Kiekviena įmonė savo veikloje naudoja ar turi įsigijusi tam tikro ilgalaikio turto. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ilgalaikis turtas tai yra turtas, kuris įmonės veikloje tarnauja ilgiau nei vienerius metus bei kuris įsigyjamas viršijant tam tikrą minimalią sumą, kuri reikalinga turtą pripažinti ilgalaikiu.
Ilgalaikis turtas įmonės veikloje naudojamas kelis ar net keliasdešimt metų. Per tuos metus ilgalaikis turtas įmonei padeda uždirbti pajamas, o kartu ir dėvisi. Žinoma, turtas dėvisi pamažu, todėl įmonės apskaitoje ilgalaikio turto savikaina paskirstoma per visą turto tarnavimo laikotarpį.
Taigi, įsigijus ilgalaikio turto, itin svarbu tinkamai jį užfiksuoti įmonės apskaitoje bei iš karto nustatyti visus būtinus nusidėvėjimo rodiklius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nė viename norminiame akte nėra tiksliai apibrėžta, nuo kokios minimalios sumos turtą galima laikyti IMT. Įmonės vadovai patys nusistato ribą, nuo kokios minimalios sumos turtas bus laikomas IMT.
Ilgalaikio turto samprata ir apibrėžimai
Turtas yra pagrindinė, esminė ekonomikos mokslo sąvoka, kategorija, nes kaip tik turto judėjimo požiūriu ekonomikos mokslas ir tiria visuomeninės tikrovės reiškinius. Ilgalaikis turtas apibūdinamas kaip ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką ir kuriais disponuodama įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje.
Ilgalaikis turtas - tai visas materialusis bei nematerialusis turtas, kuris nėra skirtas parduoti arba sunaudoti per vieną ataskaitinį laikotarpį, bet numatomas naudoti įmonės veikloje ir uždirbti pajamas daugiau negu vienerius finansinius metus. Ilgalaikis turtas daugelį kartų dalyvauja gamybos ir aptarnavimo procese, išsaugodamas savo natūrinę išraišką.
Kad būtų galima vadinti turtu, jis turi būti vertingas ekonominiam vienetui ateityje, uždirbant pajamas. Kiekvienu atveju, apibrėždami IMT, autoriai ir norminiai aktai akcentuoja svarbiausius dalykus,t.y. jis turi duoti ekonominės naudos tam, kas juo disponuoja, t.y. naudojamas įmonėje ilgiau nei vienerius metus.
Ekonominiame kontekste turto apibrėžimuose akcentuojami ašie pagrindiniai turto, kriterijai:
- objektas turi turėti vertę,
- subjektas turi turėti teisę į objektą,
- objektas turi teikti naudą ateityje.

Ilgalaikio turto pripažinimas
Pagal nuo 2010 m. įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus. Pagal ašį kriterijų IT atskiriamas nuo trumpalaikio, remiantis vienerių jo naudojimo metų riba - tai reiškia, kad turtas bus naudojamas įmonėje paslaugoms teikti, produkcijai gaminti, administraciniams reikalams ilgiau, nei vienerius metus.
Įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais. Turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią IMT vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei.
Apibendrinant galima pasakyti, kad IMT buhalteriniu požiūriu - tai kontroliuojami ekonominiai ištekliai, kuriuos galima įvertinti bei jais įmonė gali disponuoti ilgiau, nei vienerius metus. Šis turtas uždirba pajamas, nekeisdamas savo fizinių savybių ir laikui bėgant dalimis netenka savo vertės.
Įvertinusi pasikeitusias sąlygas, įmonė gali keisti jau nusistatytą minimalią IMT vertę (savikainą). Keisdama minimalią kiekvienos IMT grupės vieneto vertę, įmonė turi atsižvelgti į savo dydį, veiklos pobūdį, turimo turto įvairovę ir minimalios IMT vertės reikšmingumą.
Jeigu planuojamas minimalios IMT vertės pakeitimas gali reikšmingai pakeisti įmonės veiklos rezultatus, dėl ko būtų sunku palyginti kelis ataskaitinius laikotarpius duomenis, įmonė turėtų apsvarstyti, ar toks reikšmingas minimalios turto vertės didinimas yra pagrįstas. Pagal 12-ąjį VAS IMT minimalios IMT vertės keitimas laikomas apskaitinio įvertinimo keitimu.
Pagal PMĮ 13 straipsnį Vieneto turtas ilgalaikiu turtu laikomas turtas, kuris naudojamas vieneto pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ilgiau kaip vienerius metus ir kurio įsigijimo kaina ne mažesnė už vieneto pagal ašio įstatymo 1 priedėlyje išvardytas ilgalaikio turto grupes nustatytą kainą.
Ilgalaikio turto klasifikavimas
Pripažinus, kad gautas turtas įmonėje yra ilgalaikis turtas, vėliau ašis įsigijimas registruojamas ilgalaikio turto buhalterinėse sąskaitose. Apskaitoje turtas klasifikuojamas pagal įvairius požymius: materialinę išraišką, naudojimo laiką, priklausomybę, vaidmenį įmonės veikloje ir kitus požymius.
Ilgalaikis turtas skirstomas į materialųjį, nematerialųjį ir finansinį turtą. Valu žis ir Palubinskienė (2005) pateikia IMT klasifikavimą pagal įsigijimo ašaltinius.
Skiriamos 3 ilgalaikio turto grupės: nematerialusis ilgalaikis turtas, materialusis ilgalaikis turtas ir finansinis ilgalaikis turtas.
Pagal vaidmenį įmonės veikloje klasifikacija svarbi tuo, kad tiek įmonės savininkai, tiek valdžios institucijos visada skatina aktyviosios turto dalies santykinį didėjimą viso turto sumoje. Pasyviuoju turtu laikoma žemė, gamtos ištekliai, pastatai, statiniai, perdavimo ir kiti įrenginiai. Šis turtas dažnai labai reikšmingas ir sudarantis didelę įmonės turto dalį, todėl svarbu įvertinti, kaip šis turtas gali būti efektyviai panaudojamas įmonės veikloje.
Aktyvioji ilgalaikio turto dalis turi sudaryti pagrindinę ilgalaikio turto apimtį įmonės veikloje, jeigu galvojama apie efektyvumo didinimą. Pasyvioji turto dalis gali būti per didelė, dalies jo atsisakant, perleidžiant ar pasirenkant kitas įsigijimo formas, kurios mažintų šios turto dalies išlaikymo sąnaudas. Planuojant investicijas, ilgalaikio turto atnaujinimui, jos taip pat turi atspindėti pageidaujamą santykį tarp aktyviosios ir pasyviosios dalies.
Ilgalaikis materialusis turtas gali būti riboto ir neriboto naudingo tarnavimo laiko. Nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė lygi nuliui.
Ilgalaikio turto apskaita
Organizuojant buhalterinę apskaitą įmonėje yra labai svarbu žinoti, ar ašis turtas bus apskaitomas kaip ilgalaikis ar trumpalaikis, kuriai ilgalaikio turto grupei priskiriamas ašis turtas bei koks teisingas nusidėvėjimo normatyvas ir metodas bus pritaikytas.
Ilgalaikio turto apskaitai nuo pat jo įsigijimo momento keliami tam tikri reikalavimai. Tvarkant įmonės apskaitą, buhalteris visu pirma privalo vadovautis LR BAĮ. Apskaita pagal BAĮ 3 straipsnį 4 d. tvarkoma remiantis VAS arba TAS.
Rengiant finansinę atskaitomybę (įmonės metinis finansinis ataskaitų rinkinys - toliau - FA) buhalteris turi vadovautis Į FAĮ ir kitais teisės aktais. Šis įstatymas taikomas ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantiems juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotiems Lietuvos Respublikoje.
Apmokestinimą/neapmokestinimą ir jų užfiksavimą apskaitoje reglamentuoja PMĮ nuostatos. Vienetas naudoja BA principus pajamoms, sąnaudoms arba atsargoms įkainojimui, jeigu PMĮ nenustato ko kito.
NT nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pradėjus turtą naudoti įmonės veikloje, t. y. Parengus ilgalaikį materialųjį turtą naudoti, jo nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos.
Finansinėje apskaitoje ir apskaičiuojant pelno mokestį, galima taikyti skirtingus nusidėvėjimo normatyvus.
Ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo didinimas
Šiais laikais, vystantis technologijoms ir stiprėjant konkurencijai, ūkio subjektai, siekdami pirmauti rinkoje, privalo ne tik kurti naujus produktus/paslaugas, įgyvendinti įvairias strategijas, bet ir analizuoti praėjusio laikotarpio veiklos rezultatus, lyginti juos su kitų panašių įmonių rodikliais, įvertinti statistinius duomenis ir, remiantis jais, organizuoti veiklos plėtrą, naujų gamybinių pajėgumų įsigijimą.
Efektyvumo sąvoka gali būti naudojama kaip kriterijus, sprendžiant, ar gerai yra paskirstomi ištekliai. Bendriausia prasme efektyvumas suprantamas kaip santykis tarp pagaminto produkto ir/ar paslaugų apimties ir jiems panaudotų išteklių.
Norint pasiekti maksimalius įmonės finansinius rezultatus, labai svarbu suvokti, kokie yra pagrindiniai, efektyvumą lemiantys veiksniai ir kokia yra jo didinimo kaina, arba tai, kokie kaštai gali būti patiriami dėl nepakankamo efektyvumo. Šis identifikavimas - tai pirmas žingsnis siekiant didesnio efektyvumo ir mažesnių veiklos sąnaudų.
Verslo pasaulyje ilgalaikio turto panaudojimo efektyvumo valdymas dažnai yra nuvertinamas ir jam skiriama ne itin daug dėmesio. Įmonėse yra riboti ištekliai ir šiam klausimui spręsti sunku surasti laiko ir įrankių, todėl šią problematiką apimantys sprendimai atidedami neribotam laikotarpiui.
Sąvoka "ilgalaikis turtas" yra labai plati, todėl, siekiant efektyvesnio panaudojimo, būtina taikyti tinkamai parinktus efektyvumo valdymo metodus, kurie turi atspindėti ir to turto specifiką. Prieš pradedant ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo modelio paieškas, būtina identifikuoti, kuriai turto daliai bus skiriamas didžiausias dėmesys.
Siekiant veiklos efektyvumo gali būti naudojami įvairūs būdai ir technika. Kiekvienas išvardintas efektyvumo tipas turi lemiamos įtakos, siekiant bendro įmonės ilgalaikio turto naudojimo efektyvumo. Ilgalaikio turto efektyvumo valdymo analizė dažniausiai integruojama į daug platesnę veiklos analizę - toks kompleksinis vertinimas yra daug geresnis, jeigu visoms dalims skiriama pakankamai dėmesio.
Efektyvumo apibrėžimai:
| Autorius | Efektyvumo Apibrėžimas |
|---|---|
| C.S.Certo, S.T. Husted | Efektyvumas yra optimalus organizacijos išteklių naudojimas siekiant organizacijos tikslų. |
| C.S. Certo | Efektyvumas laipsnis iki kurio vadybininkai pasiekia savo tikslus. Efektyvumas yra laipsnis kuriuo organizacijos ištekliai prisideda prie produkcijos gamybos. |
| P.F. Drucker | Efektyvumas yra sėkmės radimas - tai minimalios sąlygos išlikimui, po to kai sėkmė buvo pasiekta. Efektyvumas reikalauja indėlio į visas veiklos sritis. |
| A.Jakutis | Efektyvumas - įvairių išteklių panaudojimo lygis, užtikrinantis maksimalią produkto gamybą. |
| V.Snieška | Efektyvumas yra pasiekiamas kai ištekliai yra paskirstomi taip, kad juos panaudojant būtų gaunama didžiausia įmanoma grynoji nauda. |
| J.Greenwood | Efektyvumas apima santykius tarp veiklos, išteklių ir išlaidų. |
| P. Wannacott | Efektyvumas - produktyvis užtikrinantis maksimalų rezultatą. |
| D.N. Hyman | Efektyvumas yra kriterijus, leidžiantis įvertinti išteklių panaudojimą. |
| V.Vasiliauskas | Veiklos ekonominiai rezultatai (pelnas, rentabilumas) pasiekiami, optimaliai organizuojant darbo objektus (žaliavas, medžiagas), darbo priemones (pastatus, statinius) ir darbo subjektus (darbininkus, tarnautojus) sąveiką. |
tags: #ilgalaikio #turto #didinimas