Kiekviena valstybė, įskaitant Lietuvą, atlieka įvairias funkcijas, tokias kaip apsauga, švietimas ir administracinė veikla. Šių funkcijų vykdymui reikalingi finansiniai ištekliai, kurių pagrindinis šaltinis yra mokesčiai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, šalyje susiformavo nuolat tobulinama mokesčių sistema.
Šiame straipsnyje aptariami apmokestinimo teoriniai pagrindai, Lietuvos Respublikos mokesčių sistema ir jos formavimosi dėsningumai. Nagrinėjama mokesčių reikšmė valstybės funkcijoms, mokesčių teorijos, apmokestinimo principai ir riba, taip pat mokesčių istorinė apžvalga. Taip pat aptariama mokesčių apskaita.
Mokesčių esmė yra ta, kad valstybė turi sukaupti piniginius išteklius savo veiklai. Valstybė kaupia jai būtinus išteklius įstatymų nustatyta tvarka, prievarta imdama mokesčius iš mokėtojų. Mokesčių esmę apibūdina ir kiti jų bruožai, tokie kaip tikslai, kurių įgyvendinimui valstybė ima mokesčius, mokesčio subjektas, objektas, šaltinis, tarifas ir lengvatos.
Jeigu valstybės išlaidoms mokesčių padengti nepakanka, valstybė yra priversta imti užsienio bei vidaus paskolas arba didinti mokesčius.
Mokesčių Reikšmė ir Būtinumas
Valstybės pareiga yra vykdyti veiklas, kurių nepasisiūlo atlikti privatūs asmenys, pavyzdžiui, organizuoti apsaugą nuo užsienio užpuolimo ir teikti socialines paslaugas. Socialinės paslaugos negali būti visiškai paliekamos privatiems asmenims, todėl valstybei reikia rūpintis piliečių bendra gerove, statyti ligonines, mokyklas, tiesti gatves ir kelius.
Mokesčiai yra būtini, nes tai kiekvienos valstybės ekonominio bei socialinio gyvavimo pagrindas. Socialinis ekonominis mokesčių vaidmuo pasireiškia jų funkcijomis: fiskaline, perskirstomąja ir reguliavimo.
Mokesčių fiskalinė funkcija pasireiškia tuo, kad nacionalinio biudžeto pajamos iš esmės formuojamos remiantis šalies mokesčių sistema. Mokesčių perskirstomoji funkcija susijusi su fiskaline funkcija ir pasireiškia tuo, kad gautos į nacionalinį biudžetą lėšos perskirstomos tarp šalies gyventojų, ūkio subjektų bei veiklos sričių.
Valstybės mokesčių politika tiesiogiai veikia pajamų perskirstymą ir finansinę ūkio subjektų padėtį, skatina arba neskatina nacionalinės ekonomikos augimą. Priimdama atitinkamus mokesčių įstatymus, valstybė gali skatinti krašto ekonomikos spartesnį plėtojimą arba stagnaciją, smukimą, kovoti su infliacija, nedarbu ir pan. Šiuo atveju ir pasireiškia mokesčių reguliavimo funkcija.
Valstybės Mokesčių Sistema
Formuojantis valstybinėms sistemoms, atsirado poreikis imti mokesčius valstybės išlaidoms padengti. Valstybių mokesčių sistemos bei atskiri mokesčiai formavosi įvairiomis ekonominėmis socialinėmis bei politinėmis sąlygomis.
Istorinė Mokesčių Raida
Šiuolaikinė mokesčių sistema, principai, nuostatos susikūrė ne iš karto. Tai ilgo proceso ir daugelio kūrėjų darbo rezultatas. Pirmosios užuominos mokesčių klausimais jau randamos 5- 4 a. Ksenofonto.
Kova dėl krašto praturtėjimo iš užsienio prekybos vertė teoretikus ir praktikus sukoncentruoti dėmesį į muitus. Anglų merkantalizmo atstovas Tomas Menas (Thomas Mun, 1571-1641) siūlė mažinti mokesčius, eksportuojamoms prekėms ir įvežamoms prekėms, skirtoms eksporto reikalams, ir didinti mokesčius įvežamoms prekėms, skirtoms naudoti šalies viduje. Ž. B. Kolberas (Colbert, 1619-1683), prancūzų akademijos finansų generalinis kontrolierius (ministras), globodamas eksportui dirbančią pramonę, organizavo “karališkąsias manufaktūras”, stambias Vest Indijos ir Ost Indijos prekybos bendroves, taikė protekcinius muitus, centralizavo Prancūzijos finansų sistemas.
Buvo sekiama ir mokesčių sudemokratinimo. Ugningas tokių idėjų šalininkas ir skleidėjas buvo prancūzų maršalas Sebastjenas Vobanas (Vauban, 1633-1707). Jo nuomonė, nustatant mokesčius ir juos paskirstant, turėtų dalyvauti patys pavaldiniai, o karališkąją dešimtinę turėtų mokėti visi, turintieji kokias nors pajamas, be išimties. Anglijoje Viljamas Petis (Petty, 1623-1687), tyrinėjęs įvairias ekonomikos problemas, parašo - “Traktatą apie mokesčius ir rinkliavas” bei “Žodį išmintingiesiems” (apie Anglijos pajamas ir išlaidas ).
Finansų mokslui yra nusipelnęs ir fiziokratų krypties lyderis Fransua Kenė (Quesney, 1694-1774). Gamtą (žemę) laikydamas vieninteliu turto šaltiniu, F. Kenė, kaip ir kiti fiziokratai, norėjo įvesti vieną vienintelį žemės mokestį. Tuo metu gyveno ir kūrė Adomas Smitas (Smith, 1723-1790). Savo ekonomines pažiūras 1776 m. išdėstė jį išgarsinusiame veikale “Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas”.
A. Smito idėjas toliau rutuliojo Deivydas Rikardas (Ricardo, 1772-1823) veikale “Politinės ekonomijos ir apmokestinimo principai”. Jis iškėlė ir mokesčių perkrovimo klausimus. Jis vienas iš pirmųjų pastebėjo ir ėmė nagrinėti būdus, kaip gamintojai, importuotojai ir turto valdytojai jiems uždėtus mokesčius stengiasi suversti (perkrauti) vartotojams. Šios problemos yra ekonomistų nagrinėjamos iki šiol.
Mokesčius imta laikyti ne tik ekonomikos, bet ir politikos įrankių. Plečintis tarptautiniams ekonominiams santykiams ir grupinio kapitalo bendrovėms, iškilo dvigubo apmokestinimo problemos. Todėl siekiant to išvengti, sudaromos tarptautinės sutartys, priimami atitinkami valstybiniai mokesčių įstatymai.
Lietuvoje mokesčiais labiau pradėta domėtis 13 a., kai formavosi Lietuvos valstybė. Seniausi (14 a.) mokesčiai Lietuvoje buvo natūriniai: žagrė, padūmė, pagalvė, sidabrinė (valstiečių ir miestiečių mokesčiai karo reikalams). Miestuose buvo imami tokie mokesčiai kaip sveriamos prekės, manūfakturos mokestis ir kiti. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo pajamas sudarė valdomų žemių - domėnų pajamos, kurių dydis priklausė nuo derliaus ir kitų, daugiausia gamtinių, sąlygų.
18 a. pabaigoje didelę Lietuvos dalį okupavo Rusijos imperija. Okupuotoje teritorijoje įsigaliojo Rusijos mokesčių sistema. Pirmiausia atlikta mokėtojų revizija (surašymas). Apmokestinimo vienetu Lietuvoje tapo revizinis žmogus (vyriškosios lyties gyventojas). 1861 m. panaikinus baudžiavą, mokesčiai suskirstyti į valstybinius ir vietinius (zemskinius), naujai įvestas išpirkos mokestis (baudžiauninnkai mokėjo už įgytą laisvę ir žemę), rekrūtinės prievolės.
Lietuvą okupavus vokiečiams, be esamų mokesčių, įvesti papildomi - karo mokesčiai. 1918 m., Lietuvai atkūrus valstybingumą, pradėjo formuotis nauja valstybės mokesčių sistema. 1919 m. sausio 23 dieną priimtas mokesčių įstatymas, po to leidžiami kiti norminiai aktai mokesčių ir rinkliavų klausimais.
1939 m. Lietuvoje buvo tokie pagrindiniai mokesčiai:
- tiesioginiai (žemės mokestis, verslo mokesčiai, darbo pajamų mokestis, nekilnojamojo turto mokestis, nuosavybės perleidimo mokestis, palaikų mokestis, kiti mokesčiai)
- netiesioginiai (akcizai, muitai)
- rinkliavos (žyminis mokestis, kitos rinkliavos)
- valstybės monopoliai (spiritas, kortos, degtukai)
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybei, mokesčiai buvo viena iš labiausiai reformų reikalingų sričių. Įvedus naujus mokesčius, buvo lengviau atsipalaiduoti nuo...
Gyventojų pajamų nustatymas priklauso nuo trijų aspektų: teisės aktų, kurie suteikia įgaliojimus rinkti duomenis apie gyventojų pajamas, duomenų apie gyventojų pajamas įvairovės.
Duomenų apie Gyventojų Pajamas Rinkimas
Duomenų rinkimas apie gyventojų pajamas yra valstybės biudžeto pajamų gavimo priemonė. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys duomenų rinkimą, yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ), Akcizų įstatymas ir kiti įstatymai.
Svarbiausias duomenų šaltinis yra Mokesčių administravimo įstatymas (MAĮ). Šis įstatymas apibrėžia mokesčių administratoriaus teises rinkti arba suteikti teisę gauti duomenis apie gyventojų pajamas.
Siekiant gauti duomenis apie gyventojų pajamas, mokesčių administratorius gali leisti poįstatyminius teisės aktus ir sudaryti duomenų teikimo sutartis. Sudarant sutartis, susipina viešosios teisės ir civilinės teisės elementai: sutarties forma ir turinys yra reglamentuojami atitinkamomis teisės normomis.
Duomenų apie gyventojų pajamas gavimas taip pat gali būti grindžiamas tarptautinėmis sutartimis, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas. Tokios sutartys yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis ir turi įstatymo galią.
Tarpžinybiniai susitarimai dėl keitimosi informacija sudaromi su ES valstybių kompetentingomis institucijomis apima tiek tiesioginius, tiek netiesioginius mokesčius. ES teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, todėl ES direktyvos ir reglamentai tiesiogiai veikia mokesčių administravimą.
Europos Tarybos direktyvos reglamentuoja keitimąsi duomenimis tarp ES valstybių. Reglamentuose ir direktyvose numatyti duomenų teikimo būdai, teikiami duomenų šaltiniai ir suteiktų duomenų naudojimas.
Duomenų Šaltiniai
Duomenų šaltinis yra objektas, iš kurio gaunami duomenys. Duomenų šaltiniai gali būti žodiniai, rašytiniai, vaizdiniai ir garsiniai.
Žodiniams duomenų šaltiniams būdinga tai, kad duomenys yra išsakomi balsu ir niekur neužfiksuojami. Tokio duomenų šaltinio pavyzdys yra pasitikėjimo telefonas. Mokesčių administratorius gali imtis operatyvių veiksmų, siekiant užkirsti kelią tolesniems mokestiniams pažeidimams, remiantis informacija, gauta iš pasitikėjimo telefono.
Rašytiniai duomenų šaltiniai yra materialūs objektai, kuriuose duomenys užfiksuoti raštu. Tai gali būti įvairūs dokumentai, tokie kaip PVM sąskaitos faktūros. Tam, kad šie duomenų šaltiniai turėtų juridinę galią, jie turi būti parengti pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomus reikalavimus.
Vaizdiniai ir garsiniai duomenų šaltiniai yra fotografijos, vaizdo ir garso įrašai. Mokesčių administratoriui suteikta teisė fotografuoti, daryti vaizdo ir garso įrašus.
Galimas ir kitas duomenų apie gyventojų pajamas šaltinių klasifikavimo aspektas: gyventojų teikiami duomenų šaltiniai ir trečiųjų asmenų teikiami duomenų šaltiniai. Gyventojų pareiga teikti duomenis apie savo pajamas kyla iš MAĮ. Gyventojai privalo teikti deklaracijas, apyskaitas ir pranešimus.
Deklaracijos yra dokumentai, kuriuose nurodomi duomenys, susiję su apmokestinimu ar sumokėjimu. Apyskaita yra finansinės veiklos ar statistinių duomenų pateikimas. Pranešimas yra oficialus informacijos perdavimas.
Duomenų apie gyventojų pajamas teikimas yra svarbus procesas, užtikrinantis valstybės biudžeto pajamų surinkimą ir socialinių funkcijų vykdymą. Tikslus ir savalaikis duomenų teikimas yra būtinas siekiant išvengti mokestinių pažeidimų ir užtikrinti teisingą apmokestinimą.
tags: #nuomos #pajamu #deklaravimas #priede