Šiame straipsnyje panagrinėsime klausimą, nuo kokios skolos sumos gresia iškeldinimas, ir aptarsime teisinę pusę bei galimus scenarijus.
Skolos išieškojimas ir būsto areštas
Skolos išieškojimas iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galimas tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija du tūkstančius trisdešimt eurų (CPK 663 str.). Taigi, jei skola yra didesnė nei ši suma, butas gali būti areštuotas ir parduotas.
Bet vaikai - ne kliūtis parduoti turtą. Informavus tarnybą, kad pardavus būstą vaikai gali likti be pastogės, įstatyme numatytos procedūros vykdomos toliau. Vyksta teismas, su sprendimu priverstinai iškeldinti pirkėjas kreipiasi į antstolį, o šis žmones iškeldina iš būsto.
Kaip vyksta nepageidaujamų asmenų iškeldinimas?
Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, kai nepageidaujami asmenys jų neatlaisvina ir šios situacijos nepavyksta išspręsti taikiai, galimas tik teismo tvarka. Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų vyksta teisminio proceso tvarka.
Procesas susideda iš kelių pagrindinių etapų:
- Pretenzijos parengimas: Pirmiausia, asmenims siunčiama pretenzija dėl iškeldinimo.
- Kreipimasis į teismą: Asmenims nesutinkant išsikelti geruoju, kreipiamasi į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimamų gyvenamųjų patalpų.
- Teismo sprendimas: Teismui priėmus sprendimą iškeldinti ir sprendimui įsiteisėjus, gaunamas vykdomasis dokumentas.
- Priverstinis iškeldinimas: Vykdomasis dokumentas teikiamas antstoliui, kuris priverstai iškeldina nurodytus asmenis (priverstinai patenka į patalpas, naudojasi policijos ir kt. institucijų pagalba).
Kokius dokumentus reikia parengti norint iškeldinti?
Norint iškeldinti asmenis iš gyvenamųjų patalpų ir klausimo nepavykstant išspręsti geruoju, reikalinga kreiptis į teismą su ieškiniu dėl iškeldinimo. Teismas išnagrinėja pareikštą reikalavimą ir nusprendžia, ar asmenys, kuriuos siekiama iškeldinti, turi teisėtą pagrindą gyventi konkrečioje patalpoje (ar jie savininkai, ar turi kitą teisėtą pagrindą, pvz. nuomos ar panaudos sutartį).
Kreipdamiesi į teismą privalėsite teismui pagrįsti savo reikalavimą bei pateikti iškeldinimą pagrindžiančius dokumentus:
- Nuosavybės teisę įrodančius dokumentus - VĮ „Registrų centras“ išrašą apie turto savininką (-us);
- Pretenzijos dėl iškeldinimo kopiją ir jos įteikimą arba išsiuntimą registruotu paštu patvirtinančius dokumentus;
- Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą arba kitus duomenis (nuotraukas, vaizdo medžiagą), patvirtinančius, kad patalpa neteisėtai užimta ir kad reikalingas teismo sprendimas iškeldinti;
- Neteisėtai patalpoje gyvenančių asmenų duomenis (vardus, pavardes, gimimo datas ar asmens kodus), jei tokie yra žinomi;
- Kitus dokumentus, galinčius turėti reikšmės iškeldinimo bylos nagrinėjimui.
Išlaidos procese
Iškeldinimo procese patirsite tam tikrų išlaidų, o konkrečiai:
- Išlaidos advokatui už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme.
- Žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 5 p. bylose dėl neturtinių reikalavimų (įskaitant iškeldinimą) mokamas 31 Eur žyminis mokestis (pritaikius 25 % lengvatą, kai kreipiamasi elektroninėmis priemonėmis).
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad jeigu iškeldinant prašysite priteisti Jums padarytą žalą, pvz. Atsakovui nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo ir esat būtinybei jį iškeldinti priverstine tvarka, antstoliui teks sumokėti ir faktines bylos vykdymo išlaidas.
Patenkinus ieškinį dėl iškeldinimo visos Jūsų procese patirtos išlaidos įtraukiamos į bendrą skolos sumą ir išieškomos iš atsakovų.
Proceso trukmė
Kiek laiko užtrunka parengti procesinius dokumentus? Apie 2 savaites nuo visų reikalingų dokumentų gavimo.
Kiek laiko užtrunka teisminis procesas? Proceso trukmė iš esmės priklauso nuo to, kaip aktyviai atsakovas ginčys iškeldinimą. Paprastai ieškinio atveju procesas pirmojoje instancijoje trunka apie 6 mėn. nesudėtingose bylose, kur nėra prieštaravimų arba jie aiškiai nepagrįsti. Sudėtingose bylose bylinėjimosi trukmę sunku prognozuoti, ji priklauso dažniausiai nuo proceso šalių noro išspręsti ginčą ir gali trukti nuo 6 mėn. iki 1,5 metų ir daugiau.
Teismo sprendimas iškeldinti: kas toliau?
Teismui priėmus sprendimą iškeldinti, nustatomas 30 d. terminas sprendimo įsiteisėjimui. Įsiteisėjus sprendimui reikia pateikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vykdomąjį raštą įprastai per 7 dienas išduoda teismas. Su vykdomuoju raštu galima nedelsiant kreiptis į antstolį dėl priverstinio iškeldinimo.
Žalos už uždelstą išsikelti laiką priteisimas
Neteisėtai užimant Jums priklausančias patalpas kiekvieną dieną yra daroma žala, todėl verta apsvarstyti galimybę prisiteisti žalą už uždelstą išsikelti laiką tame pačiame iškeldinimo procese. Padarytą žalą galima pagrįsti analogiškų patalpų nuomos mokesčio dydžiu bei kitais įrodymais. Toks reikalavimas skatina neteisėtai patalpą užėmusius asmenis išsikraustyti kuo operatyviau.
Ar nepilnamečiai asmenys gali būti kliūtis iškeldinti?
Jei yra mažų vaikų, priverstinis iškeldinimas iš išvaržyto būsto gali užtrukti, kol ieškoma palankių sąlygų jiems apgyvendinti - vis dėlto iškeldinimas vykdomas, nes laikoma, kad vaiko interesai negali būti svarbesni už kreditorių interesus.
„Nustačius, kad bute, į kurį nukreipiamas skolos išieškojimas, registruota mažamečių vaikų, įstatymas numato antstoliui pareigą informuoti vaikų teisių apsaugos tarnybą.
Jei manote, kad antstolio organizuojamose varžytinėse parduoto jūsų nekilnojamo turto kaina neatitinka rinkos kainos, tuomet būtinas turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimas negaliojančiu. Varžytinių aktas gali būti panaikintas tik pateikus teismui ieškinį.
Patarimai perkant būstą varžytynėse:
- Prieš perkant butą visais atvejais reikėtų pirmiausia nuvykti pas teismo antstolį susipažinti su jo turima pirmine informacija.
- Nuvykti apžiūrėti paties išvaržomo buto. Jei bute gyvena žmonės, reikia pabendrauti su jais, pabandyti išsiaiškinti, kaip jie elgsis pardavus butą, ar ketina išsikelti.
- Pašnekovo pastebėjimu, reikia tiesiog laiku susirinkti visą įmanomą informaciją. Kitų būdų iš anksto apsidrausti nuo galimo probleminio pirkinio nėra.
Kaip vyksta varžytynės?
Šiuo metu varžytynės vykdomos internete, jose galima dalyvauti nuotoliniu būdu.
Gali dalyvauti asmenys, kurie naudojasi Lietuvoje veikiančiomis elektroninės bankininkystės sistemomis arba turi Lietuvoje išduotą elektroninį parašą.
Galima registruotis ir dalyvauti jau prasidėjusiose varžytynėse. Be to, galima dalyvauti keleriose pasirinktose varžytynėse tuo pačiu metu.
Varžytynės vyksta viešai, tačiau elektroninis procesas užtikrina dalyvių konfidencialumą.
Iš varžytynių gali būti parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas arba kitas registruojamas turtas, kurio vertė viršija 7 tūkst. litų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija 100 tūkst. litų.
Skolininkas turi teisę pasiūlyti savo pirkėją; jei į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytynių pradžios sumokama reikiama pinigų suma, varžytynės atšaukiamos.
Pirmosiose varžytynėse pradinė turto kaina sudaro 80 % rinkos kainos, antrosiose varžytynėse - 60 % rinkos kainos.
Varžytynių dalyvio mokestis sudaro 10 % pradinės parduodamo turto kainos. Jeigu asmuo varžytynėse įsigyja turtą, dalyvio įmoka įskaičiuojama į galutinę pirkinio kainą. Turto neįsigijusiems asmenims dalyvio mokestis grąžinamas per tris dienas.
Informacija apie visą iš varžytynių parduodamą turtą skelbiama specialiame interneto portale „E-varžytynės“.
Atsižvelgiant į parduodamo turto vertę, pirmasis kainos padidinimas varžytynėse turi sudaryti ne mažiau kaip 5 %, 4 % arba 3 % pradinės pardavimo kainos. Paskui kiekvienas varžytynių dalyvis gali didinti kainą neribotą skaičių kartų.
Varžytynėms pasibaigus sistema automatiškai išrenka dalyvį, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Per 3 darbo dienas sumokėjus visą turto kainą antstolis surašo iš varžytynių parduoto turto pardavimo aktą.
Socialinio būsto problemos
Vieno buto skola - visi kaimynams ?
„Situacija tokia: savivaldybė nusipirko butą, įleido gyventoją, tačiau nuo pat pirmosios dienos nei vieno grašio taip ir nesulaukėme. Kiekvienais metais siuntėme Kauno savivaldybei raštus, informuodami apie susikaupusią skolą bendrijai“, - sakė namo bendrijos vadovas.
Kaunietis tikino - bendrija pelno negeneruoja, o tik atlieka administratoriaus funkciją, surinktomis gyventojų lėšomis padengia tam tikros veiklos sąnaudas.
„Visi sumoka, tačiau atsiranda vienas, kuris nemokus. Tada kyla klausimas: kas turi už jį sumokėti? Jeigu žmogus yra nemokus, tai valstybės, o ne vienos bendrijos našta. Nes šiuo atveju, finansinė našta užkraunama mūsų namo gyventojams. Išeina taip, jog aš priverstinai naudoju kitų gyventojų lėšas tam, kad sumokėčiau mokesčius ir nekaupčiau skolų“, - portalui „Delfi“ sakė bendrijos vadovas.
Turto nėra, tik skolos ir trys vaikai
Didėjant socialinio būsto gyventojos įsiskolinimams namo bendrija pasisamdė advokatę ir su ieškiniu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą atsakovu patraukdama miesto savivaldybę, socialinio būsto savininkę.
„Mano tikslas - ne išgrūsti žmogų į gatvę, ne supriešinti jį su kitais, sąžiningai sąskaitas apmokančiais namo gyventojais. Mano siekis - savininkui pateikti sąskaitą ir gauti įmoką. O kaip savininkas išieškos šią sumą iš nuomininko, tai jo reikalas“, - sakė daugiabučio namo savininkų bendrijai vadovaujantis kaunietis.
Jis akcentavo, jog nuomininkui nemokant mokesčių prievolė juos sumokėti tenka būsto savininkui, šiuo atveju Kauno savivaldybei.
Tačiau šis kelias, pasak pirmininko, niekur nevedantis. „Ji bute gyvena su trimis nepilnamečiais vaikais, savivaldybė jos tikrai niekur neiškraustys.
Faktą, kad ši moteris gyvendama socialiniame būste nemoka mokesčių jo savininkei - Kauno miesto savivaldybei konstatavo ir bylą nagrinėjęs teismas.
Teismas buvo palankus Kauno savivaldybei
Šią bylą išnagrinėjęs Kauno apylinkės teismas priėmė daugiabučio namo bendrijai palankų sprendimą. Ieškinys buvo patenkintas ir gyventojams iš savivaldybės priteista 413 eurų skola, taip pat nurodyta mokėti palūkanas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Nors gyventojų bendrijai priteista suma nėra didelė, Kauno savivaldybė jos mokėti nepanoro ir pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui.
Kauno apygardos teismas patenkino savivaldybės skundą ir daugiabučio gyventojų bendrijai palankų sprendimą panaikino. Iš bendrijos priteista sumokėti į valstybės biudžetą 42 eurus bylinėjimosi išlaidų.
Apeliacinės instancijos teisme bylą pralaimėjusios bendrijos pirmininkas sakė rankų nenuleidžiantis. Kartu su advokate ketina nepalankų antrosios instancijos teismo sprendimą skųsti kasacine tvarka.
Dėl skolų gresia iškeldinimas, tačiau nuo to apsaugo vaikai
Paprašius šią situaciją pakomentuoti Kauno savivaldybės atstovų sulaukta paaiškinimo, jog su socialinio būsto nuomininko sudaroma sutartis, kurioje apibrėžiamos teisės ir pareigos. Viena pareigų - mokėti komunalinius bei kitus mokesčius, taip pat ir dalį mokesčių bendrijai.
Akcentuojama, jog būtent dalį, nes savivaldybė, kaip buto savininkas, prisideda prie namo renovacijos, langų keitimo ar kitų panašių darbų.
Paklausus, ką daryti kitiems namo gyventojams, jeigu socialinio būsto nuomininkas nesiteikia mokėti mokesčių bendrijai, sulaukta paaiškinimo, kad tokie skolininkai raginami susimokėti ir perspėjami apie gresiančias pasekmes.
„Socialinio būsto nuomos sutartį galima nutraukti tik teismo keliu. O savivaldybė gali jos nutraukimą inicijuoti arba dėl blogo elgesio, arba dėl skolų. Pastaruoju metu šių sutarčių nutraukimų daugėja“, - sakė savivaldybės atstovai.
Visgi esama tam tikrų išlygų, kai iš savivaldybei priklausančio socialinio būsto iškeldinti net ir daugybę skolų sukaupusį gyventoją ypač sunku. Vienas tokių atvejų, kai būste kartu su nuomininku gyvena mažamečiai ar nepilnamečiai vaikai.
Alytaus benamių situacija ir Suomijos patirtis
Alytuje, kaip ir visoje Lietuvoje benamių daugėja, tačiau bendros šalies strategijos problemai spręsti nėra. Nors veikiantys sprendimai, kaip padėti bent daliai būstą praradusių žmonių, yra, tai rodo kitų miestų pavyzdžiai. Vienas jų - „Pirmiausia - būstas“.
Suomija prieš pora dešimtmečių išsikėlė tikslą, kad niekas negyventų gatvėse - kiekvienas pilietis turi turėti gyvenamąją vietą. Tai paskatino ir viena itin šalta žiema, per kurią gatvėse mirė daug žmonių.
Oulu „Pirmiausia - būstas“ nuo, pavyzdžiui, Helsinkio, skiriasi tuo, kad čia nėra didelių pastatų su daug socialinių būstų, būstai nuomojami visame mieste kaskart atsiradus poreikiui.
Antras laiptelis po benamių prieglaudos - tarpinis būstas. Tokių šiuo metu Oulu yra apie 70. Šie tarpiniai būstai skirti tiems, kurie negali išsinuomoti patys rinkoje - jei dėl turimų skolų, nedarbo ar kitų problemų jiems niekas tiesiog nenuomotų. Būstus iš savininkų nuomojasi savivaldybė ir pernuomoja juos neturintiems namų. Tokiu būdu būstų savininkams garantuojamas saugumas - nuomą jiems moka savivaldybė, jei būstui padaroma žala, jį sutvarko taip pat savivaldybė.
Trečias laiptelis - nuoma atviroje rinkoje.
Tarpinis lygmuo
„Tas tarpinis lygmuo, kaip yra pas mus, puikus sprendimas, tai turėtų pabandyti ir Helsinkis bei kiti miestai. Yra labai daug gerų dalykų šioje sistemoje, todėl mes galvojame pritaikyti ir kitose srityse.“ - sako prieglaudos vadovė Katja Karppinen.
„Svarbiausia yra net ne pats būstas, o pagalba tiems žmonėms, išėjusiems gyventi atskirai. Tarpiniame būste tokie apsilankymai vyksta 2-3 kartus per savaitę, įsileisti konsultantus, socialinius darbuotojus privaloma.
Konsultacijos ir pagalba
Į tarnybos konsultantus galima kreiptis patarimų visose sudėtingose situacijose, susijusiose su būstu - gauti paramą, surasti naują būstą, spręsti finansines problemas - tartis dėl susidariusių skolų atidėjimo ir panašiai. Ši tarnyba gelbsti ir su būsto priežiūra arba kai gresia iškeldinimas.
„Mes stengiamės reklamuoti savo paslaugas, būti matomi ir problemas užčiuopti tada, kol jos dar mažos. „Mes išgirdę apie tokius žmones susisiekiam su jais ir klausiam, ar jie norėtų mūsų pagalbos, galime apsilankyti namuose, įvertinti situaciją, ko gali reikėti.
Skurdas ir socialinė parama
Šiuo metu Lietuvoje žmonėms, kurie turi skolų, antstoliai gali nuskaičiuoti net iki 70 % darbo pajamų įsiskolinimams padengti. Į skolų ratą dažnai patenka pažeidžiami žmonės.
- Apsaugoti minimalią pajamų sumą nuo nuskaitymų.
- Savivaldybėse sukurti socialinės paskolos sistemą tiems, kurie neišgali kitaip spręsti savo finansinių sunkumų.
Turintis įsiskolinimų žmogus, nepriklausomai nuo pajamų, gali kreiptis pagalbos savivaldybėje dirbančius specialistus. Jie individualiai dirba su skolininku, išsiaiškina, kiek ir kokių asmuo turi skolų, padeda bendrauti su antstoliais. Kartu su asmeniu sudaromas prioritetų sąrašas, kuriuos įsiskolinimus reikia padengti pirmiausiai.
Išvados
Iškeldinimas dėl skolų yra rimtas klausimas, reikalaujantis teisinio įvertinimo ir tinkamų veiksmų. Svarbu žinoti savo teises ir galimybes, o prireikus kreiptis į specialistus.