Verknės upė - tai vaizdingas vandens kelias, prasidedantis Dzūkų aukštumos pietrytinėje dalyje ir vingiuojantis per įvairius Lietuvos kraštovaizdžius. Ši upė ne tik pasižymi unikaliu gamtos grožiu, bet ir siūlo įvairias galimybes aktyviam poilsiui gamtoje. Panagrinėkime Verknės upės ypatumus, maršrutus ir lankytinas vietas.
Verknės Upės Geografija
Verknės upė išteka iš Dzūkų aukštumos pietrytinės dalies, Galaverknio kaime, 141 m virš jūros lygio. Verknė įteka į Nemuną, o jos žiotys yra 40,6 m virš jūros lygio. Nuo versmės iki žiočių upė nusileidžia net 100,4 metrus.
Pagrindiniai Verknės upės duomenys:
- Ilgis: 77,3 km
- Plotis: nuo 2 m prie ištakų iki 30 m prie žiočių
- Vidutinis gylis: 1,5 - 2,5 m
- Giliausios vietos: 4 m ties Alešiškėmis ir Stakliškėmis
Nuo pat savo versmių upė yra vaizdinga, nemažai krantų yra pelkėti, tačiau jie yra labai mėgstami įvairių paukščių. Verknė pasižymi sraunia srove.
Maršrutai Verknės Upe
Verknė nuo Vilkokšnio ežero iki Aukštadvario apie 15 km. Iš jų apie 9 km sudaro plaukimas septyniais ežerais ir ežerėliais. Upė tampa ramesnė. Maršrutas tinka mėgstantiems ramų, lėtą plaukimą, su pasimaudymais ežeruose arba tiesiog kam patinka poilsis gamtoje ar poilsis kaime.
Atkarpa Aukštadvario apylinkėmis nepaprastai vaizdinga. Nuo Aukštadvario HE apie 3 km ruožas miško su vagoje išvirtusiais medžiais, kyšančiais šiekštais, plaukimas pakankamai sudėtingas, ypač sausmečiu, reikalaujantis fizinių jėgų, nes dažnai tenka perkėlinėti baidares per išvartas.
Už Vydžionių upės slėnis tampa dar įdomesnis. Kairiajame krante, netoli upės, per kalveles, vingiuoja vieškelis, prie jo - Popsių kaimas. Jame įplūsta vienas gražiausių Verknės intakų - Vapsa. Dar už 1,5 km į Verknės kilpelės galą įsilieja Lielelė - dešinysis intakas. Lielelė teka per Lieliaus ežerą.
Gripiškės
Plaukiant toliau pastebime tiltą, kuris mums pasako, kad atplaukėme į Gripiškių kaimo centrinę dalį. Gripiškės - senas kaimas, kurį garsino didelis vandens malūnas. Malūne, kurį sudarė keli pastatai, buvo net dveji valcai. Iš malūno išgabendavo ne tik miltus, čia buvo karšiamos vilnos, gaminamas milas. Gripiškiečiai buvo geri sielininkai. Jie iš Gripiškių iki sekančio malūno Grikapėdyje plukdydavo rąstus, kalades, popiermalkes.
Į abi puses nuo tilto bėga plentas. Plentas sujungė dvi gyvenvietes - Lielionis ir Vyšniūnus. Už 3 km - Vyšniūnų gyvenvietė. Už Gripiškių tilto reikia plaukti atsargiai, nes upėje yra malūno užtvankos liekanų.
Akį vėl labiau traukia pietinis krantas. Jame, tuoj už Kalnų kaimelio, prasideda Kalnų miškas. Miške auga daug didžiulių ąžuolų.
Guostė
Guostė (ilgis - 14,2 km) savo kelią pradeda netoli Gedanonių kalno, Veršiuko ežere (38 ha). Ežeras tyvuliuoja 193 m aukštyje, o Verknės altitudė Guostės žiotyse - 77 m. Vadinasi, Guostė nukrenta net 116 m. Guostė, skubindamasi tarpukalvėmis, teka per du didokus ežerus - Gelužio (26 ha) ir Guostaus (74 ha), priartėja prie Stakliškių, aplenkia Stakliškių piliakalnį.
Piliakalnis, respublikinės reikšmės archeologijos paminklas, yra 1,5 km į šiaurryčius nuo miestelio. Už 0,5 km nuo Guostės žiočių - Stakliškių-Butrimonių vieškelio tiltas.
Stakliškės
Tuoj už Stakliškių tenka įveikti nemažai kliūčių. Plaukimą apsunkina nulinkusios medžių šakos ir dideli medžiai. Bet, gerai manevruojant baidarėmis trukdančią šaką ar prisispaudžiant prie pat kranto, kur yra „vartai", nereikia net išlipti iš baidarių. Kelti baidarės per lieptus nereikia, nes jie pakankamai aukšti.
Nepastebimai nuvingiuojame papieviais 2 km 27-e km. Iriamės tolyn. Kairėje pusėje mus lydi Gojaus miškas (801 ha). Jame žaliuoja ąžuolų galiūnų, yra I tūkstantmečio pilkapiai. Dešinėje stovi Pakrovų kaimo trobos.
Alšia
Alšia - ilgiausias Verknės intakas (ilgis - 38,3 km). Alšia teka per nemažą Alšios ežerą (47 ha), kuris vadinamas ir Pieštuvėnų ežeru. Alšios baseine yra daug senosios praeities gyvenimo paminklų. Noreikiškėse stūkso įdomus piliakalnis, yra trys dėmesio verti akmenys, archeologijos paminklai (vienas vadinamas Raganos pečiumi, kiti du - Laumių akmenimis), senkapis.
Už Alšios žiočių Verknei iki Nemuno lieka 25 km. Upė čia pastebimai vandeningesnė, jos plotis daug kur viršija 10 m. Kliūčių beveik nėra. Krantai vėl įdomesni. Dėl daugybės vingių dar ilgai plaukiame per Pakrovų kaimą. Kaime yra parduotuvė, kurioje galima papildyti maisto atsargas.
Pikelionyse įteka dar vienas dešinysis Verknės intakas - Svėdubė (ilgis - 8,0 km) Už Svėdubės žiočių, kai dar lieka plaukti 20,5 km, Verknė surezga nemažą kilpą, kuri patrigubina vandens kelią šalia Pikelionių kaimo. Prie šios kilpos, kairėje, prasideda Padriežiškių kaimas. Jis su Pikelionimis sujungtas kelio tiltu ir keliais aukštais lieptais.
Verbyliškės
Netrukus abiejuose upės krantuose rymo Verbyliškių kaimo sodybos. Kaimo pavadinimą galima rasti 1559 m. dokumentuose. Verbyliškėse yra hidrologinis postas, kuriame matuojamas Verknės vandens lygis, srovės greitis, ledo storis.
Verknės 16-ame km, iš kairės įteka paskutinis didesnis intakas - Dindžiakė (ilgis - 9,3 km) Verbyliškėse prasideda Verknės žemupys. 15 km ruože upė daug kur labai srauni. Kurį laiką net nereikia irtis. Tik spėk vairuoti baidarę upės vingiais. Tuoj atsiduriame prie plento Kaunas-Alytus tilto. Dešinėje, už 0,5 km nuo Verknės, minėtas plentas susikerta su Vilniaus automagistrale.
Netoli kryžkelės, iš kurios atsiveria gražus reginys į Verknės slėnį, prie Jiezno ežero (63 ha), stovi Jiezno miestelis. Už gelžbetoninio tilto Verknei iki žiočių lieka 14 km. Upė įkrenta į dar gilesnį slėnį. Sraunioje upėje yra salelių. Netrukus prasideda ilga rėva.
Į pietus nuo Grikapėdžio kaimo yra nedideli Benikų, Dirvoniškių, Kamiliškių kaimeliai, kurių sodybos, Verknei labai vingiuojant, priartėja prie upės. Grikapėdžio šiaurėje - plentas, vedantis į Prienus. Prie šio plento 2,5 km ir vingiuoja Verknė.
Pagaliau upė labai išplatėja, apjuosia kelias salas. Tai Jundeliškių HE, į kurios tvenkinį įplaukiame plento patilte, patvankos įtaka. Tuoj už Jundeliškių prasideda nepaprastai gražūs ir aukšti Verknės skardžiai. Tų skardžių aukštis kartais siekia net 40 m. Už Jundeliškių prasideda ir ilgi seklumų ruožai.
Nuplaukus 2 km, už didokos kilpos, iš kairės įsruvena maža Narupė, prasigraužus neįtikėtinai gilų slėniuką. Verknės ir Narupės santakoje stovi Babronių piliakalnio dalis (didelę dalį, intako padedama, nuplovė Verknė). Kitoje Narupės žiočių pusėje, nuo aukšto skardžio, atsiveria puikus Verknės slėnio vaizdas. Tolumoje, prie upės alkūnės, matyti dar vienas skardis. Nuo jo atbėga Verknė ir prie piliakalnio pasuka į šalį. Tai viena iš daugelio nuostabių Verknės žemupio panoramų.
Tuoj už Babronių pasitinka akmenimis apsikaišiusi rėva. Likus iki žiočių 4 km - Voseliūnų kaimas. Jo sodybas, stovinčias upės krantuose, jungia du aukšti lieptai. Dar viena kilpa, dar viena rėva, ir pasiekiame bene gražiausią kaimą paverknių žemupyje. Jis taip ir vadinasi - Paverkniai. Jo sodybos stovi gilaus slėnio lomelėse.
Paverkniai
Kairiajame Verknės krante - įspūdingas Paverknių piliakalnis, kurio dalį taip pat nuglemžė upė. Seniau piliakalnis buvo dešiniajame krante, bet Verknė pakeitė savo vagą. Už Paverknių piliakalnio iki upės žiočių lieka 1,5 km.
Verknė išplatėja iki 30-40 m ir nurimsta. Paupyje yra dar du kaimeliai: dešinėje - Žideikonys, kairėje - Medeikonys. Verknė įteka į Nemuną, kai šiam iki žiočių lieka 285 km. Verknės žiotyse, dešinėje pusėje, atsiveria dar vienas skardis su garsiuoju Ožkų pečiumi. Seniau prie Ožkų pečiaus Nemuno sielininkai maudydavo pirmą kartą plaukiančius savo draugus. Šis senas paprotys atsirado todėl, kad Verknės vanduo labai švarus ir sveikas.
Prieš finišą atkarpa Nemunu prieš srovę iki Birštono 4 km. Įplaukus į Nemuną, reikia laikytis kairiojo Nemuno kranto. Upė plati, srovė nestipri, gražūs vaizdai neleis nuobodžiauti, o srovė neleis tinginiauti.
Edukacinė Programa "Dzūkiškos Bandos"
Vykstame paskanauti dzūkiškų vaišių - dalyvausime edukacinėje programoje „Dzūkiškos bandos“*. Susipažinsite su bulvinių dzūkiškų bandų paruošimu ir kepimu ant kopūsto lapo duonkepės krosnyje. O pageidaujantys patys galės pašauti bandą nuo ližės į krosnį. Kol bandos keps, aplankysime žymiausias Nemajūnų krašto vietas.
Kelionės Programa: Birštonas ir Apylinkės
Štai pavyzdinė dviejų dienų kelionės programa, apimanti Verknės regiono lankytinas vietas ir pramogas:
1 diena
- Anksti ryte išvykstame Birštono link.
- Atvykstame į Stakliškių alaus daryklos salyklo bokštą-muziejų, įsikūrusį neseniai restauruotame, XIX a. buvusios alaus daryklos „Gintaras“ salyklo džiovyklos bokšte. Jūsų lauks įsimintina ekskursija po muziejų, kurios metu išgirsite midaus atsiradimo ir gamybos istoriją, pamatysite ankstesniųjų laikų midaus gėrimo indus, apžiūrėti išlikusias autentiškas erdves ir įrenginius. Ekskursijos kulminacija - šio tradicinio autentiško gėrimo degustacija. Šalia esančioje parduotuvėje galėsite įsigyti visų rūšių midaus gėrimų originaliose pakuotėse ir nustebinti saviškius lauktuvėmis.
- Vykstame į Jiezną - nedidelį ir jaukų miestelį, įsikūrusį vaizdingoje vietoje prie Jiezno ežero. Esant galimybei, aplankysime barokinę XVII-XVIII a. statytą Jiezno Šv. arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčią. Turtingojo mecenato Antano Paco iniciatyva bažnyčia padidinta, išpuošta freskomis. Vėliau apžiūrėsime Pacų rūmų likučius, kurie, kaip pasakojama, buvo bene patys įspūdingiausi Lietuvoje stovėję vėlyvojo baroko rūmai, kitaip vadinami Lietuvos Versaliu.
- Apie pietus atvykstame į Birštoną - garsų Lietuvoje mineralinių vandenų sveikatinimo kurortą. Visas Birštonas vasarą skendi žalumynuose. Ties Birštono kurortu Nemunas daro didelį vingį, apsupdamas, nuostabaus grožio šilą. Birštono kurortas dar XVIII amžiuje ėmė garsėti gydomųjų savybių turinčiais mineraliniais vandenimis. Mineralinis vanduo, trykštantis iš žemės gelmių, yra svarbiausias Birštono kurorto gyvavimo bei augimo skatintojas. Būtent dėl mineralinio vandens sudėties ir ypatingo švelnaus oro, kuris veikia organizmą lyg didžiulis inhaliatorius, Birštonas nuo seno yra laikomas vienu iš pačių geriausių Lietuvos kurortų, turintis karališkas šaknis. Laisvas laikas pietums vienoje iš jaukių Birštono kavinių.
- Po pietų, ekskursija karališkame kurorte, kurios metu išgirsime miesto istoriją, paskanausime pirmųjų Birštono mineralinių šaltinių vandens, pasivaikščiosime Vytauto parke ir užkopsime į Vytauto piliakalnį, nuo kurio atsiveria panorama į Nemuno vingį.
- Vakarop atvykstame į 5* viešbutį Harmony Park. Laisvas laikas lepinantis viešbučio vandens ir pirčių zonoje. Pageidaujantierms - vakarienė viešbučio restorane (už papildomą mokestį).
2 diena
- Gausūs švediško stalo pusryčiai viešbučio restorane.
- Tęsiame ekskursiją Birštono kurorte. Laiką leisime įspūdingame centriniame miesto parke. Išbandysime sveikatinimąsi S.Kneipo metodu. Vėliau apsilankysime atvirame originalios architektūros mineralinio vandens garinimo bokšte-paviljone „Druskupis“. Tai vienintelis toks Lietuvoje mineralinio vandens garinimo statinys, kur galima mėgautis ypatingai sveiku „jūrinio efekto“ oru. Išbandysime inhaliacijas po atviru dangumi, stiprinsime sveikatą ir grūdinsime organizmą šviesos terapija. Laisvas laikas pietums vienoje iš jaukių kurorto kavinių.
- Po pietų vykstame aplankyti aukščiausio Lietuvoje Birštono apžvalgos bokšto. Bokštas yra 45 metrų aukščio ir į jį kopiant, turėsite įveikti 300 patogių ir saugių laiptelių. Nuo ant Škėvonių kalnagūbrio pastatyto apžvalgos bokštų „karaliaus“ gėrėsitės unikaliomis Europoje, Nemuno upės kilpomis, aukštais šlaitais, raguvomis, bei atodangomis.
- Vėliau vykstame paskanauti dzūkiškų vaišių - dalyvausime edukacinėje programoje „Dzūkiškos bandos“. Susipažinsite su bulvinių dzūkiškų bandų paruošimu ir kepimu ant kopūsto lapo duonkepės krosnyje. O pageidaujantys patys galės pašauti bandą nuo ližės į krosnį. Kol bandos keps, aplankysime žymiausias Nemajūnų krašto vietas.
- Vakare išvykstame namų link.
Apgyvendinimas Prienų Rajone
Prienų rajonas siūlo įvairias apgyvendinimo galimybes, pritaikytas skirtingiems poreikiams ir biudžetams. Galite rinktis iš sodybų, namelių, vilų, apartamentų, kambarių nuomos, kempingų, pirčių, svečių namų ir dvarų. Daugelis sodybų siūlo nuolaidas ir yra rekomenduojamos poilsiui, vestuvėms ir kitoms šventėms. Taip pat galima rasti sodybų, siūlančių ilgalaikę nuomą ir priimančių svečius ne sezono metu.