Meras Lietuvoje yra savivaldybės vadovas, renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei.

Lietuvos savivaldybių žemėlapis
Teisiniai Aspektai
Pagal Vietos savivaldos įstatymą, meru ir jo pavaduotojais gali būti tik Lietuvos piliečiai. Meras teikia savivaldybės tarybai sprendimų projektus, koordinuoja jos struktūrinių padalinių veiklą, pasirašo tarybos sprendimus ir posėdžių protokolus, atstovauja savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės ar užsienio šalių institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis.
Pasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimams baigiasi ir tiesiogiai išrinkto mero, t. p. jo pavaduotojų įgaliojimai. Mero, mero pavaduotojo įgaliojimai gali nutrūkti, jei jie netenka tarybos nario mandato.
Savivaldybės taryba gali svarstyti šių pareigūnų atleidimo iš pareigų iki termino klausimą, kai ne mažiau kaip 1/3 visų tarybos narių pareiškia jais nepasitikėjimą (pvz., dėl politinių motyvų).
2021 m. balandį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad 2014 m. liepos 12 d. įsigaliojusiais Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimais įvesti tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (nutarimas įsigalios 2023 m. gegužės 3 d.).
Rinkimų Kodeksas ir Merų Rinkimai
Seimas priėmė konstitucinį įstatymą - Rinkimų kodeksą. Rinkimų kodekse nustatyta merų rinkimų tvarka nesikeis nuo dabartinės - meras bus renkamas ketverių metų kadencijai vienmandatėje apygardoje, sutampančioje su savivaldybės teritorija, pagal daugumos atstovavimo (mažoritarinę) sistemą dviem turais.
Vykdant agitaciją bus draudžiama naudotis ne tik tarnybine padėtimi, bet ir institucijos, kurioje dirba, finansiniais ir kitais resursais. Pataisomis nuspręsta įvesti naują atlygintinos politinės reklamos sąvoką.
Mero Teisės ir Pareigos
Meras turi teisę į 22 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Merui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. Atostogas meras suteikia sau potvarkiu.
Meras priima potvarkius dėl savo vykimo į komandiruotes. Meras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie mero prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Mero visuomeniniu konsultantu gali būti pilnametis asmuo.
Pasibaigus mero įgaliojimų laikui, jeigu jis neišrenkamas meru dar vienai kadencijai, buvęs meras turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo meru eitas valstybės tarnautojo pareigas.
Diskusijos dėl Jaunimo Įtraukimo į Politiką
Prieš pusantrų metų Seimas priėmė sprendimą, leidžiantį į parlamentą kandidatuoti 21-erių sulaukusiems Lietuvos piliečiams, tačiau nerimsta dar viena diskusija dėl jaunų žmonių įtraukimo į politinius procesus.
Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų nemano, kad reikėtų leisti savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti nuo 16 metų. Kritikų teigimu, jaunimu lengva manipuliuoti, paaugliams, kartu ir rinkimų rezultatams, lengva daryti įtaką.
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Tyrimo rezultatai parodė, kad 70 proc. gyventojų nepritaria tokiai idėjai, 22 proc. mano, kad reikia leisti jaunuoliams balsuoti rinkimuose, o 8 proc. neturi nuomonės.
Palankiausiai į balsavimą nuo 16 metų žiūri jaunesnio amžiaus - 18-29 metų - respondentai, kurių 32 proc. pasisakė pritariantys tokiai idėjai. Daugiausiai nepritariančiųjų šiai idėjai - 50 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje, kur palankiai pasisakė vos 16 proc.
Amžių, kurio sulaukęs asmuo turi teisę atiduoti balsą rinkimuose, numato Konstitucija. Jos 34-ajame straipsnyje nurodoma, kad rinkimų teisę turi Lietuvos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) rugsėjį paskelbė rinksianti parašus dėl įstatymo pataisų, kurios leistų savivaldos rinkimuose balsuoti nuo 16 metų.
16-mečiams ir 17-mečiams balsuoti rinkimuose leidžia estai.
Visgi, kaip rodo apklausa, tokiai idėjai pritaria tik nedidelė dalis visuomenės.
Apklausa apie balsavimo amžių savivaldos rinkimuose:
| Amžiaus Grupė | Pritaria balsavimui nuo 16 metų (%) | Nepritaria balsavimui nuo 16 metų (%) |
|---|---|---|
| 18-29 metai | 32 | - |
| 30-49 metai | 26 | - |
| 50 metų ir vyresni | 16 | - |