sukaupusį 476,3 tūkst. eurų skolų. Kito Kėdainių rajono pažeidėjo - „rekordininko“ nesumokėtų administracinių baudų, kurios išieškomos šiuo metu, suma yra 60 tūkst. eurų.
Skolų statistika Lietuvoje
Skolininkų amžius ir tendencijos
Analizuojant skolininkų amžių, išryškėja aiškios tendencijos. Pinigines skolas dažniausiai turi vidutinio amžiaus, 35-54 metų, žmonės - jiems tenka 54 proc. visų šios rūšies skolų. Tačiau administracines baudas dažniau ignoruoja jaunesni - net 55 proc. šių skolų priklauso 25-44 metų amžiaus grupei. Vaikų išlaikymo nemoka taip pat dažniausiai 35-54 metų asmenys, kurie sudaro net 70 proc.
Antstolė V. Paunovienė pastebi nerimą keliančią tendenciją - prasiskolina vis jaunesni žmonės. „Beje, pastebiu tokią tendenciją, kad prasiskolina vis jaunesni žmonės. Net sunku suprasti, kaip jie gauna paskolas: niekur nedirbę, jokio turto neturi, o kreditai suteikiami, - dalijasi įžvalgomis V. Paunovienė.
Skolų priežastys ir kaip jų išvengti
Pasak antstolės, dauguma skolų istorijų prasideda ne dėl netikėtų nelaimių, tokių kaip liga ar artimojo mirtis, bet dėl pačių žmonių elgesio. „Kėdainiečių skolų priežastys nėra kažkuo išskirtinės, jos būdingos visiems miestams ir rajonams. Žinoma, pasitaiko ir skaudžių nelaimių, kai šeimos finansai „sugriūna“ vienam nariui susirgus, mirus ar panašiai, bet tokie atvejai - išimtiniai. Tipinės prasiskolinimo priežastys yra ne likimo smūgiai, bet „skolas prišaukiantis“ elgesys“, - teigia V. Paunovienė.
Ypač tai akivaizdu kalbant apie administracines baudas. Dauguma pažeidėjų sąmoningai viršija greitį ar sėda prie vairo išgėrę, o gavę baudą įžūliai jos nemoka. „Dauguma pažeidėjų iš esmės savanoriškai nusižengia teisės normoms. Jie įžūliai nemoka paskirtų baudų, nors ir galėtų susimokėti (jei neturėtų pinigų, tai ir kuro į automobilio baką neįsipiltų).
Anot antstolės, sistemingai švelninami skolų išieškojimą reguliuojantys įstatymai tapo palankūs vengiantiems mokėti baudas ir kitas skolas. Antstolė V. Kartais sutartyse numatomos palūkanos būna tokios absurdiškos, kad jų net neįmanoma įvesti į statistines sistemas. Pavyzdžiui, 100,2 proc.
Atidžiai skaitykite paskolos sutartį
Pavyzdžiai iš antstolių praktikos
Antstolė dalijasi ir dar keliais kitais pavyzdžiais iš savo praktikos, kurie iliustruoja, kaip svarbu atidžiai skaityti sutartis. „Štai realus pavyzdys: moteris skolinga bankui ir jos skola išieškoma iš darbo užmokesčio; kiekvieną mėnesį iš jos atlyginimo išskaičiuojama po 250 eurų, iš kurių tik 37 eurai nukreipiami skolai mokėti, o visa kita dalimi dengiamos pagal sutartį priskaičiuotos palūkanos. Kitą moterį pavyko išgelbėti nuo pragaištingo sprendimo tiesiog paskutinę akimirką. Ji ketino pasiskolinti 15 tūkst. eurų iš fizinio asmens, o sutartyje buvo numatytos 10 proc. palūkanos.
„Ji buvo pasiryžusi skolintis iš fizinio asmens, kuris pažadėjo padengti jos skolą: būtų pervedęs reikiamą sumą į antstolės depozitinę sąskaitą. Laimei, potencialus kreditorius atsiuntė būsimos paskolos sutarties tekstą. Aš ją perskaičiau. O ten nurodytos sąlygos numatė tai, kad per 10 metų sumokėdama 18 tūkst. eurų, moteris net nebūtų pradėjusi dengti pačios skolos. Kai suprato, kokio didelio vargo išvengė, toji moteris daugybę kartų man sakė „ačiū“. Dėkojo už tai, kad areštavau jos sąskaitą, kad perspėjau, kad sustabdžiau nuo neatsargaus poelgio“, - prisimena V. Paunovienė.
Iš tiesų, tokios istorijos galėtų tapti puikia pamoka gyventojams, kurie antstolių darbą vertina itin kritiškai. Ir tai nėra tik valstybinės institucijos, renkančios administracines baudas, ar bankai, kurie pinigų stygiumi niekad nesiskundė.
Antstolio patarimai Kėdainių rajono gyventojams
Antstolė V. Paunovienė ragina Kėdainių rajono gyventojus į kredito sutarčių sąlygas žiūrėti „pro didinamąjį stiklą“ ir nebijoti kreiptis patarimo. „Prisiimant įsipareigojimus mokėti palūkanas, reikėtų būti labai atidiems. Palūkanos skaičiuojamos iki visiško skolos padengimo, t. y. tol, kol bus grąžinta visa paskolos suma. Todėl, kai iš skolininko išskaičiuojamos nedidelės sumos, jos paprastai skiriamos priskaičiuotoms palūkanoms apmokėti, o skola dažnu atveju net nemažėja“, - sako V. Paunovienė.
Taigi visiškai akivaizdu, kad geriau su antstoliu susipažinti, pasitarti ir gauti profesionalias įžvalgas prieš pasirašant pragaištingą sutartį, negu po to, kai per neapdairumą ar nesupratimą prasiskolinsite ir antstoliui teks iš jūsų išieškoti pinigus. Antstolis gali patarti jums ir prieš imant paskolą. „Noriu pakviesti visus kėdainiečius nevengti pasitarti su antstoliais. Ne tik dėl esamų, bet ir dėl būsimų skolų.
Antstolė akcentuoja, kad skolinimasis pats savaime nėra blogis, tačiau jis reikalauja atsakomybės. Rūpestingas savo galimybių įvertinimas ir atidus finansų planavimas gali padėti išvengti situacijų, kai skolos virsta nepakeliama našta visam gyvenimui.
tags: #nuomos #sutartis #kapciamiestis