Núoma - materialiojo turto perdavimas kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims laikinai naudoti ir valdyti arba tik naudoti už sutartą ar įstatymo nustatytą atlygį.
Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas), kuriai priklauso daiktas, įsipareigoja perduoti kitai šaliai (nuomininkui), kuri ketina jį naudoti savo asmeniniams, namų ūkio, verslo ar kitiems poreikiams tenkinti, tinkamą naudoti pagal paskirtį daiktą, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį pinigais (nuompinigiai) ar natūra (natūrinė nuoma) ir pasibaigus sutarties terminui ar ją nutraukus grąžinti daiktą nuomotojui.
Nuomos objektas gali būti tik nesunaudojamieji daiktai, tai yra ilgą laiką neprarandantys savo vartojamųjų savybių naudojant juos pagal paskirtį. Įstatymai gali nustatyti daiktų rūšis, kurių nuoma draudžiama arba ribojama.
Šiame straipsnyje aptarsime nekilnojamojo turto nuomos ypatumus Lietuvoje, ypač atkreipiant dėmesį į pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir nuomos sutarčių sudarymo aspektus.
PVM taikymas nekilnojamojo turto nuomai
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 31 straipsnis reglamentuoja nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja šio straipsnio redakcija, kuri nustato tam tikras pasirinkimo galimybes apmokestinamiesiems asmenims.
Apmokestinamojo asmens pasirinkimo teisė
Apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą, kuri pagal įstatymo 31 straipsnio 1 arba 2 dalį PVM neapmokestinama, skaičiuoti PVM šiame Įstatyme nustatyta tvarka, jeigu daiktas nuomojamas apmokestinamajam asmeniui, PVM mokėtojui, išskyrus PVM mokėtoją, taikantį smulkiojo verslo schemą Lietuvoje, kaip jis suprantamas pagal šio Įstatymo 711 straipsnio 9 dalį, taip pat šio Įstatymo 47 straipsnyje nurodytiems asmenims (išskyrus fizinius asmenis), ir šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius visiems jo sudaromiems atitinkamiems sandoriams.
Savo pasirinkimą apmokestinamasis asmuo privalo deklaruoti centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
Svarbu! Pasirinkimas skaičiuoti PVM galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius visiems atitinkamiems sandoriams, o pasirinkimas turi būti deklaruotas mokesčių administratoriui.
PVMĮ 31 straipsnio 3 dalies taikymo pavyzdys
UAB „A“, PVM mokėtoja, pasirinkusi už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą skaičiuoti PVM, išnuomoja seną pastatą viešajai įstaigai B, PVM mokėtojai, kuri vykdo jai teisės aktais pavestą funkciją - teikia visuomenės informavimo paslaugas. Ši įstaiga taiko smulkiojo verslo schemą Lietuvoje. Tokiu atveju UAB „A“, kuri yra pasirinkusi už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą skaičiuoti PVM, seną pastatą viešajai įstaigai B turi išnuomoti be PVM.
Faktinis PVM taikymas kaip pasirinkimas
Tuo atveju, jei apmokestinamasis asmuo nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą (kurio nuoma pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį PVM neapmokestinama) tęstinį laikotarpį nuomoja apmokestinamajam asmeniui, PVM mokėtojui, ir tokią nuomą apmokestina PVM, laikoma, kad asmuo pasirinko skaičiuoti PVM už atitinkamų nekilnojamųjų daiktų nuomą, nepriklausomai nuo to, kad toks pasirinkimas nebuvo deklaruotas apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Šiuo atveju apmokestinamasis asmuo turi apskrities VMI pateikti pranešimą apie savo pasirinkimą skaičiuoti / atšaukti PVM, kuriame nurodo, nuo kurios datos jau skaičiuoja PVM. Toks pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėn.
Nuomos sutarties ypatumai
Būsto (buto ar namo su sklypu) nuomos sutartis - tai dviejų šalių sandoris, kuomet viena šalis perduoda kitai šaliai valdyti ir naudoti nekilnojamojo turto objektą už sąlyginai nedidelį (paprastai apie pusę procento objekto vertės) mokestį per mėnesį. Be abejo, abiem sandorio šalims būtina tokį susitarimą užfiksuoti ir aprašyti.
Sutarties forma ir turinys
- Sutartys turi būti sudaromos raštiškai.
- Teisės aktų tvarka ilgesnė nei 1 metų nuomos sutartis privalo būti rašytinė.
- Sutartis privalo būti sudaryta valstybine kalba. Tačiau esant poreikiui, pavyzdžiui, nuomojant butą užsieniečiui, sutartis gali būti sudaroma ir kitomis kalbomis.
- Nurodyti terminą, kuriam laikui turtas nuomojamas.
- Aiškus baigtinis terminas leidžia tiek savininkui, tiek nuomininkui turėti aiškius rėmus laike, prognozuoti būsimus veiksmus.
- Nurodyti nuomos kainą.
- Aptarti ir kitus mokėjimus (mokesčius valstybei, komunalinius mokesčius), mokėjimo formą (grynais ar pavedimu) ir periodiškumą (paprastai tai mėnesinis mokestis).
- Nurodyti nuomos užstatą (depozitą).
Priėmimo-perdavimo aktas
Prie sutarties įprastai pridedamas ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriame raštiškai užfiksuojama perduodamo turto būklė (tvarkingas, išvalytas ir pan.), inventorius, užfiksuojami skaitliukų parodymai, aprašomi defektai ir kt.
Turto fotofiksacija
Dar geriau, jei padaromos turto nuotraukos (fotofiksacija) ir pridedamos prie priėmimo-perdavimo akto. Tai padeda išvengti interpretacijų bei nesusipratimų nuomos termino pabaigoje.
Kuo išsamesnė ir pilnesnė sutartis, tuo mažiau erdvės interpretacijoms ar nesusipratimams.
Remonto klausimai
Esant poreikiui, kapitalinį remontą turi atlikti savininkas. Paprastai tai apima esmines buto ar viso pastato konstrukcijas (stogą, sienas, pamatus, langus ar inžinerinius įrengimus). Smulkų remontą gali atlikti ir nuomininkas, ir nuomotojas, priklausomai nuo susitarimo ir nuo to, kodėl atsirado tokio remonto poreikis.
Buitinės technikos gedimai
Dažnas klausimas būna, kas turi dengti sugedusios buitinės technikos remonto ar keitimo nauja įranga išlaidas. Bendra taisyklė yra tokia - jei buitinė technika sugedo dėl senumo, tuomet išlaidas kompensuoja nuomotojas, tačiau jei sugedo dėl netinkamo naudojimo - be abejo, kompensuoja nuomininkas.
Kiti svarbūs aspektai
- Teisė nuomoti: Jei nuomojamas turtas yra įkeistas kreditoriams, tokiu atveju turi būti banko/kreditoriaus sutikimas nuomoti.
- Turto draudimas: Nuomininkui svarbu pasidomėti, ar nuomojamas būstas ir jame esantis turtas (baldai, buitinė technika, kt.) yra apdrausti.
- Nuomininko patikimumas: Savininkams rekomenduojama patikrinti būsimo nuomininko mokumą.
Nuomos sutarčių tipai
Nuomos sutartis gali būti terminuota ar neterminuota, bet jos terminas visais atvejais negali viršyti 100 metų. Jeigu pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai nuomininkas daugiau kaip 10 dienų toliau naudojasi turtu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Neterminuotą nuomos sutartį kiekviena šalis gali bet kada nutraukti savo noru iš anksto įspėjusi kitą šalį prieš 1 mėnesį, o nuomojant nekilnojamąjį daiktą - prieš 3 mėnesius.
Lietuvos nuomos rinkos apžvalga
LIETUVOJE 21 amžiaus pradžioje didžiausią ekonominę reikšmę turi nekilnojamojo turto, transporto priemonių, pramoninės įrangos, žemės nuoma. Kai kurių įmonių pagrindinė veikla yra automobilių, dviračių, sporto ir turizmo inventoriaus, filmų vaizdo įrašų, proginių drabužių ir kitų kilnojamųjų daiktų trumpalaikė (vartojimo) nuoma fiziniaqms asmenims.
Nuomininko teisės ir pareigos
Nuomotojas lieka teisėtas daikto savininkas, nuomininkas gali naudoti daiktą tik sutartyje nustatytomis sąlygomis ir negali juo laisvai disponuoti (pavyzdžiui, jį parduoti, įkeisti, padovanoti). Nuomotojas atsako už daikto kokybę tuo momentu, kai jis perduodamas naudoti nuomininkui.
Nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą (nuomotojas turi teisę tikrinti, kaip jis naudojamas), atlyginti daikto išlaikymo išlaidas (pavyzdžiui, komunalinius mokesčius už gyvenamąsias patalpas), prireikus - ir nuostolius, susijusius su daikto praradimu ar jo būklės pablogėjimu dėl nuomininko kaltės.
Išsinuomoto daikto teikiamos pajamos, produkcija, vaisiai, gyvulių prieauglis priklauso nuomininkui. Nuomininkas, kuris tvarkingai vykdė savo pareigas pagal nuomos sutartį, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę prieš kitus asmenis toliau nuomoti daiktą.
Pasikeitus nuomotojui (pavyzdžiui, mirus fiziniam asmeniui, pertvarkius juridinį asmenį, kuriam priklausė nuomojamas daiktas) nuomos sutartis lieka galioti, jeigu ji buvo nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre.
Kai nuomininkas fizinis asmuo miršta, išsinuomoto daikto nuomos teisę paveldi jo įpėdiniai. Nuomotojo rašytiniu sutikimu iš jo išsinuomotą daiktą nuomininkas turi teisę išnuomoti trečiajam asmeniui - subnuomininkui (subnuoma).