Žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomininkai, ar dėl įstatymų nežinojimo, ar dėl baimės patirti bylinėjimosi išlaidas, dažnai nuleidžia rankas ir nebando apginti savo pažeistų interesų.
Visgi, apginti savo pažeistas teises žemės nuomininkai turi teisę ir gynybos mechanizmus aiškiai reglamentuoja įstatymai, kurių aiškinimas po truputį plėtojasi ir formuojasi teismų praktikoje.
Žemės Nuomininko Pirmenybės Teisė Atnaujinti Nuomos Sutartį
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.482 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė atnaujinti sutartį t.y. nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę palyginti su kitais asmenimis atnaujinti sutartį.
CK 6.566 straipsnis reglamentuoja būtent žemės nuomininko pirmumo teisė atnaujinti žemės nuomos sutartį.
Jeigu nebūtų nustatyta ši pirmenybės teisė ir nebūtų užtikrinta tinkama jos apsauga, tai būtų nepagrįstai pažeisti tokią teisę turinčių asmenų teisėti lūkesčiai, susiję su jiems priklausančiu ar jų naudojamu turtu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2011 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011 nurodė, jog pirmenybės teisė yra įstatyminė garantija, suteikianti pagrįstą bendraturčio, pastatų savininko ar žemės naudotojo (nuomininko) teisinių ir ekonominių interesų apsaugą.
Taigi įstatyme aiškiai nurodyta, jog žemės sklypo nuomininkas turi pirmumo teisę atnaujinti žemės sklypo nuomos sutartį, o žemės sklypo savininkas, tuo atveju jei žemės sklypą ketina išnuomoti kitiems asmenims, privalo informuoti nuomininką apie savo ketinimą ir pasiūlyti žemės sklypą išsinuomoti pirmumo teise.
Visai nesenai, 2015 m. balandžio 7 d., Kauno apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje, kurioje kilo ginčas tarp žemės ūkio paskirties žemės sklypų (toliau - žemės sklypai) savininko ir šių žemės sklypų nuomininko dėl nuomininko pirmumo teisės pratęsti pasibaigusią žemės sklypų nuomos sutartį.
Ginčo esmė:
- Žemės nuomininkas žemės sklypus nuomojosi nuo 2007 metų.
- Žemės sklypų nuomos sutartis buvo sudaryta iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Pasibaigus minėtų žemės nuomos sutarčių terminui, žemės sklypų nuomininkas pagrįstai tikėjosi, kad šios sutartys su juo bus pratęstos, išsiuntė savininkui pranešimą apie ketinimą pratęsti nuomos sutartis, tačiau žemės sklypų savininkas 2014 m. vasario 20 d. ginčo turtą išnuomojo kitam fiziniam asmeniui.
Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė, jog pagal CK 6.482 straipsnio 2 dalyje numatytą sąlygą žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkas turėjo pranešti buvusiam nuomininkui, ieškovui, apie šio pirmumo teisę, numatytą CK 6.566 straipsnyje sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, nors sutartyse ši pareiga nebuvo įrašyta.
Teismas padarė išvadą, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomininkas, pasinaudodamas pirmenybės teise, kreipėsi į savininką dėl nuomos sutarties atnaujinimo.
Tuo tarpu nuomotojas, savininkas, nebuvo pakankamai aktyvus - neatsakė į ieškovo siūlymą dėl tolesnio nuomos santykių tęsimo, nesiūlė nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, neinformavo nuomininko apie kitų asmenų siekį išsinuomoti šiuos žemės sklypus.
Kauno apygardos teismas konstatavo, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkas neteisėtai sudarė nuomos sutartį su kitu fiziniu asmeniu ir taip pažeidė žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomininko pirmumo teisę atnaujinti žemės sklypų nuomos sutartis.
Konstatavęs šias aplinkybes, teismas perkėlė ieškovui, buvusiam nuomininkui, nuomininko teises ir pareigas pagal 2014 m. vasario 20 d. žemės sklypų nuomos sutartį.
Žemės Nuomininko Pirmenybės Teisė Įsigyti Nuomojamą Žemės Ūkio Paskirties Žemės Sklypą
Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme (toliau - Laikinasis įstatymas) nustatyta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis (6 straipsnio 1 dalis).
Aiškindamas Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad nurodytoje normoje įtvirtintos pirmumo teisės tikslas - užtikrinti asmenų, kurie susiję su perleidžiamu nekilnojamuoju turtu daugiau negu visi kiti tretieji asmenys ir kuriems šio turto perleidimas gali turėti tiesioginės įtakos ateityje, interesus.
Taip pat nurodė, kad pirmumo teisė įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę siejama su jos naudojimu ir tikslu tokį naudojimą užtikrinti ateityje.
Laikinajame įstatyme nustatyta žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo procedūra skiriasi nuo kitokio nekilnojamojo turto įsigijimo, kadangi žemės ūkio paskirties žemės pirkimas trunka ilgiau, pirkėjas turi atitikti specialius reikalavimus ir savininkas turi vadovautis kitomis specialiomis teisės aktuose nustatytomis taisyklėmis.
Žemės ūkio paskirties žemės savininkai, siekdami „apeiti“ Laikinajame įstatyme nustatytas sudėtingas, daug laiko ir finansų reikalaujančias, žemės sklypų pardavimo procedūras, vis dažniau pasinaudoja galimybe visų pirma padovanoti būsimam pirkėjui itin mažą, ekonominės vertės neturinčią, žemės sklypo dalį, ir, tik tuomet, likusią dalį žemės sklypo parduoti tam pačiam pirkėjui.
Nors ši schema akivaizdi, nepaisant to, itin sudėtinga įrodyti, jog dovanojimo sandoris buvo apsimestinis.
Teismų praktika tokio pobūdžio bylose po truputį formuojasi.
Ginčo esmė:
- Ginčo žemės sklypą Ieškovas nuomojosi nuo 2008 m. gegužės 14 d.
- 2014 m. balandžio 30 d. Atsakovas, žemės sklypo savininkas, dovanojimo sutartimi padovanojo kitam fiziniam asmeniui itin mažą dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo, dar po mėnesio likusią didžiąją žemės sklypo dalį tam pačiam fiziniam asmeniui, jau kaip žemės sūkio paskirties žemės sklypo bendrasavininkui, pardavė.
Pavyzdžiui, 2015 m. balandžio 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje, kurioje kilo ginčas žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomininko pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Taip žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkas išvengė Laikinajame įstatyme nustatytos procedūros, t.y. padovanojus mažą dalį žemės ūkio paskirties žemės sklypo jis išvengė pareigos informuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomininką apie ketinimą žemės ūkio paskirties žemės sklypą parduoti ir pasiūlyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą nuomininkui įsigyti šį žemės sklypą pirmumo teise.
Kėdainių rajono apylinkės teismas sprendime, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, jog kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, dėl to paties dalyko, šie sandoriai aiškintini ne atskirai, o kartu.
Kėdainių rajono apylinkės teismas nurodė, jog žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkas ir kitas fizinis asmuo, žinodami esant galiojančiai ginčijamo žemės sklypo nuomos sutarčiai, sudarydami dovanojimo bei pirkimo-pardavimo sutartis, elgėsi nesąžiningai.
Teismas konstatavo, kad sudarytas apsimestinis dovanojimo sandoris pažeidė žemės nuomininko interesus, nes šiuo apsimestiniu sandoriu jam buvo atimta galimybė pasinaudoti pirmenybės teise pirkti parduodamą žemės sklypą ta kaina ir tomis sąlygomis, kuriomis ji parduodama.
Pripažinęs, jog buvo sudarytas apsimestinis dovanojimo sandoris ir žemės sklypo nuomininkui nebuvo pasiūlyta įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirmumo teise, teismas perkėlė nuomininkui žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas pagal žemės savininko ir kito fizinio asmens sudarytas sutartis.
1,5 metų trukęs ginčas baigėsi apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas galioti nepakeistas.
Atstovaujant klientui pavyko įrodyti, kad jam kaip nuomininkui galiojanti pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį buvo pažeista.
Teismai pripažino, kad naujos nuomos sutarties sudarymas su kitu subjektu nepasibaigus esamos nuomos sutarties terminui, laikytinas atsisakymu atnaujinti sutartį su nuomininku, o naujos nuomos sutarties sąlygų neatskleidimas tinkama apimtimi, yra pirmenybės teisės pažeidimas.
Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad nuomininkas tokiais atvejais neturi pareigos inicijuoti derybas dėl naujos nuomos sutarties ar siūlyti savo sąlygas.
Konstatavus šios pareigos pažeidimą, nuspręsta taikyti įstatyme nustatytas pasekmes - perkelti visas nuomininko teises ir pareigas pagal naujai sudarytą sutartį esamam nuomininkui.
Nors kelias iki pergalės ilgas ir pareikalavo papildomų procesų inicijavimo, galiausiai pergalė buvo pasiekta.
Šis laimėjimas reikšminga ne tik klientui ir komandai, bet ir praktikai.
Lietuvoje susiformavusi praktika, kai augalininkystės ūkiai dirbamą žemę dažniausiai nuomoja.
Tokiems ūkiams norint užtikrinti veiklos tęstinumą reikia pasitelkus įvairias teisines priemones tinkamai pasirengti nuomos sutarties pasirašymui.
Jei žemės savininkas nori parduoti jau išnuomotą žemę, įstatymai nuomininkui numato pirmumo teisę žemę įsigyti.
Tokia teisė galioja, jei žemės nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypas ne mažiau kaip vienus metus naudojamas žemės ūkio veiklai.
Advokatas pasakoja, kad po žemės dovanojimo nepraėjus nė savaitei, naujasis žemės sklypo bendraturtis nusipirko ir likusią dalį žemės sklypo.
„Savo praktikoje susidūrėme su bandymais apeiti žemės nuomininko pirmumo teisę.
Savininkas iš pradžių nedidelę dalį žemės sklypo padovanojo savo būsimajam pirkėjui.
Dovanojant žemę, nuomininko pirmenybės teisė pirkti tokią žemę negalioja.
Tai, ar pirmumo teisė įsigyti nuomojamą žemę buvo nustatyta ir žemės nuomos sutartyje, yra labai svarbu vėliau sprendžiant ginčus dėl galimo šios teisės pažeidimo, kai žemės savininkas perleidžia išnuomotą žemę kitiems asmenims.
Tokiu atveju nuomininkas savo pažeistas teises gali ginti teisme.
Pirmumo teisė nuomininkui įsigyti parduodamą žemę gali būti užtikrinta ir pasirašomose sutartyse.
Jose gali būti nenumatoma, kad žemės naudotojo ekonominis gyvybingumas turi būti įrodytas, jei jis norės pasinaudoti pirmumo teise įsigyti žemę.
Šiame skyrelyje išsamiau panagrinėsime verslo patalpų nuomos sutartis pagal naująjį Civilinį Kodeksą.
Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą (butą, namą, biurą, prekybines patalpas, sandėlius ar kitą nekilnojamajį turtą) laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.
- Nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė.
- Nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.
- Nuomos sutartis gali būti terminuota arba neterminuota, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vienas šimtas metų.
Jeigu sutarties terminas joje nenustatytas, tai laikoma, kad nuomos sutartis neterminuota.
Nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu.
Įstatymai gali nustatyti kitokius daikto, kuris yra valstybės nuosavybė, nuomos terminus.
Jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai - prieš tris mėnesius iki nutraukimo.
Nuomotojas suteikia nuomininkui teisę nuo sutarties pasirašymo dienos ir per visą jos galiojimo laikotarpį savarankiškai, t.y. vienam, naudoti ir eksploatuoti patalpas.
Nuomotojas garantuoja nuomininkui, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra sutvarkyti visi formalumai ir gauti visi oficialūs sutikimai (leidimai) naudoti patalpas pagal sutartyje numatytą paskirtį.
Mokėjimai ir atsiskaitymai
Šalių susitarimu patalpų nuomos laikotarpiu kas mėnesį pagal žemiau išdėstytas nuostatas yra mokamas patalpų nuomos mokestis, toliau sutartyje vadinamas "nuomos mokesčiu".
Nuomos mokestis, nurodytas sutartyje, nustatytas remiantis nuostata, kad oficialus lito ir euro keitimo kursas sutarties pasirašymo dieną yra lygus 3,4528 litams už 1 eurą.
Nuomos mokestis per vieną patalpų nuomos laikotarpio mėnesį už visų patalpų nuomą mokamas litais, įskaitant sutartą nuomos sumą ir pridėtinės vertės mokestį, toliau sutartyje vadinamą "PVM", apskaičiuojamą pagal Lietuvos Respublikos teises aktų nuostatas, jei nuomotojas pateiks nuomininkui PVM sąskaitą- faktūrą.
Jeigu Lietuvos Banko nustatytas komerciniams bankams privalomas lito ir euro keitimo kursas nuomos mokesčio mokėjimo dieną yra kitoks, nei sutarties pasirašymo dieną, minėtas nuomos mokestis mokėjimo dieną litais mokamas tokio dydžio, kad jį konvertavus į eurus tą dieną, eurų suma būtų gaunama ta pati, kaip sutartyje numatytą nuomos mokestį konvertavus į eurus pagal šios sutarties pasirašymo dienos kursą.
Jeigu Lietuvos Bankas nustatys kelis visiems komerciniams bankams privalomus lito ir euro keitimo kursus (pvz., pirkimo ir pardavimo) taikomas euro pirkimo kursas.
Jeigu Lietuvos Banko oficialus lito ir euro keitimo kursas apskritai nenustatomas, arba jis yra neprivalomas visiems komerciniams bankams, taikomas nuomininko, kaip mokėtojo, naudojamo komercinio banko kursas, pagal kurį minėtas bankas perka eurus už litus.
Nuomos mokestis mokamas tik litais kas mėnesį avansu, t,y, už kiekvieną einamąjį mėnesį iki sutartos dienos, jei nuomotojas tinkamai ir laiku pateikė nuomininkui atitinkamą sąskaitą - faktūrą (arba PVM sąskaitą - faktūrą).
Šiuo atveju nuomotojas įsipareigoja prasidėjus naujam nuomos laikotarpio mėnesiui per 1 (vieną) kalendorinę dieną nuo minėto mėnesio pradžios pateikti nuomininkui atitinkamą sąskaitą - faktūrą (arba PVM sąskaitą-faktūrą), surašytą pagal Lietuvos Respublikos teises aktų reikalavimus.
Nuomos ir kiti mokesčiai pagal sutartį, kuriuos turį mokėti nuomininkas, yra pradedami skaičiuoti ir mokėti pagal sutarties nuostatas nuo jos pasirašymo tarp šalių dienos, t.y. nuo patalpų nuomos laikotarpio pradžios.
Nuomos mokestis turi būti pervestas nuomotojui į sutartyje žemiau nurodytą sąskaitą banke arba į kitą iš anksto nuomotojo raštu nurodytą sąskaitą.
Nuomos mokestis laikomas sumokėtu nuo nuomininko atlikto pavedimo bankui dienos.
Nuomos mokesčio dydis negali keistis per visą patalpų nuomos (sutarties galiojimo) laikotarpi, jei nėra atskiro numatyto susitarimo.
Nuomotojas taip pat neturi teises jokiais atvejais reikalauti, kad nuomininkas iš anksto ir didesnėmis mokėjimo sumomis mokėtu nuomos mokesti.
Į nuomos mokesčio sumą yra įskaityti visi galimi mokesčiai ar kiti privalomi mokėjimai, kurie yra nustatyti ar gali būti nustatyti ryšium su patalpomis, žemės sklypu ar nuomos mokesčiu, t.y. visi nuomotojo mokami mokesčiai už patalpas ar žemės sklypą, taip pat susiję su nuomos mokesčiu, yra besąlygiškai įtraukti į nuomos mokestį, įskaitant PVM ir gyventojų pajamų mokestį.
Nuo sutartyje nurodytos nuomos mokesčio sumos nuomininkas atskaičiuoja ir sumoka į biudžetą nuomotojo pajamų mokestį Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Nuomininkas papildomai moka tik sutartyje nurodytus mokėjimus už suteiktas į patalpas komunalines paslaugas.
Nuomininkas kas mėnesį kartu su nuomos mokesčiu papildomai apmoka už šias suteiktas paslaugas: šalto ir šilto vandens, elektros energijos tiekimą, patalpų šildymą ir kitas komunalines paslaugas; už naudojimąsi telefono linijomis, internetu, kabeline televizija, signalizacija ir kitomis paslaugomis nurodytomis sutartyje.
Šiuo atveju nuomotojas pateikia nuomininkui atitinkamas sąskaitas gautas iš paslaugas teikiančių įmonių, kurios šalių susitarimu yra konfidencialios ir negali būti jokiu būdu pateiktos susipažinti trečiosioms šalims.
Nuomotojas neturi teisės nuomininkui taikyti didesnių tarifų (kainų), nei komunalines ir kitas paslaugas teikiančios įmonės taiko tarifus (kainas) nuomotojui, šalys susitaria, kad, esant nuomininko prašymui, jos kartu atliks visus nuo jų priklausančius veiksmus, kad nuomininkas galėtų sudaryti visas reikalingas tiesiogines atsiskaitymo sutartis su įmonėmis, teikiančiomis aukščiau minėtas komunalines paslaugas.
Nuomininkas privalo atlikti tik tuos mokėjimus, kurie yra tiesiogiai išvardinti sutartyje, nuomotojas prisiima visus kitus mokėjimus, mokesčius, rinkliavas, kompensacijas, įmokas ir kitas turtines pareigas, kurios yra ar gali būti susiję su patalpomis, pastatu ar žemės sklypu.
Jokiu būdu nuomininkas neturi mokėti jokios dalies už neįprastą ar kapitalinį patalpų ar pastato remontą, jo konstrukcijų, vamzdynų, šildymo, vandentiekio, kanalizacijos įrengimų ar kitų sistemų pakeitimą ar atnaujinimą.
Nuo tos dienos, kai nuomininkas patalpose negalės vykdyti savo veiklos, t.y. naudotis jomis pagal paskirtį, numatytą sutartyje, ne dėl savo kaltės, nuomininkas, įspėjęs nuomotoją prieš 3 kalendorines dienas, neprivalo mokėti pagal sutartį numatyto nuomos mokesčio.
Jeigu nuomotojas laiku nesumoka pagal sutarties sąlygas numatytų nuompinigių, skolininko pervestos sumos pirmiausia mažina delspinigius ir tik paskui - skolą.
O nuo skolos, priešingai nei nuo delspinigių, ir toliau skaičiuojami delspinigiai.
Pagal naująjį Civilinį Kodeksą, jei sutartis sudaryta tarp įmonių ar verslu užsiimančių asmenų ir jie laiku neatsiskaito, skaičiuojamos 6% metinės palūkanos, jei viena iš sutarties pusių yra valstybinė institucija ar privatus asmuo - palūkanos siekia 5%.
Patalpų perdavimas
Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui patalpas, atitinkančias sutarties sąlygas, šios sutarties pasirašymo metu.
Perduodamos patalpos turi būti tvarkingos, išvalytos ir ištuštintos.
Patalpos nuomininkui perduodamos pasirašant tarp šalių patalpų perdavimo - priėmimo aktą, toliau sutartyje vadinamą "perdavimo aktu", dviem egzemplioriais, kuris bus laikomas neatskiriama sutarties dalimi.
Perdavimo akto forma pridedama prie sutarties kaip priedas.
Prie perdavimo akto vienos iš šalies prašymu gali būti pridedamos išnuomotų patalpų nuotraukos, kurias savo priemonėmis daro jų pageidaujanti šalis ir ant kurių turi pasirašyti abi šalys.
Kartu su perdavimo akto pasirašymu nuomotojas perduoda nuomininkui visų durų, esančių patalpose, raktus.
Nuomos laikotarpis
Sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki patalpų nuomos laikotarpio, toliau sutartyje vadinamo "nuomos laikotarpiu", pabaigos.
Patalpų nuomos laikotarpis pagal sutartį yra lygus sutartų metų skaičiui imtinai ir pradedamas skaičiuoti nuo sutarties pasirašymo tarp šalių dienos.
Pasibaigus nuomos laikotarpiui, patalpų nuomos laikotarpis automatiškai pratęsiamas papildomai sutartam metų terminui, toliau sutartyje vadinamam "papildomas nuomos laikotarpis", tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejį, kai nuomininkas savo rašytiniu pranešimu, nusiųstu nuomotojui likus ne mažiau, kaip 90 kalendorinių dienų iki nuomos laikotarpio pabaigos, pareiškia nuomotojui, kad jis neketina pratęsti nuomos laikotarpio.
Pastaruoju atveju patalpų nuoma pasibaigia pasibaigus nuomos laikotarpiui.
Sutartis bei iš jos atsirandančios nuomos teisės turi būti įregistruotos nekilnojamojo turto registre.
Minėtą registraciją atlieka nuomininkas, tačiau nuomotojas, esant reikalui, suteikia nuomininkui visą tam reikalingą pagalbą.
Per 30 kalendorinių dienų nuo nuomos laikotarpio (arba papildomo nuomos laikotarpio) pasibaigimo arba sutarties nutraukimo dienos, nuomininkas privalo perduoti (grąžinti) patalpas nuomotojui pagal perdavimo - priėmimo aktą, pasirašomą abiejų šalių, kuriame turi būti aprašyta grąžinamų patalpų būklė.
Tačiau tuo atveju nuomininkas neprivalo atstatyti patalpų būklės, pablogėjusios dėl jų natūralaus nusidėvėjimo, nuomininkui normaliai jomis naudojantis.
Nuomininkas, tvarkingai vykdęs savo įsipareigojimus pagal sutarti, pasibaigus sutartyje numatytam papildomam nuomos laikotarpiui, turi pirmenybes teisę, lyginant su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį terminui, nustatytom šalių abipusiu susitarimu, jeigu nuomotojas toliau nuomos patalpas.
Apie toki savo ketinimą atnaujinti sutartį nuomininkas privalo raštu informuoti nuomotoją prieš 90 kalendorinių dienų iki papildomo nuomos laikotarpio pabaigos.
Nuomotojas privalo per 30 kalendorinių dienų nuo nuomininko pranešimo gavimo dienos pranešti nuomininkui apie jo teisę sudaryti nuomos sutarti naujam terminui.
Nuomininko įsipareigojimai, atsakomybė ir teisės
Nuomininkas įsipareigoja tvarkingai naudoti patalpas pagal sutartyje numatytą paskirtį, tačiau nuomininkas neturi pareigos atlikti jokių patalpų remonto darbų.
Nuomininkas turi teisę savo nuožiūra ir lėšomis patalpose įsirengti reikalingą įrangą, inventorių, baldus, kompiuterinę bei kitą jo naudojamą techniką.
Nuomininkas, prieš pilnai perkeldamas į patalpas savo įrangą, kitą turtą ir darbo vietas (bei perkėlimo metu), savo nuožiūra turi teisę savo sąskaita atlikti jo manymu reikalingą smulkų einamąjį remontą, kuris bus skirtas įrengti ir pritaikyti patalpas nuomininko poreikiams.
tags: #nuomininkas #turi #pirmenybes