Šeimos turto nuoma: teisinis reguliavimas Lietuvoje

Šeima yra seniausia institucija žemėje, atliekanti pagrindinį vaidmenį žmonių visuomenėje. Ji buvo ir yra valstybės ir valstybingumo pamatas. Valstybės požiūris į šeimą yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurioje rašoma: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas.“

Šiuolaikiniai mokslai - edukologija, psichologija, sociologija, teisė, ekonomika ir kt. - skiria didelį dėmesį jai. Įstatymų priėmimas ir jų taikymas turėtų stiprinti šeimą, padėti šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir pareigas, užtikrinti šeimos narių atsakomybę už šeimos išsaugojimą, vaikų ugdymą.

Vedybinės sutartys ir jų svarba

Vedybinių sutarčių (į pastarųjų sąvoką patenka ikivedybinės ir povedybinės sutartys) emocinis fonas gali būti nemalonus: kyla pasitikėjimo ir sąžiningumo klausimai, todėl santuokos planavimo procese neretai vengiama diskusijų dėl jų sudarymo.

Anot specialistų, žvelgiant į vedybines sutartis iš psichologinės pusės, svarbų vaidmenį atlieka saugumo užtikrinimas: „Didžiausią nerimą žmogui kelia nežinomybė, situacijos neapibrėžtumas, klausimas - „kas bus, jeigu“, kuris gali kilti ir santuokos metu, ir nusprendus ją nutraukti. Todėl vedybinių sutarčių sudarymas gali padėti jaustis saugiau, o jų sudarymo metu verta atsiriboti nuo jausmų ar emocijų ir pažiūrėti, kokią ekonominę naudą tokia sutartis gali duoti.

Tiesa, pasitaiko atvejų, kada būsimi ar esami sutuoktiniai klaidingai suprantą patį tokių sutarčių tikslą, kuris yra tik turtinių santykių reguliavimas. Vedybinės sutarties šalims paliekama daug laisvės apsibrėžti įvairius klausimus neišeinant iš turtinio santykio ribų.

Šių klausimų apimtis priklauso nuo sutuoktinių finansinės situacijos bei jos ateities vizijos. Praktikoje dažniausiai sutuoktiniai įtvirtina susitarimus, susijusius su turto nuosavybes forma, turto tvarkymu, tarpusavio išlaikymu, šeimos reikmių (įskaitant vaikų išlaikymą) tenkinimu bei turto padalijimu.

Turto nuosavybės forma

Nustatant turto nuosavybės formą, dažniausiai pasirenkamas visiškos atskirties režimas, reiškiantis, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek santuokos metu, yra laikomas kiekvieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nesudarius vedybinės sutarties, sutuoktinių turtines teises ir pareigas reguliuoja įstatymas.

Įstatymas nustato, kad visas turtas, įgytas po santuokos sudarymo, sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Praktine prasme tai reiškia, kad nepriklausomai nuo įdėtų asmeninių pastangų įgyjant turtą (įskaitant darbo užmokestį, loterijų prizus, verslo dalį ir pan.), turtas bus laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe.

Vedybine sutartimi sutuoktiniai turi laisvę šį įstatyminį reguliavimą pakeisti, susitardami dėl kitokio turto teisinio režimo. Vedybinėms sutartims yra taikomi atitikties gerai moralei, lygiateisiškumo, abipusio palankumo bei fiktyvumo draudimo reikalavimai. Vadinasi, sutartyse negali būti neproporcingai varžomi vieno iš sutuoktinių turtiniai interesai. O pati sutartis negali turėti užslėptų ketinimų bei privalo atspindėti tikrąją šalių valią.

Kaip ir bet kokios sutarties, vedybinės sutarties sudarymas neša tam tikrą rizikų paketą. Lietuvoje vedybinių sutarčių institutas sparčiai populiarėja. Pagrindinė to priežastis - visuomenės teisinio raštingumo vystymosi nulemtas suvokimas, kad laisvė sureguliuoti turtinius santykius „taikos metu“ gali padėti išvengti nemalonumų ateityje.

Požiūris, kad vedybine sutartimi išimtinai yra saugomi paskiri sutuoktinių interesai, dažnu atveju yra klaidingas. Vedybinė sutartis yra puikus įrankis siekiant užtikrinti ekonominį šeimos saugumą. Ekonominio saugumo svarba yra nekvestionuotina.

Žvelgiant į vedybinę sutartį kaip į ekonominio šeimos saugumo užtikrinimo įrankį, priklausomai nuo sutuoktinių finansinės padėties, joje gali būti pritaikyti skirtingi apsaugos mechanizmai. Kone reikšmingiausias „apsaugos mechanizmas“ yra sutuoktinių turto masės atskyrimas. Galiojant įstatymo nustatytam bendrosios jungtinės nuosavybės režimui, visi išieškojimai, kylantys pagal vieno iš sutuoktinių prievoles, gali būti nukreipti į sutuoktinių bendrą turtą.

Tokiu atveju, nesant atskirto turto, šeima gali skausmingai prarasti visą užgyventą nuosavybę. Apsisaugoti nuo tokios situacijos yra itin svarbu tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių veikia aukštos ekonominės rizikos srityje, pavyzdžiui, kuria verslą ar užsiima investicine veikla. Atskyrus turtą vedybine sutartimi, vienam iš sutuoktinių, iškilus finansiniams sunkumams, kito sutuoktinio asmeninei nuosavybei priskirtinas turtas išliks apsaugotas.

Antai, sutuoktinius gali skirti finansinė pasaulėžiūra bei finansinis raštingumas. Būtent vedybinė sutartis gali padėti išvengti laiko ir energijos eikvojimo buitinių nesutarimų, nulemtų skirtingų požiūrių sankirtos, sprendimui. Be to, vedybinės sutarties derybų procesas yra puiki proga išsiaiškinti partnerio finansinę pasaulėžiūrą.

Siekiant užtikrinti vedybinės sutarties - ekonominio šeimos saugumo įrankio tinkamą veikimą, svarbu skirti pakankamai laiko nuodugniai šeimos finansinės situacijos bei bendros sutuoktinių vizijos analizei. Reikšminga suprasti, kad turtinio režimo priskyrimas konkrečiai turto rūšiai ne visuomet užkerta kelią problemų kilimui ateityje.

Praktikoje pasitaiko situacijų, kai turtas įgyjamas vieno iš sutuoktinių vardu, tačiau kredito įmokos mokamos bendrai. Dėl to gali kilti nesutarimų dėl turto nuosavybės teisės nustatymo. Be to, prie įmokų mokėjimo prisidėjusi šalis gali pareikšti reikalavimus dėl kompensacijos išmokėjimo.

Dar viena praktinė rekomendacija - sutarties derybų procese įsivertinti, kuriai turto rūšiai bus skiriami abiejų sutuoktinių finansai. Praktikoje šiai rūšiai dažniausiai priskiriamas turtas įgyjamas vaikų ar bendro ūkio reikmėms. Sutartyse nustatoma konkreti turto rūšis ar net pateikiamas orientacinis bendrojo turto sąrašas. Taip pat nusprendžiama dėl šio turto dalybų skyrybų metu.

Kada verta sudaryti vedybinę sutartį?

Apibendrinant, yra išskiriamos šios priežastys, kada verta sudaryti vedybinę sutartį:

1. Iki santuokos sudarymo yra atsiradę įvairių sutuoktinių įsipareigojimų, t. y. vienas iš sutuoktinių iki santuokos sudarymo turi skolų ar bylų su priverstiniu skolos išieškojimu ir pan.
2. Vieno iš sutuoktinių vykdomas verslas, kada kyla rizika, jog verslas bankrutuos, ir tai atsilieps visos šeimos gerovei.
3. Sutuoktiniai turi turto ne vienoje valstybėje.
4. Sutuoktiniai turi asmeninio turto, kurį nori laikyti bendrąja jungtine nuosavybe, pvz., vienas iš sutuoktinių iki santuokos sudarymo turi gavęs dovanų turto arba iki santuokos sudarymo yra įsigijęs turto ir nori, jog jo antroji pusė santuokos sudarymo metu taptų tokio turto savininku.
5. Sudarant vedybinę sutartį galima išvengti brangios ir ilgos santuokos nutraukimo procedūros.

Nuosavybės Teisė į Nekilnojamąjį Turtą

Nekilnojamasis turtas yra svarbi ekonomikos dalis, todėl jo apibrėžimas ir teisinis reguliavimas yra itin reikšmingi. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.37 str. 1 d., nuosavybės teisė apibrėžiama kaip teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio.

Apleistas ar Neprižiūrimas Nekilnojamasis Turtas

2 straipsnis, patvirtintas 2017 m. birželio 8 d. įstatymu Nr. XIII-544, apibrėžia apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą kaip turtą, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Toks turtas turi būti suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas per viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą ir įtrauktas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

Sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Kiti Nekilnojamojo Turto Apibrėžimai

• Įsigyjamas nekilnojamasis turtas - pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartį, kurioje numatytas nuosavybės teisės perėjimas, taip pat pagal pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ar išperkamosios nuomos sutartį asmens valdomas nekilnojamasis turtas (ar jo dalis).
• Nekilnojamojo turto masinis vertinimas - nekilnojamojo turto vertinimo būdas, kai per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją ir automatizuotas Nekilnojamojo turto registro ir rinkos duomenų bazėse sukauptų duomenų analizės ir vertinimo technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė.

Teismų Praktika ir Aktualijos

Naujausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktika (2022-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022) pateikė naudingus išaiškinimus, padėsiančius nekilnojamojo turto pirkėjams lengviau prisiteisti nuostolių atlyginimą už nesąžiningą pardavėjų elgesį. Todėl pardavėjams reikės įvertinti papildomas rizikas sudarant preliminariąsias sutartis, ar atsisakant sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį.

Taip pat norime atkreipti jūsų dėmesį, kad Lietuvoje nuo 2022 m. kovo 1 d. keičiasi teisės aktai reguliuojantys nekilnojamojo turto vystymą nuomojamojoje valstybinėje žemėje. Seime svarstomas Aplinkos ministerijos parengtas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas, kuris palies nereto žemės savininko ar kito žemės naudotojo teisėtus interesus.

Partnerystės santykių reguliavimas

Įstatymų projektų priėmimas pašalintų bendro gyvenimo neįregistravus santuokos, kuris tampa vis labiau paplitusiu visuomeniniu reiškiniu, teisinio reguliavimo spragą, taip pat leistų įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančią valstybės pareigą nustatyti teisinį reguliavimą, kuriuo taip pat būtų ginamos bendrai gyvenančių ir santuokos nesudariusių asmenų teisės ir teisėti interesai, ir kartu įgyvendinti Nutarimą. Priėmus Įstatymų projektus, būtų įtvirtintas sistemiškas partnerystės santykių reguliavimas: įtvirtinti partnerystės reglamentavimo principai, sudarymo sąlygos, sudarymo ir registravimo tvarka, partnerių turto įstatymais reglamentuojamas teisinis režimas, partnerių tarpusavio teisės ir pareigos, partnerystės pabaigos pagrindai, nutraukimo tvarka.

Projektais sureguliuojant tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius partnerių tarpusavio santykius, taip pat partnerių turtinius santykius su trečiaisiais asmenimis, būtų išspręstos pagrindinės praktinės problemos, su kuriomis susiduria partneriai, tokios kaip disponavimas bendru partnerių turtu, partnerių tarpusavio išlaikymas, paveldėjimas po vieno iš partnerių mirties ir kt., tai leistų apsaugoti silpnesniojo partnerio teises ir teisėtus interesus.

Priėmus Įstatymų projektus ir įtvirtinus galimybę sudaryti partnerystę notarine tvarka, asmenims, siekiantiems partnerystės įregistravimo, nebereikėtų dėl šio klausimo kreiptis į teismą, sumažėtų teismų laiko ir žmogiškųjų išteklių sąnaudos, šiuo metu skiriamos bylų dėl partnerystės registravimo nagrinėjimui, nors tarp partnerių nėra ginčo.

Taip pat būtų taupomos Teisingumo ministerijos darbuotojų, atstovaujančių valstybei bylose dėl partnerystės registravimo, kitų susijusių institucijų darbuotojų laiko sąnaudos, kurios galėtų būti skirtos kitų tiesioginių funkcijų vykdymui. Pritarus registruotos partnerystės modeliui, išliks ginčų dėl partnerystės buvimo fakto tikimybė: jeigu vienas iš partnerių nesutiktų sudaryti partnerystės, neigtų partnerystės faktą ir nesutiktų jo išviešinti, kitas partneris būtų priverstas kreiptis į teismą ir įrodinėti partnerystės buvimo, partnerystės pradžios ir (ar) pabaigos faktus. Nepaviešinus partnerystės santykių egzistavimo, apie partnerystės santykius nebus informuoti ir tretieji asmenys.

Pastebėtina, kad dalyje įstatymų jau reguliuojamos asmenų, sudariusių registruotą partnerystę, ar partnerių teisės. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas jau šiuo metu įtvirtina partnerio teisę į informaciją, partneris įtrauktas į paciento atstovų pagal įstatymą sąrašą; partnerių teises reguliuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas; ir kt.

Kartu su Įstatymų projektais nėra teikiami įvairių kitų sričių įstatymų pakeitimai (socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, migracijos, mokesčių ir kt. sričių), tačiau, kaip minėta, siekiant teisėkūros efektyvumo, CK projekte įtvirtinama, Vyriausybė iki 2028 m. sausio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų, kuriuos būtina pakeisti priėmus CK pakeitimus, projektus.

Jei būtų pritarta esminiam partnerystės reguliavimui CK, visos ministerijos pagal kompetenciją turėtų peržiūrėti savo srities įstatymus, prireikus pateikti Vyriausybei ir Seimui juos tikslinančius projektus.

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Turės būti pakeisti Vedybų sutarčių registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1284 ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1495. Taip pat prireikus bus keičiami ar priimami kiti įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.

Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „partnerystė“, „partneriai“, „registruota partnerystė“.

tags: #nuoma #seimos #turto #institutas