Darbo jėgos nuoma iš užsienio: galimybės ir teisiniai aspektai Lietuvoje

Lietuvoje vis labiau populiarėja darbo lankstaus panaudojimo forma - laikinųjų darbuotojų samdymas iš įdarbinimo įmonių, dar vadinama - darbuotojų nuoma arba agentūriniu darbu. Toks alternatyvus darbo išteklių naudojimo sprendimas laikinojo darbo naudotojui leidžia sumažinti sąnaudas, o, esant nedarbui šalyje - darbuotojams susirasti darbą.

Šiame straipsnyje aptariamos darbo jėgos nuomos iš užsienio galimybės Lietuvoje, analizuojami teisiniai aspektai ir pateikiama informacija apie užsieniečių įdarbinimo tendencijas.

Užsieniečių įdarbinimo tendencijos Lietuvoje

„Užsieniečių darbo jėgos tendencijos keičiasi. Pernai į mūsų šalį atvyko dirbti 5 proc. mažiau trečiųjų šalių piliečių (tai - 3 tūkst. asmenų), o 25 proc. didėjo užsieniečių srautas iš Europos šalių“, - pabrėžė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė. Susitraukusiam darbuotojų iš trečiųjų šalių skaičiui daugiausiai įtakos turėjo sumažėję baltarusių - net 4,2 tūkst., azerbaidžaniečių (700), tadžikų (600), kirgizų (500), moldavų (400) srautai. Tačiau itin sparčiai augo atvykusių iš Filipinų skaičius - pernai pradėjo dirbti 1,5 tūkst. šios Azijos šalies piliečių. Dabar darbo rinkoje jų turime per 2,1 tūkst.

2025 m. į Lietuvą atvyko dirbti 71,4 tūkst. užsieniečių. Dauguma - trečiųjų šalių piliečiai (59,4 tūkst.) - 3 tūkst. (4,7 proc.) mažiau nei 2024 m. ES piliečių - atvirkščiai - darbo rinkoje skaičius augo 25,3 proc. (2,4 tūkst.).

Trečdalis naujos darbo jėgos - iš Ukrainos (32,1 proc. arba 19,1 tūkst.), penktadalis - iš Baltarusijos (19,9 proc. arba 11,8 tūkst.), 10,2 proc. (6,1 tūkst.) - iš Uzbekistano ir dar 3,5 tūkst. (5,8 proc.) - iš Indijos. Iš ES šalių daugiausiai atvažiavo rumunų - 4,8 tūkst. (39,7 proc.), latvių - 2,7 tūkst. (22,8 proc.), lenkų - 1,8 tūkst.

Palyginti su ankstesniais metais, mažiau atvyko dirbti vairuotojų ir judamųjų įrenginių operatorių, statybininkų, metalo apdirbimo, mašinų gamybos darbininkų, pardavėjų, klientų aptarnavimo tarnautojų, pagalbinių žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbininkų, IT ir ryšių sistemų specialistų ir asmens priežiūros darbuotojų.

Aukštos kvalifikacijos darbus dirbančių trečiųjų šalių piliečių padaugėjo 9,3 proc. iki 15 tūkst. Net ketvirtadaliu (27,2 proc. arba 2,4 tūkst.) išaugo dirbančiųjų žemos kvalifikacijos darbus - iš viso šalyje tokius darbus dirba 6,8 tūkst. atvykėlių. Valytojų ir pagalbininkų skaičius padidėjo 28,5 proc. (1 tūkst.), o pagalbinių statybos, pramonės ir transporto darbininkų - 26,1 proc. (700).

Dirbančių trečiųjų šalių piliečių skaičius per metus augo visuose sektoriuose, išskyrus informacijos ir ryšių (0,4 proc.). Transporto ir saugojimo srityje migrantų skaičius ūgtelėjo 7 tūkst. (9,6 proc.) - čia įdarbinta daugiau atvykėlių iš Uzbekistano (1,7 tūkst.), Ukrainos (1 tūkst.), Indijos (900) ir kt. Statybos sektorius irgi pasipildė 3,5 tūkst. (13,9 proc.) darbuotojų iš užsienio - labiausiai ukrainiečiais (800), uzbekais (700), filipiniečiais (500) ir kt.

Imigrantai daugiausiai dirba transporto ir saugojimo sektoriuje (50,1 proc. arba 79,1 tūkst.), statybos - 28,5 tūkst. (18 proc.), apdirbamosios gamybos - 17,1 tūkst. (10,8 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo srityje - 7,3 tūkst. 25 proc. 2025 m. pagal darbo sutartis Lietuvoje pradėjo dirbti 12 tūkst. Europos Sąjungos šalių pilietybę turinčių asmenų - 2,4 tūkst. (25,3 proc.) daugiau nei 2024 m.

Didžiąją dalį - 77,4 proc. - sudaro Rumunijos, Latvijos ir Lenkijos piliečiai. Daugiausiai atvyko rumunų - 4,8 tūkst., latvių - 2,7 tūkst. ir lenkų - 1,8 tūkst.

Pagrindinis sektorius, kuriame telkiasi ES piliečiai - statybos. Čia dirba trečdalis (32 proc. arba 5,3 tūkst.) europiečių, penktadalis - administravimo ir aptarnavimo srityje (21,8 proc. arba 3,6 tūkst.) bei 16,2 proc. (2,7 tūkst.) - apdirbamosios gamybos sektoriuje.

„ES piliečiai vis dažniau užima vadovaujančias pozicijas - per metus jų skaičius vadovų grupėje augo 324 asmenimis.

Teisiniai aspektai

Šiuo atveju, nors darbuotojas sudaro darbo sutartį su laikinojo įdarbinimo įmone, tačiau realiai dirba kitos įmonės, darbo naudotojo, žinioje ir iš jo gauna darbo pavedimus. Jeigu Lietuvos įmonė ketina įdarbinti užsienyje gyvenantį žmogų, kuris nuotoliu dirbs Lietuvoje registruotai įmonei, pastaroji turi atlikti teisinius formalumus, kuriuos nustato užsienio valstybės įstatymai.

Įsisteigti vietinėje valstybėje. Tai reiškia, kad Lietuvos įmonė turi užsienio valstybėje įsteigti dukterinę bendrovę arba filialą, kuris ir būtų laikomas darbuotojo darbdaviu. Įsteigti “nuolatinę buveinę”, kuri laikoma įmonės registruota veiklos vieta, kurioje vykdomi jos administraciniai ir valdymo veiksmai.

Kitaip tariant, „nuolatinė buveinė” - tai registracija užsienio šalies registre (pvz., valdomame mokesčių administratoriaus), reiškianti, kad Lietuvos įmonė toje užsienio valstybėje vykdys ūkinę-komercinę veiklą ir atitinkamai turės mokėti mokesčius, teikti valstybinėms institucijoms ataskaitas (deklaracijas) ir vykdyti kitas teisines prievoles, kurias nustato vietiniai įstatymai.

Jeigu įmonė ketina įdarbinti darbuotoją ar darbuotojus užsienyje kaštų taupymo sumetimais, būtina įvertinti ir minėtus papildomus, tiesiogiai su darbuotojo samda nesusijusius, kaštus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad gali skirtis valstybė, kurioje žmogus yra (gyvena) fiziškai ir valstybė, kurioje, teisine prasme, žmogus gali dirbti.

Prieš įdarbinant užsienio valstybėje esantį užsienietį, reikėtų įsitikinti kurioje valstybėje jis turi teisę dirbti. Užsienyje nuolat reziduojantį (gyvenantį) užsienietį galima įdarbinti ir Lietuvoje. Toks įdarbinimas siejamas ne su fizine žmogaus darbo atlikimo ir buvimo vieta, bet su teisine. Daugeliui įmonių toks užsieniečių įdarbinimo būdas gali būti gerokai patrauklesniu nei steigtis užsienyje.

Tačiau reikia atminti, kad Lietuvos įstatymai net ir nuotoliu dirbsiančius užsieniečius leidžia įdarbinti tik laikantis specialių taisyklių. Gauti tokius dokumentus nėra paprasta, o daugeliu atveju net ir nėra jokios galimybės juos gauti.

Darbuotojų nuoma - tai paslauga, kai viena įmonė (darbuotojų nuomos agentūra) samdo darbuotojus ir juos laikinai siunčia dirbti kitai įmonei (klientui). Tokiu būdu samdant (nuomojantis) darbuotojus, Lietuvos įmonę ir darbuotojus nesieja tiesioginiai įsipareigojimai.

Lietuvos įmonė pasirašo paslaugų sutartį su užsienyje veikiančia įdarbinimo agentūra ir pastaroji suteikia darbuotoją kaip paslaugą. Neigiama tokio įdarbinimo pusė, kad ne visiems potencialiems darbuotojams toks įdarbinimo modelis gali būti priimtinas. Europos Sąjungos piliečiai turi teisę laisvai atvykti į Lietuvą, joje gyventi ir dirbti be specialių leidimų.

Tai reiškia, kad jiems nereikia gauti darbo leidimų ar vizų, kaip tai būtų reikalaujama iš trečiųjų šalių piliečių. Tačiau, jeigu Lietuvos įmonė nutartų įdarbinti Europos Sąjungos piliečius ne Lietuvoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje, reikalavimai būtų gerokai kompleksiškesni.

Darbuotojų „nuoma“, teisės aktuose vadinama laikinuoju įdarbinimu, gali suteikti bendrovės veiklai lankstumo, ypač tais atvejais, kai darbo krūvis ir darbuotojų poreikis nėra pastovus. Plečiantis nuotolinio darbo galimybėms, auga ir laikinųjų darbuotojų paklausa.

Kai kurios įmonių grupės taip pat „dalinasi“ darbo jėga. Darbuotojas įdarbinamas vienoje įmonėje, nors aptarnauja kelias grupės bendroves, taip užtikrinant darbuotojo darbo krūvį. Tačiau ne visi žino, kad tokie praktiniai sprendimai turi atitikti specifinius teisės aktų reikalavimus.

Jeigu darbuotojas dirba ne toje įmonėje, kurioje buvo įdarbintas, arba jei pažeidžiamos užsieniečių įdarbinimo taisyklės, tai laikoma nelegaliu darbu. O nubaustam darbdaviui taikomi ne tik finansiniai padariniai: užsieniečių įdarbinimo ribojimai, draudimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti subsidijas, išmokas ar valstybės paramą. Tad tolesnis tokių paslaugų teikimas tampa „tiksinčia bomba“, kuri anksčiau ar vėliau užtrauks nepageidaujamą atsakomybę. Darbuotojus „nuomojanti“ įmonė- formalus darbdavys.

Jeigu darbdavio funkcijos apsiriboja darbo sutarties sudarymu, keitimu, nutraukimu, darbo užmokesčio ir kitų išlaidų mokėjimu - greičiausiai veikiate kaip laikinojo įdarbinimo įmonė. Tačiau teismas nenustatė laikinajam įdarbinimui būtinų elementų. Laikinojo įdarbinimo įmonė laikinajam darbuotojui turi mokėti tokį patį darbo užmokestį, kokį jis gautų, jeigu nuolat dirbtų pas laikinojo darbo naudotoją.

Įdarbinus darbuotojus per laikinojo įdarbinimo įmonę, laikinojo darbo naudotojas jiems turi sudaryti tokias pačias darbo ir įdarbinimo sąlygas kaip savo nuolatiniams darbuotojams. Už laikinojo darbo naudotojo neįgyvendintas darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančias priemones atsakomybė kyla ir laikinojo įdarbinimo įmonei.

Laikinojo įdarbinimo įmonė negali uždrausti laikinajam darbuotojui įsidarbinti pas laikinojo darbo naudotoją, o pastarajam negali uždrausti įdarbinti darbuotojo. Be to, laikinojo darbo naudotojui draudžiama, atleidus darbuotojus iš darbo be jų kaltės, juos pakeisti laikinais darbuotojais. Draudimas įtvirtintas siekiant užkirsti kelią darbdavių piktnaudžiavimui bei siekiui išvengti atleidimo procedūrų ir su tuo susijusių finansinių pasekmių - išeitinių išmokų mokėjimo.

Nepaisant to, kad laikinasis įdarbinimas gali atrodyti keblus ir sudėtingas procesas, dažnai darbdaviams tai patogesnis pasirinkimas - juk vykdomi projektai įvairūs, o verslo poreikiai keičiasi.

Siekiant įsidarbinti darbuotoją iš trečiųjų šalių pirmiausia, reikia užtikrinti, kad visi jo atvykimo bei įdarbinimo dokumentai būtų tinkamai įforminti. Dažnai, sunku atlikti viską teisingai, kai trūksta žinių ar tinkamos informacijos. Tam, kad nepasimesti tarp pluošto dokumentų.

Jei dėl tam tikrų teisinių priežasčių, negalite darbinti daugiau darbuotojų savo įmonėje (pvz. Pastaruoju metu atsirado nauja kryptis - Pietų Azija. Darbuotojai iš Vietnamo, Nepalo, Indijos, Bangladešo ir Filipinų mielai gyvens ir dirbs Lietuvoje. Šie piliečiai kalba angliškai, nereiklūs, patikimi, atsakingi, nebijo darbo, pasiryžę atvykti ilgesniam laikui. Beje, šiose šalyse yra ir labai daug aukštos kvalifikacijos asmenų, kurie ne turi progos tinkamai save realizuoti gimtose šalyse.

Kelių transporto kodekso nuostatos

Šalyje trūkstant profesionalių vairuotojų, kelių transporto įmonės, siekdamos efektyviau versle panaudoti automobilius, galėtų aktyviau naudotis „darbuotojų nuomos“ paslauga ir išsinuomoti vairuotojus iš laikinojo įdarbinimo įmonių. Skaitant minėtas Kelių transporto kodekso nuostatas kai kuriems asmenims gali susidaryti neteisingas įspūdis jog nuomojančiai transporto priemonę įmonei negali būti teikiamos vairavimo paslaugos (t.y. negalima naudotis kitos įmonės darbuotojo vairavimo paslaugomis; tokiai transporto priemonei, kurią vairuoja laikinasis „agentūrinis„ darbuotojas negali būti išduodama licencijos kopija ir pan.).

Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalis turi būti aiškinama atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.522 straipsnio nuostatas. Šiame CK straipsnyje reglamentuota transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutarties samprata.

Taigi, Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 4 dalyje yra numatyta transporto priemonės nuomos sutarties rūšis (nuoma neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų), kuri niekaip nenustato draudimo vežėjams samdyti darbuotojus per laikinojo įdarbinimo įmones.

Kelių transporto kodekse numatytas vienas iš transporto priemonės naudojimo teisinių pagrindų (nuoma) ir numatoma galimybė vežėjui sudaryti transporto priemonės nuomos sutartį pagal CK 6.522 str. - nuoma be vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, t.y. vežėjui perduodama tik transporto priemonė, o nuomotojo darbuotojai jokių papildomų paslaugų neteikia.

Tai nereiškia, jog vežėjas negali naudotis kito asmens nei nuomotojas teikiamomis darbo jėgos paslaugomis. Atitinkamai, Kelių transporto kodekse nėra numatyta reikalavimo, kad transporto priemones gali vairuoti tik vežėjo tiesiogiai įdarbinti asmenys ir agentūriniai darbuotojai negali būti samdomi per laikinojo įdarbinimo įmones.

Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad vežėjas (Darbo naudotojas) naudojantis laikinuosius („agentūrinius“) vairuotojus pagal Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo 5 str. privalo jiems užtikrinti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas pagal įstatymuose įtvirtintą „vienodo požiūrio“ principą. Tai reiškia, jog vežėjas turėtų pasirūpinti, kad kontroliuojančioms institucijoms (pvz. Europos Sąjungos valstybėse darbuotojų nuoma pervežimų sektoriuje yra sėkmingai naudojamasi. Dr.

Darbo jėgos nuomos privalumai ir trūkumai

Darbuotojų nuoma (kitaip vadinama personalo nuoma ar laikinasis įdarbinimas) - tai šiuolaikiška paslauga, leidžianti lanksčiai valdyti žmogiškuosius išteklius - procesas, kurio metu darbuotojai, atrinkti pagal konkretaus verslo kliento pateiktus pageidavimus, yra įdarbinami mums priklausančioje įmonėje.

Jeigu jūsų norimos specialybės darbuotoją turime savo duomenų bazėje, jis gali iškarto pradėti dirbti. Payroll paslauga - Įdarbiname kliento darbuotojus, tvarkome darbo užmokesčio apskaitą, administruojame darbuotojų dokumentus.

Privalumai:

• Lankstumas valdant žmogiškuosius išteklius.
• Galimybė greitai rasti darbuotojų.
• Sumažinamos sąnaudos.

Trūkumai:

• Ne visiems darbuotojams priimtinas toks įdarbinimo modelis.
• Būtina laikytis teisinių reikalavimų.

Statistika

Šiuo metu šalyje dirba 174,5 tūkstančių užsieniečių. 2026-ųjų pradžioje darbo imigrantų iš trečiųjų šalių skaičius buvo 12,4 proc. (17,5 tūkst.) didesnis nei prieš metus. Dominuoja ukrainiečiai (51,8 tūkst.), baltarusiai (47,2 tūkst.), uzbekai (11,2 tūkst.), tadžikai (7,1 tūkst.), indai (6,1 tūkst.). Palyginti su situacija prieš metus, dirbančių ukrainiečių bendruomenė ūgtelėjo 11,9 proc. (5,5 tūkst.), uzbekų - 34,2 proc. (2,9 tūkst.), indų - 31,8 proc. (1,6 tūkst.).Iš senojo žemyno įsidarbino 19,4 proc. daugiau darbuotojų (2,7 tūkst.). Latvių darbo rinkoje didėjo 22,5 proc. iki 4,3 tūkst., rumunų - 20,8 proc. iki 4,9 tūkst., lenkų - 10,8 proc. iki 2,3 tūkst.

tags: #nuomojasi #darbininkus #is #uzsienio