Šiame straipsnyje aptariami nuomos sutarties nutraukimo terminai de facto, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika ir teisės aktais. Nagrinėjami atvejai, kai sutarties nutraukimas gali būti pripažintas galiojančiu, net jei nėra formalaus rašytinio susitarimo.
Teisinis Reglamentavimas
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) ir kiti teisės aktai reglamentuoja nuomos sutarties nutraukimo sąlygas. Svarbu atsižvelgti į sutarčių laisvės principą, tačiau jis nėra absoliutus ir ribojamas imperatyvių įstatymų nuostatų bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų.
LAT Praktikos Apžvalga
Žemiau pateikiami LAT nutarčių pavyzdžiai, kurie iliustruoja teismų praktiką nuomos sutarčių nutraukimo klausimais:
- LAT 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
- LAT 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
- LAT 2023 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
- LAT 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
- LAT 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
- LAT 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
- LAT 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
- 2023 m. vasario 9 d.
- 2023 m. vasario 2 d.
- 2023 m. sausio 19 d.
- 2022 m.
Viešųjų Pirkimų Kontextas
Nagrinėjant vieną iš bylų, susijusių su UAB „Ecoservice Klaipėda“ kasaciniu skundu, buvo paliesti klausimai dėl viešųjų pirkimų sąlygų ir sutarčių nutraukimo pagrindų. Šioje byloje ieškovė ginčijo pirkimo sąlygų teisėtumą, teigdama, kad jos riboja konkurenciją ir pažeidžia lygiateisiškumo principus.
Pirkimo Sąlygų Analizė
Ieškovė kvestionavo Pirkimo sąlygų 12 punkto nuostatų teisėtumą, kuriame įtvirtinta, kad, vadovaujantis VPĮ 28 straipsnio 4 dalies 2 punktu, perkančioji organizacija nustato maksimalų skaičių Pirkimo objekto dalių, kurių laimėtojas gali būti tas pats tiekėjas, - 1 (viena) pirkimo dalis. Ieškovė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų motyvus, kuriais aptariamos ginčo Pirkimo sąlygos teisėtumas buvo patvirtintas, ginčija šiais pagrindiniais argumentais:
- perkančioji organizacija iškreipia sąžiningą konkurenciją;
- ginčijama nuostata įtvirtinamas neproporcingas ribojimas tiekėjams;
- ja pažeidžiamas racionalaus lėšų panaudojimo principas.
Teismų Pozicija
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės vykdomas Pirkimas turi maksimaliai garantuoti nepertraukiamą perkamos paslaugos, t. y. miesto gatvių mechanizuoto tvarkymą, teikimą. Teismas pažymėjo, kad Pirkimu užtikrinama, jog ir mažesni subjektai, besiverčiantys gatvių mechanizuoto tvarkymo paslaugų teikimu, galėtų dalyvauti plataus masto pirkimuose ir lygiaverčiai konkuruoti su stambesniais tokias paslaugas teikiančiais juridiniais asmenimis.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog perkančioji organizacija, vadovaudamasi sutarčių laisvės principu, VPĮ nuostatomis, inter alia (be kita ko), 90 straipsnio 3 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) normomis, turėjo teisę paslaugų sutarties projekte nustatyti ginčijamą sutarties nutraukimo pagrindą.
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tiekėjui (ieškovui) nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiųjų organizacijų sprendimus, a fortiori nustatyti atitinkamas viešojo pirkimo sąlygas, viešojo pirkimo tikslo - sudaryti viešojo pirkimo sutartį racionaliai naudojant tam skirtas lėšas - pagrindu, jei ginčijami perkančiųjų organizacijų veiksmai nepažeidžia jo kaip viešojo pirkimo dalyvio subjektinių teisių.
Esminiai Aspektai Nutraukiant Sutartį De Facto
Norint, kad sutarties nutraukimas būtų pripažintas de facto, turi būti įvykdytos tam tikros sąlygos:
- Aiškus šalių ketinimas nutraukti sutartį.
- Faktiniai veiksmai, patvirtinantys sutarties nevykdymą.
- Abiejų šalių sutikimas arba toleravimas tokios situacijos.
Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas atvejis yra individualus, ir teismas įvertins visas aplinkybes, kad nustatytų, ar sutartis iš tikrųjų buvo nutraukta de facto.
Netesybos ir Baudų Klausimai
Teismas nurodė, kad netesybų vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo susidariusių faktinių bylos aplinkybių, sutarties pažeidimo masto bei kitų aspektų. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, vien tas faktas, kad netesybos yra nustatytos viešojo pirkimo metu ir ieškovė, dalyvaudama jame, žino netesybų dydį, neapriboja jos teisės prašyti netesybas sumažinti šalims sudarius sutartį ir esant reikalavimui apmokėti ginčijamas netesybas.
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl baudinių netesybų - kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustato ir baudą, ir delspinigius, tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis. Ginčo atveju vienkartinė bauda yra nustatyta už nepašalinto pažeidimo faktą, o bauda už termino praleidimą skirta priversti paslaugos teikėją pažeidimą pašalinti kuo greičiau.
Už skirtingų iš tos pačios sutarties kylančių prievolių pažeidimą gali būti nustatomos skirtingos netesybos ir jos nėra laikomos baudinėmis.
Išvados
Nuomos sutarties nutraukimas de facto yra sudėtingas teisinis klausimas, reikalaujantis atidaus kiekvienos situacijos aplinkybių įvertinimo. Teismų praktika rodo, kad svarbu ne tik formalus rašytinis susitarimas, bet ir faktiniai šalių veiksmai, patvirtinantys ketinimą nutraukti sutartį. Viešųjų pirkimų kontekste taip pat būtina atsižvelgti į perkančiosios organizacijos interesus užtikrinant paslaugų teikimo nepertraukiamumą ir racionalų lėšų panaudojimą.
tags: #nuomos #sutarties #nutraukimo #terminas #perdavimas #de