Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs teisės aktai ir jų pakeitimai, susiję su investicijomis, transporto lengvatomis, branduoline energetika, koncesijomis bei kitais svarbiais klausimais Lietuvoje.
Investicijų Skatinimas ir Parama
Įtvirtinama, kad valstybė remia investicijas, kai investuojama į priemones perspektyvių pramonės šakų įmonių technologijoms atnaujinti ir modernizuoti, šalies ekologinei situacijai gerinti, smulkiam ir vidutiniam verslui plėtoti.
Tai taikoma, kai investuojama ne mažiau kaip 20 mln. Lt, o rajonuose, kur nedarbo lygis didesnis už šalies vidurkį - ne mažiau kaip 5 mln. Lt kapitalo investicijų. Be to, siūloma įteisinti, kad valstybė remtų investicijas į:
- Plyną lauką
- Nebaigtus statyti pastatus (statinius), kurių negalima užbaigti dėl lėšų stokos ar kurie dėl užsitęsusio statybos proceso tampa nereikalingi (netinkami naudoti pagal paskirtį) valstybės (savivaldybių) institucijoms
- Problemines teritorijas (valstybės teritorijos dalis, turinčias specifinių socialinių ir ekonominių problemų, atitinkančių Vyriausybės nustatytus probleminių teritorijų kriterijus)
- Laisvąsias ekonomines zonas, mokslo ir technologijų parkus
- Inovacijas, žinių ekonomikos branduolius - klasterius (geografines tarpusavyje sujungtas tam tikros srities įmonių ir institucijų santalkas)
Įvedami tokie nauji investicijų skatinimo iš valstybės pusės būdai:
- Darbuotojų perkvalifikavimo išlaidų dalinis ar visiškas padengimas Vyriausybės nustatyta tvarka
- Paskolų, skirtų ūkio subjektams investicijų projektams įgyvendinti, grąžinimą bankams gali užtikrinti Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų arba draudimo įmonių teikiamos garantijos arba šių paskolų draudimas
- Infrastruktūra (iki investuotojui suteikto sklypo ribų) sutvarkoma valstybės (savivaldybės) lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka
Investuojant į valstybės ir savivaldybių nebaigtus statyti statinius ar apleistus ir nenaudojamus pastatus, kurių nepavyko privatizuoti pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą, kai bent vieną kartą šio įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta objekto privatizavimo programa, tačiau per objekto privatizavimo programoje nustatytą terminą šis objektas nebuvo privatizuotas, Vyriausybė arba savivaldybė tokį turtą parduoda (perduoda) Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Tiesa apie privatizavimą | Robertas Reichas
Transporto Lengvatos
Įstatymu nustatoma, kad teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais bei vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 80 proc. nuolaida turi:
- Vaikai invalidai
- I grupės invalidai
- Į Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sąrašą įrašytomis ligomis sergantys asmenys, kuriems gydyti nuolat reikalinga hemodializė, bei juos lydintys asmenys (vienam asmeniui - vienas lydintysis)
- Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyviai - kariai savanoriai, sukakę 70 metų ir vyresni, bet ir sukakę 85 metus ir vyresni asmenys
- Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjai, tapę II ir III grupės invalidais dėl 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos
Taip pat įtvirtinama, jog teisę įsigyti vienkartinį važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais ir troleibusais bilietą su 50 proc. nuolaida (terminuotą vardinį važiavimo bilietą - su 80 proc. nuolaida) turi:
- Aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių studentai bei profesinio mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai
- Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai, važiuojantys nuo rugsėjo 1 d. iki liepos 1 d.
Be to, šios mokyklos moksleiviai minėtu laikotarpiu turi teisę įsigyti vienkartinį važiavimo tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, vienkartinį arba terminuotą važiavimo keleiviniais traukiniais, vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietą su 50 proc. nuolaida.
Branduolinės Energetikos Įstatymo Pataisos
Įstatymo pataisų projekto tikslas - pakeisti Branduolinės energijos įstatymą taip, kad jis atitiktų Europos Sąjungos teisę (Euratomo steigimo sutartį ir Reglamentą 3227/76), įgyvendinti Europos ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertų rekomendacijas dėl veiklos branduolinėje energetikoje licencijavimo, suderinti Branduolinės energijos įstatymo nuostatas su Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo nuostatomis.
Pagal Euratomo steigimo sutartį ir Reglamentą 3227/76, branduolinių medžiagų apskaitos ir kontrolės funkcijas šalies-narės viduje vykdo Euratomo struktūros. Nacionalinės institucijos tik padeda Euratomo specialistams tai atlikti. Tačiau šalis lieka atsakinga už Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties vykdymo užtikrinimą.
Įstatymo projektu numatoma pakeisti licencijuojamų veiklos rūšių branduolinėje energetikoje licencijavimo sistemą. Europos Sąjungos ir TATENA ekspertai rekomendavo pakeisti šioje srityje, atsisakant veiklos, kuriai Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) išduoda I tipo licencijas, licencijavimo. Atsisakius šios veiklos licencijavimo, branduolinį objektą eksploatuojanti organizacija taptų visiškai atsakinga už pasirinktus rangovus. Jų veiklos kontrolę turėtų vykdyti pati eksploatuojanti organizacija ir VATESI.
Ketinama įtvirtinti, kad Vyriausybė neturėtų tvirtinti branduolinės energetikos objektų projektų. Galiojantis Branduolinės energijos įstatymas, nustatydamas branduolinės energetikos objektų projektavimo teisines prielaidas, projektų derinimo tvarką, ekspertizes ir tvirtinimo ypatumus, numato Vyriausybės sprendimą dėl branduolinės energetikos objektų projektavimo bei atominės elektrinės rekonstravimo, taip pat institucijų kompetenciją, derinant bei vertinant projektus.
Vertinant šiuos projektus, reikia gilintis į juose pateiktus detalius projektinius sprendimus ir kitas technines detales. Dėl šios priežasties ir dėl itin didelės projektų apimties, galiojančiame Branduolinės energijos įstatyme nustatytas atominės elektrinės, branduolinio reaktoriaus, branduolinio kuro ir radioaktyviųjų medžiagų (įskaitant atliekas) saugyklų statybos, rekonstravimo, modernizavimo, išplėtimo, nugriovimo projektų tvirtinimas Vyriausybę apkrauna formaliu techniniu darbu.
Koncesijų Įstatymo Pakeitimas
Naujos redakcijos įstatymo koncepcija grindžiama nuostata, kad koncesija, t.y. valstybės ir privataus kapitalo partnerystė, yra vienas iš būdų valstybės ir savivaldybės institucijoms įgyvendinti savo funkcijas viešųjų paslaugų teikimo, viešosios infrastruktūros kūrimo ir plėtros bei gamtos išteklių eksploatavimo srityse.
Kaip pabrėžiama aiškinamajame rašte, atsižvelgiama į tarptautinėje teisinėje literatūroje suformuluotus kriterijus, kuriuos turi atitikti teisinė aplinka valstybėje tam, kad koncesijų projektai galėtų būti sėkmingai realizuojami. Be kita ko, nustatyta, kad sprendimus dėl ne mažesnių kaip 200 mln. litų vertės koncesijų priims Seimas.
Pridėtinės Vertės Mokesčio (PVM) Įstatymo Pakeitimas
Šio įstatymo tikslas - nustatyti, kad tais atvejais, kai pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojas perduoda kitam PVM mokėtojui turtą, valdomą ir naudojamą patikėjimo teise ir kurio (o jeigu jis pasigamintas, - jam pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis, įtrauktas (įtraukta) į PVM atskaitą, perduodantis turtą PVM mokėtojas PVM atskaitos tikslinti neprivalo.
Reglamentuojama, kad PVM atskaita taip pat neturi būti tikslinama ir tuo atveju, kai turtas, kurio (o jeigu jis pasigamintas, - jam pasigaminti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų) pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis buvo įtrauktas (įtraukta) į PVM atskaitą, perduodamas kitam PVM mokėtojui dėl turtą perduodančio PVM mokėtojo skaidymo atskyrimo būdu pagal Akcinių bendrovių įstatymą.
Pagal šiuo metu galiojančią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo redakciją, PVM mokėtojas, perduodantis patikėjimo teise valdomą ir naudojamą turtą (o tai dažniausiai yra valstybės įmonės, valdančios ir naudojančios patikėjimo teise valstybei priklausantį turtą) kitam PVM mokėtojui, turi tikslinti PVM atskaitą ir į biudžetą sumokėti papildomas PVM sumas. Analogiška situacija yra ir su turtu, kuris kitam PVM mokėtojui perduodamas dėl turtą perduodančio PVM mokėtojo skaidymo atskyrimo būdu.
Administracinė Atsakomybė Už Akcizais Apmokestinamas Prekes
Šiuo dokumento projektu siekiama nustatyti administracinę atsakomybę už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, kai prekių vertė viršija 50 minimalių gyvenimo lygių (MGL).
A.Sakalo pastebėjimu, š.m. gegužės 1 d. įsigaliojusiame Baudžiamajame kodekse apmokestinamų prekių neteisėtas laikymas, gabenimas ar realizavimas yra dekriminalizuotas. Už šią veiką baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta senojo Baudžiamojo kodekso 310(1) straipsnyje.
Valstybės Tarnybos Įstatymo Pakeitimai
Įstatymo projektu, kurį parengė parlamentarai A.Sadeckas ir P.Papovas, ketinama suteikti teisę skirti valstybės tarnautojui tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš užimamų pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
Siūloma Valstybės tarnybos įstatyme numatyti tik pavyzdinį šiurkščių tarnybinių nusižengimų sąrašą bei nustatyti, kad šiurkščiais nusižengimais taip pat laikomi ir kiti Įstatyme tiesiogiai nenurodyti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.
Pensijų Sistemos Reforma
Pagrindinio teisės akto projekto paskirtis - atsižvelgiant į Pensijų sistemos reformos įstatymo nuostatas, reglamentuoti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo ir pensijų išmokų mokėjimo organizavimo sąlygas bei tvarką Lietuvoje.
Dokumento projekto II skirsnyje detalizuojamos Pensijų sistemos reformos įstatyme numatytos dalyvavimo socialinio draudimo įmokos dalies kaupime sąlygos, aptariami specifiniai organizaciniai bei teisiniai tokio dalyvavimo aspektai.
Kaip nustato Pensijų sistemos reformos įstatymas, pensijų kaupimą vykdys tiek gyvybės draudimo įmonės, tiek valdymo įmonės. Todėl įstatymo projektu siekiama maksimaliai suvienodinti veiklos reikalavimus šioms įmonėms, vykdančioms pensijų kaupimo veiklą.
Laikinojo Įvežimo Konvencija (Stambulo Konvencija)
Seimas ratifikavo Laikinojo įvežimo konvencijos (Stambulo konvencijos) B.4 priedą dėl prekių, įvežamų gamybos operacijai vykdyti, B.7 priedą dėl reklaminės medžiagos turistams, B.8 priedą dėl prekių, įvežamų naudoti pasienyje, ir E priedą dėl prekių, įvežamų iš dalies neapmokestinant importo muitais ir mokesčiais (su išlyga).
Kaip akcentavo įstatymo projektą birželio 10 d. plenariniame posėdyje pateikęs finansų viceministras Vitas Vasiliauskas, Laikinojo įvežimo konvenciją (Stambulo konvenciją) sudaro Konvencijos pagrindinė dalis ir 13 jos priedų. Seimas 1997 m. lapkričio 25 d. įstatymu Nr.VIII-536 ratifikavo Laikinojo įvežimo konvenciją ir 9 jos priedus. Priimtas įstatymas apima likusius šios konvencijos priedus.
Pasak finansų viceministro, ratifikuojamų Konvencijos priedų nuostatos jau galioja Lietuvos muitų teritorijoje nuo Vyriausybės 2001 m. birželio 14 d. nutarimo Nr.719 nutarimo „Dėl Laikinojo prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką tvarkos patvirtinimo“ įsigaliojimo datos (2001 m.).