Šiuolaikiniame pasaulyje vis dažniau susiduriame su situacijomis, kai žmonės, siekdami užtikrinti savo saugumą ar turto apsaugą, įrengia vaizdo stebėjimo kameras savo nuosavybėje. Tačiau svarbu žinoti, kokios taisyklės ir teisės galioja Lietuvoje, kai filmuojama nuosavame sklype, ypač jei tai gali paveikti kaimynų privatumą.
Vaizdo stebėjimo kameros gali padėti užtikrinti saugumą, tačiau svarbu laikytis įstatymų.
Teisė į privataus gyvenimo neliečiamybę
Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą.
Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų:
- tai daroma įstatymu;
- ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus;
- ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė;
- yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.
Vaizdo stebėjimo taisyklių apribojimai
Vaizdo kamerų sistemų įsirengimo ir jų naudojimo ribojimo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 2.23 straipsnis.
Vaizdo stebėjimas gali būti vykdomas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, apginti asmenų gyvybę, sveikatą, turtą ir kitas asmenų teises ir laisves, tačiau tik tais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų ir jeigu duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.
Vaizdo stebėjimo priemonės turi būti įrengiamos taip, kad atsižvelgiant į nustatytą vaizdo stebėjimo tikslą:
- vaizdo stebėjimas būtų vykdomas ne didesnėje patalpos ar teritorijos dalyje, negu tai yra būtina;
- būtų renkama ne daugiau vaizdo duomenų, negu tai yra būtina.
Draudžiama įrengti ir eksploatuoti įrengtas vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu. Duomenų valdytojas užtikrina, kad prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, būtų aiškiai ir tinkamai pateikiama ši informacija apie vykdomą vaizdo stebėjimą.
Kaip elgtis, jei kaimynas filmuoja jūsų teritoriją?
Jei kaimynas siekė vykdyti vaizdo stebėjimą savo nuosavybės atžvilgiu, tačiau neužtikrino, kad į vaizdo stebėjimo lauką nepatektų skaitytojai priklausanti nuosavybė, tuomet šiuo atveju kaimynas pažeidinėja įstatymą.
Pavyzdžiui, į „Kas vyksta Kaune“ redakciją kreipėsi skaitytoja, kuri siekia išsiaiškinti ar kaimynas gali įsirengti stebėjimo kameras, kurios stebi ir jai priklausančią kiemo teritoriją. Skaitytoja klausė: „Kaimynas ant savo namo įsirengė apsaugos kameras, kurios filmuoja ne tik jo teritoriją, bet ir mano šalimais esančio namo kiemą. Ar jis turi teisę taip įsirengti kameras bei nuolat filmuoti mano privačią teritoriją bei privatų gyvenimą?“
Tokiu atveju, jei vaizdo stebėjimo kameros stebi ne tik kaimyno teritoriją, bet ir jūsų kiemą, kaimynas pažeidžia įstatymą. Tokiu atveju rekomenduojama:
- Pasikalbėti su kaimynu ir bandyti susitarti gražiuoju.
- Jei susitarti nepavyksta, kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją.
- Kraštutiniu atveju, kreiptis į teismą.
Svarbu atsiminti, kad kiekviena situacija yra unikali, todėl reikėtų įvertinti visas aplinkybes prieš imantis tolimesnių veiksmų.
Vaizdo stebėjimas daugiabučiuose namuose
Jeigu siekiama įdiegti vaizdo stebėjimo sistemas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpose ar teritorijoje, be aukščiau įvardintų reikalavimų, taip pat būtina šį sprendimą patvirtinti bendraturčių balsų dauguma.
Informavimas apie vaizdo stebėjimą
Duomenų valdytojui kyla pareiga apie vykdomą vaizdo stebėjimą darbuotojus supažindinti pasirašytinai ar kitu informavimą įrodančiu būdu. Kitiems asmenims iš anksto, dar prieš patenkant į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdomas vaizdo stebėjimas, turi būti lengvai, prieinamai ir glaustai, aiškia ir paprasta kalba suteikta visa su vaizdo stebėjimu susijusi informacija.
Tačiau, atsižvelgiant į gausų šios informacijos kiekį ir siekiant nesukelti informacinio nuovargio, duomenų valdytojas gali pasitelkti kelių lygių metodą. Tokiu būdu, esminė su vaizdo stebėjimu susijusi informacija turėtų būti pateikiama informacinėje lentelėje (pirmasis lygmuo), o likusi dalis - pagal šioje lentelėje pateiktą nuorodą surandant internete ar susisiekiant nurodytais kontaktais (antrasis lygmuo).
Įspėjamajame ženkle turėtų būti pavaizduotas vaizdo stebėjimo kameros simbolis, vartojama tos šalies, kurioje vyksta vaizdo stebėjimas, kalba, o naudojamas šriftas - aiškus ir įskaitomas. Informacija ženkle turėtų būti išdėstyta taip, kad duomenų subjektas, prieš patekdamas į stebimą teritoriją, galėtų lengvai atpažinti stebėjimo aplinkybes (maždaug akių lygyje).
Ar verta rinktis laidines apsaugos kameras? – ONWOTE 4K apsaugos kamerų sistemos apžvalga
Duomenų saugojimo terminai
BDAR neįvardija konkrečių asmens duomenų saugojimo terminų, todėl taikomas bendrasis principas, jog duomenys turi būti laikomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei tai yra būtina tais tikslais, kuriais asmens duomenys yra tvarkomi.
Duomenų subjekto teisės
Galiausiai, svarbu nepamiršti, jog vykdomo vaizdo stebėjimo metu duomenų subjektui suteikiama teisė susipažinti su apie jį renkamais duomenimis. Pateikus prašymą dėl vaizdo įrašo kopijos gavimo, toks prašymas turėtų būti tenkinamas taip, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis kitų asmenų teisėms ir laisvėms (kopijoje neturėtų matytis kitų duomenų subjektų veidų, jie turėtų būti užtušuojami ir pan.). Be to, duomenų subjektas BDAR pagrindu taip pat gali išreikšti nesutikimą, kad su juo susiję asmens duomenys būtų tvarkomi.
Tokiu būdu, nesutikimą pareiškusio asmens duomenų tvarkymas turėtų būti sustabdytas, išskyrus atvejus, kai duomenų valdytojas galėtų įrodyti, jog vaizdo duomenys tvarkomi dėl įtikinamų teisėtų priežasčių, kurios yra viršesnės už duomenų subjekto interesus, teises ir laisves.
Pasak teisininkės, nors vaizdo stebėjimas gali padėti laiku užkirsti kelią žalos sveikatai ar nuosavybei kilimui, būtina užtikrinti, jog toks asmens duomenų tvarkymo būdas neprieštarautų BDAR įtvirtintiems reikalavimams.
| Reikalavimas | Aprašymas |
|---|---|
| Teisėtumas, sąžiningumas, skaidrumas | Turi būti laikomasi BDAR 5 straipsnyje įtvirtintų principų. |
| Tikslo apribojimas | Vaizdo stebėjimas turi būti pagrįstas nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais. |
| Duomenų kiekio mažinimas | Stebima tik būtina teritorijos dalis, renkama tik būtina informacija. |
| Informavimas | Darbuotojai ir kiti asmenys turi būti informuoti apie vykdomą vaizdo stebėjimą. |
| Bendraturčių sutikimas | Daugiabučiuose namuose vaizdo stebėjimas galimas tik su bendraturčių daugumos sutikimu. |
Ši informacija yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija. Dėl konkrečios situacijos visada rekomenduojama kreiptis į teisininką.
tags: #filmavimas #nuosavame #sklype