Šiame straipsnyje aptarsime įvairius amžiaus aspektus, kurie yra svarbūs Lietuvos piliečiams, įskaitant priešmokyklinį ugdymą, karo tarnybą, dvigubą pilietybę ir vaikų priežiūrą.
Privalomas Priešmokyklinis Ugdymas
Švietimo įstatymu įteisintas privalomas priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje turi keletą svarbių datų:
- Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.: Įteisintas privalomas priešmokyklinis ugdymas, kuris pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais jam sueina 6 metai.
- Nuo 2022 m. sausio 1 d.: Priešmokyklinis ugdymas teikiamas vaikams, kuriems 2022 m. sausio-gruodžio mėnesiais sueina 6 m.
- Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.: Priešmokyklinis ugdymas teikiamas vaikams, kuriems 5 metai sueina iki tų metų balandžio 30 d. arba rugsėjo 1 d.
Vadovaujantis Tvarkos aprašu, priešmokyklinis ugdymas gali būti vykdomas dvejus metus vaikams, kurie 2022 m. rugsėjo 1 d. Kai kuriems vaikams, kurių tėvai (globėjai) nusprendė nuo 2021 m. rugsėjo 1 d., priešmokyklinis ugdymas gali būti vykdomas antrus metus.
Privalomoji Pradinė Karo Tarnyba
Lietuvos Respublikoje privalomajai pradinei karo tarnybai šaukiami jaunuoliai vyrai nuo 18 iki 23 metų amžiaus, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Tai reiškia, kad pareiga atlikti tarnybą taikoma visiems šio amžiaus Lietuvos piliečiams, tiek gyvenantiems Lietuvoje, tiek nuolat ar laikinai esantiems užsienyje.
Be privalomosios tarnybos, asmenys nuo 18 iki 38 metų amžiaus, įskaitant ir moteris, gali savanoriškai pradėti karinę tarnybą. Tai suteikia galimybę prisidėti prie valstybės gynybos tiems, kurie jau nebetenka privalomojo šaukimo amžiaus arba kurie tarnybą renkasi sąmoningai, vedami vidinės motyvacijos.
Kaip prasideda karinė tarnyba?
Kiekvienų metų pradžioje, sausio mėnesį, sudaromas ir viešai paskelbiamas karo prievolininkų sąrašas. Šis sąrašas formuojamas atsitiktinės atrankos būdu, laikantis galiojančių teisės aktų. Kiekvienas šaukiamojo amžiaus Lietuvos pilietis privalo sausio mėnesį portaluose www.karys.lt arba www.sauktiniai.karys.lt pasitikrinti, ar jis pateko į einamųjų metų šauktinių sąrašus.
Jeigu pilietis yra įtraukiamas į sąrašą, visi jam skirti nurodymai, informacija apie tolimesnius veiksmus, terminus ir kontaktus skelbiami minėtose interneto svetainėse. Svarbu pabrėžti, kad pats įtraukimas į metų šaukiamųjų sąrašą dar nereiškia, jog asmuo iš karto bus siunčiamas atlikti tarnybos. Tačiau tam tikros pareigos atsiranda nedelsiant.
Visų pirma, karo prievolininkas privalo susisiekti su nurodytu Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos padaliniu. Jis turi pateikti savo kontaktinius duomenis bei kitą reikiamą informaciją. Šią pareigą galima įvykdyti ir nebūnant Lietuvoje. Leidžiama susisiekti telefonu, elektroniniu paštu arba siunčiant registruotą laišką.
Kitas svarbus etapas yra sveikatos patikra. Nurodytą dieną karo prievolininkas privalo atvykti į Lietuvą ir pasitikrinti sveikatą Karo medicinos ekspertų komisijoje. Komisijos metu nustatoma, ar asmens sveikatos būklė leidžia atlikti karinę tarnybą. Tik pripažinus, kad asmuo yra tinkamas tarnybai, jis gali būti paskirtas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą.
Paskirtas tarnauti karo prievolininkas privalo nustatytą dieną atvykti į nurodytą išvykimo vietą. Iš ten šauktiniai paskirstomi į karinius vienetus visoje Lietuvoje, kur pradeda tarnybą.
Studentams karinė tarnyba gali būti atidėta, jei pateikiami studijas patvirtinantys dokumentai. Tarnyba atidedama iki tų kalendorinių metų pabaigos. Jei po metų asmuo vėl patenka į šaukiamųjų sąrašus ir vis dar studijuoja, atidėjimo procedūra turi būti kartojama iš naujo.
Tarnyba taip pat gali būti atidėta dėl kitų pagrįstų priežasčių. Tai gali būti šeimyninės aplinkybės, darbo pobūdis, profesionalus sportas ar kitos objektyvios situacijos. Tokiais atvejais būtina pateikti prašymą, pagrįsti aplinkybes ir pridėti tai patvirtinančius dokumentus. Visos atidėjimo sąlygos yra aiškiai apibrėžtos Karo prievolės įstatyme.
Jeigu karo prievolininkas visiškai nemoka lietuvių kalbos, nes gimė ar užaugo užsienyje, neturėjo galimybės jos išmokti arba yra praradęs ryšį su Lietuva, tarnyba gali būti atidėta individualia tvarka, pateikus motyvuotą prašymą.
Asmenys, kurie dėl religinių ar pacifistinių įsitikinimų negali tarnauti su ginklu, turi teisę pasirinkti alternatyvią krašto apsaugos tarnybą. Ji trunka 10 mėnesių ir atliekama valstybės ar savivaldybių institucijose bei įstaigose.
KARO NUOSTOLIAI. Viskas ką apie juos reikia žinoti.
Lietuvos piliečiai gali tarnauti ir kitos valstybės kariuomenėje, tačiau tam būtinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimas, dėl kurio kreipiamasi į Vidaus reikalų ministeriją.
Svarbu žinoti, kad privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys kariai nėra siunčiami į karinius konfliktus.
Dviguba Pilietybė
Lietuva yra tarp daugelio pasaulio valstybių, kurios daugybinę pilietybę leidžia tik labai retais, išimtiniais atvejais. Paprastai tai itin išskirtinės situacijos arba situacijos, kai dvigubą pilietybę turintis asmuo yra vaikas ar jaunuolis, gimęs užsienyje ar mišrioje šeimoje. 2024 surengtas Referendumas dėl dvigubos pilietybės, tačiau balsų priimti Konstitucijos pakeitimus neužteko.
Kada galima dviguba pilietybė?
Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:
- Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas
- Yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.
- Yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
- Yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis
- Sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę
- Yra asmuo, įvaikintas LR piliečių (piliečio) iki jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs LR pilietybę
- Yra asmuo - LR pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 m. įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis
- Yra asmuo, kuris išsaugojo LR pilietybę arba kuriam LR pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei
- Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje
- Yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas
Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu.
Vaikų Priežiūra
Kaip DELFI teigė Vaiko teisių apsaugos kontrolierės patarėjas Egidijus Meilus, nuo 22 iki 6 valandos be priežiūros siūloma neleisti palikti ir paauglių, jei jiems nėra 14 metų. E.Meilaus teigimu, šiuo metu įstatymas yra derinamas suinteresuotose institucijose. Jei įstatymo projektui bus pritarta, už jo nesilaikymą tėvams grės administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Tėvų forumo pirmininkas Audrius Murauskas teigia, kad mokyklinio amžiaus vaikas jau yra pakankamai savarankiškas pabūti vienas. A. Murauskas mano, kad reglamentuoti, iki kokio amžiaus vaikai negali būti palikti namuose vieni - teisinga, tačiau jei bus akcentuojamos tik baudos už vaikų nepriežiūrą, niekas nesikeis.
Didžiojoje Britanijoje ir JAV be priežiūros negalima palikti vaikų iki 12 metų amžiaus. Latvijoje pasirinkta 7 metų amžiaus riba. Kitose šalyse tikslus amžiaus cenzas nenustatytas, tačiau reikalaujama pakankamos vieno palikto vaiko brandos.
