Daugelis esame girdėję apie padidėjusio kraujospūdžio pavojų, tačiau mažiau dėmesio skiriama priešingai problemai - kai kraujo spaudimas žemas - tai dar vadinama hipotenzija. Nors kai kuriems žmonėms tai gali būti visiškai normali fiziologinė būsena, kitiems - tai nemalonių simptomų, prastos savijautos ar net rimtų sveikatos sutrikimų priežastis. Todėl svarbu suprasti, ką reiškia žemas kraujo spaudimas, kada jis pavojingas ir ką tokiu atveju daryti?
Remiantis statistiniais duomenimis, lietuvių sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis net tris kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį - todėl gydytojai pacientus ragina daugiau dėmesio skirti savo kraujotakos profilaktikai.
Prisimenu laiką, kai pirmą kartą rimtai susidūriau su žemu kraujo spaudimu. Vieną rytą atsikėliau ir pajutau, kad pasaulis aplink mane tarsi sukasi - svaigsta galva, kojos pasidarė silpnos, o rankos atšalo. Tuo metu nesupratau, kad tai vienas dažniausių simptomų, rodantis kraujo spaudimo kritimą.
Kas yra žemas kraujo spaudimas?
Kraujo spaudimas - tai jėga, kuria kraujas spaudžia į kraujagyslių sieneles, cirkuliuodamas per organizmą. Jis matuojamas dviem reikšmėmis: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu) spaudimu. Normalus kraujospūdis laikomas apie 120/80 mmHg, tačiau kai kuriems žmonėms šie skaičiai gali būti žemesni ar aukštesni.
Žemas kraujo spaudimas, arba hipotenzija - tai būklė, kai kraujospūdis nukrenta žemiau nei 90/60 mmHg. Sumažėjus kraujagyslių ir raumenų įtampai, turime žemą kraujo spaudimą (hipotenziją), kuris siekia mažiau nei 90/60 mmHg.
Medicininis žemo kraujospūdžio terminas yra hipotenzija.
Tačiau šie skaičiai savaime nėra pavojingi, jei žmogus jaučiasi gerai. Kai kuriems - ypač sportuojantiems ar liekniems asmenims - tai gali būti visiškai normali būklė. Problema prasideda tada, kai atsiranda papildomi simptomai, tokie kaip galvos svaigimas, silpnumas, neryškus matymas, šaltos rankos ir kojos ar net sąmonės netekimas.
Svarbu suprasti, kad „žemas“ nereiškia vienareikšmiškai „blogas“. Kai kuriems žmonėms žemas kraujo spaudimas yra normalus, jie nejaučia jokių simptomų ir gyvena visavertį gyvenimą. Tačiau jeigu spaudimas nuolat krenta ar atsiranda nemalonūs požymiai, tai signalas, kad organizme gali vykti rimti pokyčiai.
Kai jaučiate žemą kraujospūdį, pabandykite išgerti vandens, atsisėsti ar atsigulti ir pailsėti. Įsitikinkite, kad geriate pakankamai skysčių, valgote dažniau mažesnėmis porcijomis, vengiate staigių judesių ir reguliariai tikrinkite kraujospūdį.
Kraujospūdžio normos
Suaugusiųjų kraujospūdžio normų rodmenys:
- Žemas normalus: sistolinis skaičius yra nuo 90 iki 100 mm Hg, o diastolinis skaičius yra nuo 60 iki 65 mm Hg.
- Normalus: normalaus kraujospūdžio rodmuo yra mažesnis nei 120-129/80-84 mm Hg.
- Aukštas normalus: sistolinis skaičius yra nuo 130 iki 139 mm Hg, o diastolinis skaičius yra nuo 80 iki 84 mm Hg. Gydytojai paprastai negydo aukšto normalaus kraujospūdžio vaistais. Vietoj to, jūsų gydytojas gali paskatinti keisti gyvenimo būdą.
- I laipsnio hipertenzija: sistolinis skaičius yra nuo 140 iki 159 mm Hg arba diastolinis skaičius yra nuo 90 iki 99 mm Hg.
- II laipsnio hipertenzija: sistolinis skaičius nuo 160 iki 179 mm Hg arba diastolinis skaičius yra nuo 100 iki 109 mm Hg ar didesnis.
- Hipertenzinė krizė: sistolinis skaičius viršija 180 mm Hg arba diastolinis skaičius viršija 110 mm Hg. Šiame diapazone esantis kraujospūdis reikalauja skubios medicininės pagalbos. Jei, esant tokiam aukštam kraujospūdžiui, atsiranda kokių nors simptomų, tokių kaip krūtinės skausmas, galvos skausmas, dusulys ar regėjimo pokyčiai, reikia skubios medicinos pagalbos.
Žemo kraujo spaudimo priežastys
Žemas kraujo spaudimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių - nuo visiškai nepavojingų iki ganėtinai rimtų sveikatos sutrikimų.
Kraujospūdis kyla ir mažėja, reaguodamas į įprastą veiklą, pavyzdžiui, miegą ir judėjimą.
Štai pagrindinės galimos priežastys:
- Dehidratacija. Kai organizmas netenka daug skysčių (pavyzdžiui, dėl vėmimo, viduriavimo, per didelio prakaitavimo ar nepakankamo skysčių vartojimo), sumažėja kraujo tūris, dėl ko krenta kraujo spaudimas. Tai viena dažniausių priežasčių vasaros metu ar sergant virusinėmis infekcijomis.
- Vidinis ar išorinis kraujavimas. Staigus spaudimo kritimas gali būti dėl stipraus kraujavimo menstruacijų metu, opų ar kraujavimo virškinamajame trakte, taip pat dėl traumų ar pooperacinio kraujavimo.
- Širdies ritmo sutrikimai. Širdis gali per lėtai arba neritmingai plakti, kas lemia sumažintą kraujo išstūmimą į kraujagysles. Tai ypač aktualu vyresniems žmonėms arba sergantiems širdies ligomis.
- Hormonų disbalansas. Tokie sutrikimai kaip antinksčių nepakankamumas ar hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) gali sutrikdyti skysčių pusiausvyrą ir kraujagyslių tonusą, dėl ko spaudimas krenta.
- Vaistų poveikis. Kai kurie vaistai, pavyzdžiui, diuretikai (šlapimą varantys), beta blokatoriai, antidepresantai bei vaistai nuo Parkinsono ar hipertenzijos, gali pernelyg sumažinti kraujo spaudimą. Dėl vaistų vartojimo pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku.
- Ortostatinė hipotenzija. Tai būklė, kai kraujo spaudimas krenta atsistojus - dėl to gali svaigti galva ar net sutrikti rega. Dažnai pasitaiko vyresniems žmonėms ar vartojant tam tikrus vaistus.
- Nėštumas. Dėl hormoninių pokyčių nėščiosioms dažnai būdingas sumažėjęs spaudimas, ypač pirmąjį trimestrą.
- Netinkama mityba: per mažas druskos ar tam tikrų vitaminų (pavyzdžiui, B12, folio rūgšties) kiekis gali paveikti kraujotaką.
- Širdies ligos: širdies ritmo sutrikimai, širdies nepakankamumas ar vožtuvų problemos.
- Ūminės bei lėtinės infekcijos: jos gali paveikti tiek kraujospūdį, tiek bendrą organizmo būklę.
- Ilgalaikis gulimas režimas.
- Didelis kraujo netekimas dėl traumos.
- Kraujo infekcijos.
Kasdienės žemo kraujo spaudimo priežastys dažniausiai susijusios su mūsų gyvenimo būdu. Pavyzdžiui, jei išgeriame per mažai vandens, organizmas dehidratuoja - sumažėja cirkuliuojančio kraujo tūris, todėl krenta spaudimas. Panašiai nutinka ir tada, kai ilgai stovime vienoje vietoje - kraujas kaupiasi apatinėse galūnėse, o smegenys gauna mažiau deguonies, todėl svaigsta galva.
Žemas kraujo spaudimas nėštumo metu dažnas dėl hormonų pokyčių, kurie atpalaiduoja kraujagysles ir sumažina kraujo spaudimą. Žemas kraujo spaudimas senam žmogui neretai susijęs su amžiaus pokyčiais - kraujagyslių elastingumo sumažėjimu, lėtesne širdies veikla, vartojamais vaistais.
Aukštas kraujospūdis
Žemo kraujo spaudimo simptomai
Žemas kraujo spaudimas dažnai vadinamas „tyliuoju“ reiškiniu, nes ne visi simptomai yra aiškiai juntami iš karto. Tačiau organizmas visada siunčia signalus, kurių ignoruoti nereikėtų.
Dažniausi žemo kraujospūdžio simptomai:
- Galvos svaigimas - ypač atsistojus arba keičiant kūno padėtį.
- Silpnumas ir nuovargis, net tinkamai pailsėjus.
- Neryškus matymas, migla akyse.
- Pykinimas, kartais kartu su vėmimu.
- Prakaitavimas be fizinio krūvio.
- Šaltos rankos ir kojos, net šiltoje aplinkoje.
- Alpimo pojūtis ar sąmonės netekimas - ši būklė reikalauja skubios pagalbos.
- Sumišimas, sulėtėjęs mąstymas - ypač pagyvenusiems žmonėms.
- Dusulys, oro trūkumo jausmas net ir be fizinio krūvio.
Pagrindiniai simptomai yra gana atpažįstami: žmogui nuolat svaigsta galva, jaučiamas silpnumas, o kartais ir sumišimas. Dažnai pasitaiko, kad stipriau skauda galvą, regėjimas tampa neryškus, o stovint ilgiau vienoje vietoje gali atsirasti alpimo priepuoliai. Be to, pacientai dažnai apibūdina, kad jaučiasi pavargę net ir po pakankamo miego, sunkiau susikaupia, atsiranda dusulys lipant laiptais ar atliekant paprastą fizinę veiklą.
Jei šie simptomai kartojasi, sustiprėja arba trukdo kasdieniam gyvenimui, tai aiškus ženklas, kad žemas kraujospūdis jau turi įtakos jūsų savijautai ir sveikatai. Tokiu atveju svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Simptomų intensyvumas gali būti labai skirtingas - vieniems jie apsiriboja lengvu galvos svaigimu, kitiems tokia būklė tampa pavojinga kasdienėms veikloms, nes padidėja griuvimo ar traumų rizika.
Žemas kraujo spaudimas gali sukelti nuovargį ar galvos svaigimą.
Šie simptomai dažniausiai pasireiškia persirgus infekcinėmis ligomis, sutrikus kraujotakai, patyrus nervinę įtampą, esant širdies veiklos ar hormoninio pobūdžio sutrikimams.
Žemas kraujo spaudimas ir pulsas
Ne visada vien tik spaudimo rodikliai pasako visą istoriją - labai svarbu atsižvelgti ir į pulsą.
Žemas kraujo spaudimas ir retas pulsas dažnai rodo, kad širdis dirba per lėtai ir nepajėgia užtikrinti pakankamo kraujo tiekimo organams. Tai gali būti susiję su širdies ritmo sutrikimais (pvz., bradikardija) ar net širdies laidumo problemomis. Tokiu atveju žmogus jaučia itin stiprų silpnumą, jam svaigsta galva, kartais net prarandama sąmonė.
Tuo tarpu žemas kraujo spaudimas ir dažnas pulsas dažniausiai reiškia, kad organizmas bando kompensuoti sumažėjusį kraujo spaudimą. Kai kraujas teka lėčiau, širdis ima plakti greičiau, kad vis tiek aprūpintų audinius deguonimi. Dažniausios tokios būklės priežastys - dehidratacija, didelis kraujo netekimas, anemija ar infekcijos. Pacientai neretai jaučia širdies permušimus, padažnėjusį kvėpavimą, prakaitavimą.
Abi šios situacijos - tiek retas, tiek dažnas pulsas kartu su žemu spaudimu - gali būti pavojingos, todėl svarbu į jas žiūrėti rimtai.
Kuo pavojingas žemas kraujo spaudimas?
Nors daugelis žmonių mano, kad tik aukštas kraujospūdis kelia grėsmę sveikatai, žemas kraujo spaudimas taip pat gali būti pavojingas - ypač jei jis nuolat kartojasi arba nukrenta staiga. Tai gali paveikti gyvybiškai svarbius organus: smegenis, širdį, inkstus.
Žemo kraujospūdžio simptomai gali būti lengvi, tačiau jie gali pereiti į pavojingą būseną, kai kraujas nepakankamai pasiekia svarbiausius organus, tokius kaip smegenys, širdis ir inkstai.
Štai kuo pavojingas žemas kraujo spaudimas:
- Sąmonės netekimas. Nualpus ar jei staigiai pradeda svaigti galva, žmogus gali nukristi ir susižeisti. Tai ypač būdinga vyresnio amžiaus žmonėms.
- Sutrikęs smegenų aprūpinimas deguonimi. Kai smegenys gauna per mažai kraujo, gali atsirasti koncentracijos sunkumai, atminties sutrikimai, nuolatinis nuovargis ar net dezorientacija. Kartu su krauju mūsų organizme yra pernešamas deguonis, gliukozė ir maistinės medžiagos, kurios būtinos normaliam organizmo funkcionavimui, o negavus šių medžiagų smegenyse žūsta neuronai ir šie pokyčiai gali būti negrįžtami.
- Širdies apkrova ir nepakankamumas. Jei spaudimas per žemas, širdis stengiasi kompensuoti, plakdama greičiau, o tai ilgainiui gali sukelti širdies nepakankamumą. Be to, blogėja deguonies tiekimas širdies raumeniui - o tuomet didėja širdies ligų rizika. Dėl žemo kraujospūdžio sutrinka visų gyvybiškai svarbių organų veikla: smegenų, inkstų, plaučių ar širdies.
- Inkstų funkcijos sutrikimai. Ilgalaikis žemas spaudimas gali pažeisti inkstų funkciją.
- Deguonies trūkumas smegenims ir vidaus organams: ilgai išliekantis žemas kraujo spaudimas gali pabloginti gyvybiškai svarbių organų veiklą - širdies, inkstų, kepenų.
- Didesnė traumų rizika: alpstant ar nuolat patiriant svaigulį, lengva susižaloti - ypač vyresnio amžiaus žmonėms.
- Lėtinis nuovargis ir silpnumas: organizmas, kuris negauna pakankamai kraujo ir deguonies, ilgainiui gali išsekti, gali pablogėti darbingumas, dėmesio koncentracija, atsirasti atminties sutrikimų.
Žemas kraujo spaudimas pavojingas tada, kai jis krinta staiga ir dėl tam tikrų ūmių priežasčių. Pavyzdžiui, jeigu sergant infekcine liga, karščiuojant jums staiga nukrito kraujo spaudimas - galima įtarti kraujo užkrėtimą arba kitaip sepsį. Po traumos, jei įvyksta vidinis kraujavimas, spaudimas taip pat nukrenta. Taip pat ir įgėlus bitei, dėl anafilaksinės reakcijos į alergeną, be įprastų įgėlimų simptomų, gali svaigti galva, padažnėti širdies pulsas, pažemėti spaudimas.
Ką daryti, kai žemas kraujo spaudimas?
Susidūrus su žemu kraujospūdžiu - ypač jei pasireiškia tokie simptomai kaip galvos svaigimas, silpnumas ar neryškus matymas - svarbu žinoti, ką daryti. Štai veiksmai, kurie gali padėti greitai pagerinti savijautą ir išvengti rimtesnių pasekmių:
- Atsigulkite ir pakelkite kojas. Tai vienas efektyviausių būdų greitai padidinti kraujo tekėjimą į smegenis. Kojų pakėlimas virš širdies lygio pagerina kraujo grįžimą į viršutinę kūno dalį, palengvindamas simptomus.
- Išgerkite stiklinę vandens ar mineralinio. Dehidratacija yra dažna spaudimo kritimo priežastis. Geriausia rinktis mineralinį vandenį su šiek tiek natrio, nes druska padeda išlaikyti skysčius organizme.
- Suvalgykite ką nors sūraus. Nedidelis kiekis druskos (pavyzdžiui, keli sūrūs krekeriai, juoda duona su druska ar sultinys) gali greitai padidinti kraujo tūrį ir spaudimą.
- Lėtai keiskite kūno padėtį. Jei žinote, kad jums būdinga ortostatinė hipotenzija, venkite staiga atsistoti iš gulimos ar sėdimos padėties. Geriau keltis lėtai, pirmiausia atsisėsti, palaukti kelias sekundes ir tik tuomet keltis.
- Giliai kvėpuokite, saugokitės perkaitimo. Jei jaučiate silpnumą, sėdėkite pavėsyje, atsipalaiduokite. Gilaus kvėpavimo pratimai gali padėti atstatyti deguonies balansą.
- Jei yra poreikis, galima gerti elektrolitų tirpalus, kuriuose yra reikalingų druskų ir gliukozės, jie parduodami vaistinėse be recepto. Jeigu asmuo jaučia silpnumą, galvos svaigimą, nuovargį, padės kavos ar stiprios žaliosios arbatos puodelis. Taip pat, juodasis šokoladas, sauja sūdytų riešutų, lašiša ar paprastas vandens ir druskos tirpalas.
- Jei simptomai pasikartoja - kreipkitės į gydytoją. Pasikartojantys žemo spaudimo epizodai ar sąmonės netekimas gali rodyti rimtesnę priežastį. Tokiu atveju reikalinga kraujospūdžio stebėsena, kraujo tyrimai, o taip pat širdies funkcijos įvertinimas.
Kai užklumpa žemo kraujo spaudimo simptomai, svarbiausia - reaguoti greitai ir saugiai. Atsigulkite ir pakelkite kojas. Tai vienas efektyviausių būdų, nes kojas pakėlus aukščiau širdies lygio, kraujas lengviau grįžta į smegenis. Išgerkite stiklinę vandens. Dehidratacija - viena dažniausių priežasčių, kodėl krenta spaudimas. Kartais vien tik pakankamas skysčių kiekis gali padėti pakelti spaudimą ir sumažinti simptomus. Suvalgykite kažką sūraus. Druska padeda sulaikyti skysčius organizme, todėl padidėja kraujo tūris ir spaudimas. Kava arba arbata. Kofeinas trumpam susiaurina kraujagysles ir gali padidinti spaudimą. Lėtas atsistojimas ir kvėpavimo pratimai. Jei spaudimas krenta dėl staigaus atsistojimo, verta keltis lėtai, o kartu atlikti gilaus kvėpavimo pratimus.
Šie paprasti žingsniai dažnai padeda, kai skauda galvą, svaigsta galva ar juntamas bendras silpnumas.
Jei jaučiate žemą kraujospūdį, pabandykite išgerti vandens, atsisėsti ar atsigulti ir pailsėti.
Jei jaučiate žemą kraujospūdį, pabandykite išgerti vandens, atsisėsti ar atsigulti ir pailsėti.
Kaip palaikyti normalų kraujo spaudimą?
Nors greiti sprendimai padeda, kai spaudimas nukrenta staiga, ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia yra pasirūpinti gyvenimo būdu.
Žemą kraujo spaudimą galima palaipsniui padidinti vartojant tam tikrus maisto produktus. daugiau skysčių. Žemas kraujospūdis gali kamuoti dėl dehidratacijos, kuomet mažėja kraujo tūris. daugiau folio rūgšties turinčių maisto produktų - pupelių, lęšių, kiaušinių, kepenėlių, citrusinių vaisių, šparaginių pupelių, lapinių daržovių. maisto produktų, turinčių daug vitamino B12. Per mažas B12 vitamino kiekis gali sukelti tam tikros rūšies anemiją, dėl kurios mažėja kraujo spaudimas ir kamuoja nuovargis. pakankamai druskos. Daugiau nei įprastai druskos turintį maistą valgyti yra rekomenduojama esant įgimtam polinkiui į mažą kraujospūdį. kofeino turinčios kavos arba arbatos. Taip pat vertėtų rinktis mažesnes maisto porcijas, bet valgyti dažniau. Kai vienu metu reikia suvirškinti didelį kiekį maisto, organizmui tenka didesnis krūvis.
Štai keletas rekomendacijų, kaip palaikyti normalų kraujo spaudimą:
- Pakankamas skysčių kiekis. Rekomenduojama išgerti bent 1,5-2 litrus vandens per dieną, ypač vasarą ar sportuojant.
- Druskos vartojimas. Jei jūsų gydytojas neprieštarauja, galite šiek tiek padidinti druskos kiekį maiste - ji padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Maistas, kuris draudžiamas aukštą kraujo spaudimą turintiems žmonėms, tinkamas hipotonikams. Sūrus ir aštrus maistas, kofeinas padidina kraujo spaudimą, nes siaurina kraujagysles ir didina širdies susitraukimų dažnį. Druska kaupia skysčius ir didina kraujo tūrį. Padidinti kraujospūdį, kai reikia, gali sauja sūrių riešutų, alyvuogių, sūdyta lašiša ar silkė, kietojo ar pelėsinio sūrio gabaliukas. Kaip pirmoji pagalba gali būti espreso puodelis, žalioji arbata ar druskos tirpalas.
- Reguliarus fizinis aktyvumas. Vaikščiojimas, plaukimas ar joga padeda pagerinti kraujotaką ir širdies veiklą.
- Tinkama mityba. Subalansuota mityba su pakankamu kiekiu geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties yra būtina norint išlaikyti kraujo spaudimą normos ribose.
- Mityba. Vienas esminių veiksnių - tinkama mityba. Žmonėms, linkusiems į hipotenziją, būtina gauti pakankamai geležies, B grupės vitaminų ir folio rūgšties, nes šių medžiagų trūkumas silpnina kraujo gamybą. Taip pat svarbu valgyti reguliariai - mažesnėmis porcijomis, bet dažniau.
- Skysčiai ir elektrolitai. Kasdien būtina užtikrinti tinkamą skysčių balansą. Jei dažnai prakaituojama (pvz., vasarą ar sportuojant), reikia papildyti ne tik vandenį, bet ir elektrolitus - natrią, kalį, magnį.
- Fizinis aktyvumas. Nors gali atrodyti paradoksalu, reguliarus fizinis aktyvumas padeda stabilizuoti spaudimą.
- Poilsis ir streso valdymas. Lėtinis stresas bei miego trūkumas dar labiau pablogina spaudimo svyravimus.
- Įpročiai kasdienybėje. Jei rytais spaudimas ypač žemas, rekomenduojama lėtai keltis iš lovos, prieš tai kelias minutes pasėdėti.
- Papildų vartojimas. Galite vartoti papildus širdies veiklai gerinti, tačiau rinktis reikėtų pagal gydytojo rekomendacijas.
- Reguliarus spaudimo ir pulso matavimas. Tai padeda laiku pastebėti nukrypimus nuo normos ir sekti sveikatos būklę.
Tačiau besiskundžiantieji hipotenzija gali padėti sau ir vartodami tam tikrą maistą ar skysčius. „Jei priežastis dehidratacija po intensyvių treniruočių, ligos, kurios metu karščiuojama, vemiama, viduriuojama, rekomenduojama suvartoti didesnį vandens kiekį ar elektrolitų tirpalų, kurių sudėtyje yra mineralų, tarp jų natrio ir gliukozės.
Sumažinti spaudimą gali alkoholio vartojimas, priklausomai nuo suvartoto kiekio, nes alkoholis pasižymi šlapimą varančiomis savybėmis ir sukelia dehidrataciją. Net po ligos, kai teko pagulėti lovoje, prireiks tam tikro laiko, kol kraujospūdis normalizuosis ir vėl jausitės gerai“, - aiškina vaistininkė.
Jei pavalgius pajutote nukritusį kraujospūdį, gydytojas gali pasiūlyti valgyti mažomis porcijomis, bet dažniau arba valgyti kitokį maistą. Venkite staiga atsistoti po valgio.
Taip pat vertėtų rinktis mažesnes maisto porcijas, bet valgyti dažniau. Kai vienu metu reikia suvirškinti didelį kiekį maisto, organizmui tenka didesnis krūvis.
Kartais kraujospūdis gali sumažėti vien dėl staigaus kūno padėties keitimo, pavyzdžiui, atsistojant, todėl tą daryti reikėtų lėtai, palaipsniui.
Žemą kraujo spaudimą dar labiau sumažinti gali ir per daug laiko praleidžiant pirtyse ar saunose, kuomet organizmas netenka pernelyg daug skysčių ir druskų.
Rekomenduojama stebėti savo simptomus ir reguliariai tikrintis kraujospūdį.
Kokį kraujospūdžio matuoklį pasirinkti?
Renkantis kraujospūdžio matuoklį svarbiausia atsižvelgti į savo poreikius. Patikimiausi yra žastiniai automatiniai matuokliai - jie tiksliai fiksuoja spaudimą ir pulsą, o didesniame ekrane lengviau įskaityti rezultatus. Riešiniai matuokliai taip pat populiarūs dėl kompaktiškumo, tačiau jie gali būti ne tokie tikslūs. Tačiau geriausia rinktis matuoklį su papildomomis funkcijos, tokiomis kaip nereguliaraus širdies ritmo atpažinimas, duomenų saugojimas ar Bluetooth ryšys. Jei matuoklį naudos vyresnio amžiaus žmonės, svarbu, kad jis būtų kuo paprastesnis naudoti ir su dideliu ekranu.
Renkantis kraujospūdžio matuoklį, svarbu atsižvelgti į individualius poreikius ir prietaiso funkcijas. Šiuo metu populiariausi yra automatiniai matuokliai, kuriuos galima naudoti tiek ant žasto, tiek ant riešo.
Žastiniai matuokliai laikomi tikslesniais ir labiau rekomenduojami reguliariam naudojimui namuose - ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie serga širdies ligomis. Juos paprasta naudoti, jie turi didelį ekraną ir matuoja ne tik kraujospūdį, bet ir pulsą.
Tuo tarpu riešiniai matuokliai yra kompaktiški ir patogūs kelionėse, tačiau gali būti ne tokie tikslūs jei ranka nėra tinkamai laikoma matavimo metu. O mechaniniai (aneroidiniai) matuokliai vis dar naudojami medicinos įstaigose dėl itin tikslių rodmenų, tačiau jų naudojimui reikia įgūdžių ir praktikos, tad naudojimui namuose tai tikrai nėra geriausias pasirinkimas.
Rinkdamiesi matuoklį, atkreipkite dėmesį ir į jame esančias papildomas funkcijas, tokias kaip: atminties saugojimas, aritmijos aptikimas, vidutinių rodmenų skaičiavimas, ar net Bluetooth ryšį, leidžiantį sekti rodmenis programėlėje jūsų mobiliajame telefone.
Apibendrinant, svarbu paminėti, kad ilgalaikė prevencija - tai būdas ne tik sumažinti skaudančios galvos, svaigimo ar silpnumo epizodus, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę.
