Darbo santykių nuomos sąvoka: esmė ir ypatumai

Sąvoka personalo nuoma - dažnai viso pasaulio teisininkų naudojamas išsireiškimas. „Personalas - įstaigos, įmonės, organizacijos darbuotojai, nariai.“ Mažiau procedūrų darbdaviui Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) prezidentas Tomas Bagdanskis pasakojo, kad, neoficialiais duomenimis, Lietuvoje laikinieji darbuotojai sudaro maždaug 0,15 proc. viso dirbančių žmonių skaičiaus, o jo vadovaujamai asociacijai priklauso 12 įmonių, užsiimančių personalo nuoma.

„Apytikriais duomenimis, Lietuvoje veikia maždaug 30 įmonių, vykdančių laikinojo įdarbinimo veiklą. Prie jų pridėjus įmones, kurios darbuotojus laikinai įdarbina užsienyje, tokia veikla besiverčiančių agentūrų būtų apie 70“, - sakė jis. Anot T. Bagdanskio, darbuotojų nuoma turi privalumų ir palengvina verslo plėtrą, naujų darbo vietų steigimą.

Darbuotojų nuoma - vis dar legendomis apipintas reiškinys Lietuvoje. Darbdaviai, neįsigilinę į laikinojo įdarbinimo esmę, čia neįžvelgia naudos, o darbuotojai mano, kad šitaip atsiveria keliai jų išnaudojimui. Vakaruose darbuotojų nuoma yra jau daugiau nei 20 metų puikiai žinomas ir vis populiarėjantis procesas, Lietuvoje išsinuomoti darbuotojus galima beveik dešimtmetį.

Vis dėlto įdarbinimo būdas darbuotoją nuomojant iš kitos įmonės kelia nemažai įtarimų ir pagrįstų būgštavimų, kad šitaip darbdaviai gali piktnaudžiauti savo galiomis ir įdarbinti žmones nesuteikdami jiems socialinių garantijų. „Darbdaviui nereikia vykdyti daugybės procedūrų, susijusių su įprastu darbuotojo įdarbinimu ir atleidimu, o tai leidžia lanksčiau ir drąsiau naudotis darbo jėga bei tokiu būdu daryti teigiamų pokyčių darbo rinkoje“, - aiškino specialistas.

Jo teigimu, darbuotojui laikinojo įdarbinimo santykiai taip pat naudingi, mat kas kartą įdarbintas jis tobulėja, įgyja žinių ir gerina kvalifikaciją. Darbe nagrinėjamos temos aktualumą pabrėžia tai, kad, siekdama sureguliuoti laikino agentūrinio darbo santykius, 2007 m. viduryje Lietuvos Respublikos vyriausybė parengė darbo nuomos įstatymo koncepciją, kurioje bandoma nubrėžti laikino agentūrinio darbo reguliavimo gaires.

Laikino agentūrinio darbo ir šiuose santykiuose atsirandančios personalo nuomos klausimai aktualūs ir Europos Sąjungos mąstu, nes, jau kurį laiką, bandoma priimti direktyvą, kuri reguliuotų laikiną agentūrinį darbą, deja, kol kas nesėkmingai.

Teisiniai aspektai

Nuomos teisiniai santykiai - materialinės teisės institutas. „Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.“ Sąvoka personalo nuoma naudojama santykiams, kai darbdavys laikinai perduoda savo darbuotoją kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui tam tikroms užduotims, darbams atlikti, įvardinti.

Šių santykių apibūdinimas, naudojant išsireiškimą personalo nuoma, ne visai atitinka materialinės teisės pateikiamą nuomos sutarties apibrėžimą ir jos reikalavimus sutarties objektui. Tyrimo objektas: laikinas agentūrinis darbas kaip viena iš personalo nuomos formų. Laikinas agentūrinis darbas - darbo ir civilinės teisės reguliuojami santykiai, kai darbdavys, t. y. įdarbinimo agentūra, sutartimi laikinai perduoda savo darbuotoją kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui [naudotojui] tam tikriems darbams ar užduotims atlikti. y. tarp jų yra pasirašyta darbo sutartis.

Darbo tyrimo objektas nėra santykiai kai darbuotojo darbdavys yra kita veikla užsiimantis subjektas. Problemos pagrindimas: kalbant apie laikiną darbuotojo perdavimą tam tikriems darbams atlikti, naudojama personalo nuomos sąvoka, o patys santykiai tarp šalių įvardijami kaip nuomos santykiai. Šių santykių objektai yra daiktai, žiūrint iš formalios pusės asmuo negali būti nuomos sutarties objektu, nes jo negalime laikyti daiktu.

Laikinojo įdarbinimo įstatymas

Praėjusių metų gruodžio 1-ąją įsigaliojo Laikinojo įdarbinimo įstatymas, suteikiantis apsaugą nuomojamiems darbuotojams. „Įstatyme numatyta, kad įdarbinus nuomojamą darbuotoją laikinai jo alga negali būti mažesnė nei kitų tos pačios srities darbuotojų. Jei darbuotojas įdarbinamas nuolatiniam darbui ir įmonę ištinka bankrotas, darbuotoją išnuomojusi įmonė ne tik turi sumokėti jam už prastovą, bet ir garantuoti išeitinę kompensaciją ir panašiai“, - aiškino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas.

Anot jo, įsigaliojęs įstatymas pakeitė iki šiol vyravusią ydingą tvarką, kai išnuomoti darbuotojai buvo darbinami sudarant civilines sutartis. „Tokiomis sutartimis darbuotojai nebuvo visiškai apsaugoti“, - komentavo LPSK pirmininkas. Jis tikino, kad šiandien galiojantis įstatymas tenkina ir LPSK, anksčiau raginusią spręsti laikinojo įdarbinimo problemas.

Vis dėlto net įsigaliojus įstatymui atsiranda darbdavių, kurie, anot A. Černiausko, darbuotojus nuomojasi ne laikinam darbui ar pritrūkę darbuotojų, o iš nuomojamų darbuotojų sukuria ištisus įmonės padalinius ar skyrius. „Tokia tendencija kelia nerimą profesinėms sąjungoms“, - atskleidė jis.

LPSK pirmininkas teigė, jog tokia padėtis susiklostė dėl to, kad Lietuvoje nevertinamas darbuotojų lojalumas įmonei. „Senose kapitalistinėse šalyse ištisos darbuotojų kartos dirba vienoje įmonėje, sutinka susimažinti algas, kai yra sunkūs laikai įmonei, o įmonė vos laikams pagerėjus vėl didina darbuotojams atlygį. Lietuvoje to nėra. Lojalumo sąvoka pas mus ne itin suprantama. Galbūt, kai pasikeis požiūris, kai darbdavys į darbuotoją nebežiūrės kaip į mechanizmą, kitaip bus taikomas ir šis įstatymas“, - svarstė A.

Nuomos sutarties esminiai požymiai

Nuomos sutarties esminiai požymiai: nuomojamas turtas nuomininkui perduodamas naudotis ir valdyti arba tik naudotis, nuosavybės teisė į nuomojamą daiktą neperduodama. Nuomininkas pripažįstamas teisėtu daikto valdytoju, kol nepasibaigia nuomos sutartis. Teisėtą valdytoją nuo trečiųjų asmenų pažeidimų gina daiktinė teisė, todėl nuomininkas turi teisę reikšti vindikacinį ieškinį (išreikalauti nuomos objektą iš trečiųjų asmenų neteisėto valdymo) ir negatorinį ieškinį, kai pažeidimas nesusijęs su daikto netekimu.

Teisėto valdytojo statusas nuomininko teisių apsaugai suteikia kitų daiktinei teisei būdingų požymių: nuomos teisė seka paskui daiktą, nuomos teisė paveldima, nuomininkas turi teisę nuomojamą daiktą įkeisti, pats jį išnuomoti trečiam asmeniui (subnuomos teisė). Ilgalaikė nuoma (emphyteusis) pripažįstama daiktine teisė ir gali būti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas.

Akivaizdu, kad nuoma, kaip prievolinės teisės institutas, turi daiktinėms teisėms būdingų požymių, nes nuomos santykių turinys apima ne tik naudojimąsi, bet ir daikto valdymą. Nuomos teisiniai santykiai Civiliniame kodekse sureguliuoti detaliai, pirmiausia nurodant visiems nuomos santykiams bendras nuostatas ir toliau atskirai reglamentuojant atskirų nuomos rūšių ypatumus. Toks detalus nuomos sutarčių reguliavimas nepaneigia sutarčių laisvės principo.

Dauguma šių teisės normų yra dispozityvaus pobūdžio ir jos veikia, jeigu sutarties šalys nesusitaria kitaip. Civiliniame kodekse numatytos nuomos sutarčių rūšys yra išskirtos ne pagal kokį nors klasifikatorių, o priklausomai nuo nuomos objekto. Toks rūšių nustatymas nėra baigtinis ir visą apimantis reguliavimo metodas, todėl praktikoje neretai tenka taikyti tik bendrąsias nuostatas.

Nuomos sutarties objektas ir šalys

Nuomos ssutarties dalykas gali būti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. Civiliniame kodekse nėra išvardyta, kokie daiktai gali būti nuomojami, tačiau iš visų nuomos instituto normų aišku, kad tai gali būti bet koks daiktas, kuris jo naudojimo procese iš esmės nepraranda savo natūralių savybių ir savo vertės (CK 4.5 str. 2 d.). Tai žemės sklypai, gamtos objektai, įmonės, statiniai, įrengimai, transporto priemonės ir kita.

CK 6.477 straipsnio 2 dalis nurodo, kad įstatymai gali nustatyti daiktų, kurių nuoma draudžiama arba ribojama, rūšis. Prie tokių draudžiančių įstatymo normų galima priskirti CK 4.7 straipsnį. Individualizavimo laipsnis priklauso nuo nuomojamo daikto prigimties. Griežtesni reikalavimai keliami tokiems nuomojamiems daiktams kaip transporto priemonės, nekilnojamasis turtas, įmonės.

Nuomos sutarties šalys yra nuomotojas ir nuomininkas. Nuomotojas gali būti daikto savininkas arba asmuo kurio teisę nuomoti svetimą daiktą numato įstatymas, ar atitinkamus įgaliojimus gavęs iš savininko. Šios nuostatos reiškia, kad nuomotojas yra tas asmuo, kuris gali turtą tvarkyti. Šią teisę, be abejo, pirmiausia turi daikto savininkas. Įstatymu tokias teises įgyja visi tos nuosavybės valdytojai, tvarkytojai.

Bendra taisyklė, kad nuomotoju ar nuomininku gali būti bet kuris civilinės teisės subjektas - tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys - komercinės ir nekomercinės organizacijos, o taip pat valstybės, valstybinės valdžios institucijos. Specialius reikalavimus atskiriems šių santykių subjektams numato atskiras nuomos rūšis nustatančios normos.

Nuomos sutarties forma ir terminas

CK 6.478 straipsnio 1 dalis numato, kad nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Šios bendros nuomos teisės normos reikalavimas sandorio formai taikomas ne visiems nuomos atvejams, nes yra susijęs su nuomos santykių trukme. Sandoriai, kuriems įstatymas nustato paprastą rašytinę formą, gali būti ir notarinės formos.

Notarinė sandorio forma privaloma, sudarant ilgalaikės nuomos į nekilnojamąjį daiktą sutartį (CK 1.74 str. 1 d. 1 p.). CK 1.74 str. 11 dalies 1 punkto reikalavimas notarine forma sudaryti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir suvaržymo sandorius plečiamai neaiškinamas ir nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartys, nesančios ilgalaikės nuomos (emphyteusis) sutartimi, sudaromos paprasta rašytine forma, nors ir yra susijusios su valdymo teisių pperleidimu . Todėl galima teigti, kad CK 6.478 straipsnio 1 dalies nuostatos numato nuomos sutarties paprastą rašytinę formą.

Pagal nuomos sutartį daiktas perduodamas nuomininkui laikinai naudotis, todėl tokios sutarties galiojimas laike yra esminė jos sąlyga. Be to, nuo sutarties termino priklauso ir jos forma bei registracija. Nuomos sutarties terminas nustatomas šalių susitarimu. Įstatymas nedraudžia sudaryti nuomos sutartį, nenurodant nuomos termino. Tokiais atvejais nuomos sutartis pripažįstama neterminuota sutartimi.

Teisinės neterminuotos sutarties pasekmės - abi šalys turi teisę nutraukti nuomos sutartį bet kada, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai - prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Sutartimi šalys gali numatyti ir ilgesnius įspėjimo terminus.

Taigi, nuomos sutartys gali būti terminuotos arba neterminuotos, tačiau visais atvejais sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vvienas šimtas metų (CK 6.479 str. 1 d.). Atskirų nuomos rūšių terminai įstatymu nustatomi kitaip. Pvz., vartojimo nuomos sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip vieneri metai (CK 6.505 str. 1 d.).

Nuomos sutarties atnaujinimas

Nuomos prievoliniams santykiams reikšmingos šių santykių atnaujinimo galimybės. Jeigu nuomotojas atsisako sudaryti su nuomininku sutartį naujam terminui, tai iš esmės jis metus laiko nuo nuomos sutarties pasibaigimo negali sudaryti naujos nuomos sutarties dėl to paties daikto su kitu asmeniu, išskyrus tuos atvejus, kai buvęs nuomininkas atsisakė atnaujinti sutartį arba neatsiliepė į pasiūlymą atnaujinti nuomos sutartį.

Jeigu nuomotojas atsisakė sudaryti nuomos sutartį su nuomininku naujam terminui ir, nepraėjus vieneriems metams nuo nuomos pabaigos, nepranešęs buvusiam nuomininkui, sudaro naują nuomos sutartį su kitu asmeniu, tai buvęs nuomininkas gali reikalauti perleisti jam nuomininko teises ir pareigas pagal naują sutartį arba reikalauti atlyginti nuostolius dėl atsisakymo atnaujinti nuomos sutartį naujam terminui.

Nuomos sutarties šalių teisės ir pareigos

Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys turi atlikti, įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. Vienos nuomos sutartinių santykių šalies teisės atitinka kitos pareigas ir atvirkščiai:

• Perduoti nuomininkui tinkamos būklės daiktą, atitinkantį sutarties sąlygas bei daikto paskirtį (6.483 str. 1 d.). Tai reiškia, kad daiktas turi būti perduotas nuomininkui valdyti, juo naudotis pagal paskirtį, tačiau juo disponuoja nuomotojas. Daiktas turi būti perduotas sutartyje nustatytu terminu, nurodytoje vietoje. Nuomotojas perduoda daikto dokumentus ir priedus, kurie būtini daikto naudojimui. Sutartyje turi būti nurodyti daikto trūkumai, jeigu jie buvo.
• Nuomotojas atsako už daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudoti daiktą pagal paskirtį. Ši daikto savininko pareiga, susijusi su daikto kokybe, turi būti vykdoma, nepriklausomai nuo to, ar nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie tuos trūkumus žinojo (CK 6.485 str. 1 d.).

Nuomotojui pareiga atsakyti už daikto trūkumus gali neatsirasti, jeigu apie nuomos objekto trūkumus nnuomininkas turėjo žinoti, t.y. be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu trūkumai turėjo būti pastebėti. Nuomotojas neatsako už daikto trūkumus, kuriuos aptarė sutarties sudarymo metu. Jeigu nuomos sutartimi daikto trūkumai nebuvo aptarti, jų apžiūrint ir priimant daiktą, nuomininkas nepastebėjo ir be papildomo tyrimo pastebėti negalėjo, nuomotojas privalo neatlygintinai šiuos ...

tags: #nuoma #darbo #santykiuose