Lietuva turi pakankamai svarbiausių iš plačiausiai naudojamų naudingųjų iškasenų. Tai daugiausiai yra kasdienės naudingosios iškasenos, vartojamos žmonių gerbūviui kurti: žvyras, smėlis, molis, uolinės padermės skaldai, kitos žaliavos statybinėms medžiagoms gaminti. Jų tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje suvartojama daugiausiai.
Statybinių medžiagų gavybos apimtys tiesiogiai įtakoja šalies ekonominio išsivystymo lygį. Kuo daugiau valstybės sugeba jų panaudoti, tuo geresnės gyvenimo sąlygos sukuriamos visuomenei. Jos yra santykinai pigios, todėl suvartojamos ten kur iškasamos. Lietuvoje vienam gyventojui per metus iškasama apie 3,9 t naudingųjų iškasenų. Europos valstybių tarpe tiktai Makedonijoje, Rumunijoje, Rusijoje, Bulgarijoje ir Maltoje yra tokių iškasenų panaudojama mažiau nei Lietuvoje.
Naudingųjų iškasenų tyrimai Lietuvoje
Fundamentiniai Lietuvos geologijos tyrimai 1925-1940 m. buvo atlikti nedidelėmis Lietuvos-Vytauto Didžiojo universiteto Kaune Mineralogijos ir geologijos katedros jėgomis, bet gauti rezultatai buvo svarūs. Mineralinių žaliavų tyrimo srityje iš tų metų labiausiai matomas kalnų inžinieriaus, nuo 1936 m. docento Juozo Dalinkevičiaus, vėliau profesoriaus (1940) ir akademiko (1941), indėlis. Po 1945 metų šių tyrimų plėtojimas atiteko jau Vilniaus universitete parengtiems geologijos specialistams.
Dabartiniu metu Lietuvoje įvairiu detalumu ištirta 16 rūšių naudingųjų iškasenų. Lietuvoje šiuo metu yra detaliai išžvalgyti 772 naudingųjų iškasenų telkiniai, parengtinai išžvalgyti 972 ir išskirti 400 prognoziniai plotai. Vien tiktai detaliai ir parengtiniai išžvalgytuose telkiniuose yra apskaičiuota per 6,7 mrjd. m3 išteklių. Naudoti galima tiktai detaliai išžvalgytus išteklius. Šių išteklių struktūra pateikiama žemiau esančioje lentelėje. Bendras jų kiekis 2,7 mrjd. m3. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis bendra jų vertė 63,6 mrjd. Lt.
Išžvalgytų naudingųjų iškasenų išteklių struktūra Lietuvoje
| Iškasena | Ištekliai (mln. m3) |
|---|---|
| Žvyras ir smėlis | ~2000 |
| Durpės | ~500 |
| Klintis | ~100 |
| Molis | ~50 |
| Sapropelis | ~5 |
Nepanaudojami žemės gelmių turtai
Lietuvoje dabar naudojamos tiktai 6 rūšių naudingosios iškasenos. Nenaudojama dar didžioji dalis turimų žemės gelmių turtų. Kai kurie iš jų jau tam tinkamai arba beveik tinkamai ištirti. Tai anhidritas, akmens druska, geležies rūda, sapropelis, kreidos mergelis, opoka, gėlavandenė klintis, glaukonitinis smėlis (priesmėlis), gipsas, gintaras.
Dar kelių naudingųjų iškasenų rūšių telkinių nėra išžvalgyta, tačiau jų tikimybė visai reali. Tai smulkios aukso dulkelės žvyro kloduose ir su juo susiję platina bei paladis, tai sunkieji vertingieji mineralai (granatai, titano, torio, cirkonio mineralai), rudoji anglis, gal būt, ir deimantai, nes kimberlitinių vamzdelių aptikimo požymiai jau buvo geologų fiksuoti prieš kelis dešimtmečius.
Eksploatuojamos naudingosios iškasenos yra visuomenei pakankamai gerai žinomos, todėl papildomą informaciją tikslinga pateikti apie vis dar nepanaudojamus mūsų žemės gelmių turtus.
Anhidritas
Gausiausias iš jų yra viršutinio permo anhidritas, apie kurio išskirtinę vertę ne kartą informuodavo visuomenę ir prof. J.Dalinkevičius. Vienintelis detaliai išžvalgytas Pagirių telkinys yra apie 2 km į pietvakarius nuo Garliavos. Čia 235,48 ha plote yra detaliai išžvalgyta 97,5 mln.m3 (273,6 mln.t.) anhidrito ir gipso, iš šio skaičiaus 80,7 mln.m3 (235,2 mln. t) tenka anhidritui. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis prognoziniai anhidrito ištekliai Lietuvoje sudaro apie 119 mlrd.m3.
Anhidritas - tai sulfatų klasės mineralas ir nuosėdinė uoliena. Chemiškai - kalcio sulfatas CaSO4. Anhidritui reaguojant su vandeniu susidaro gipsas (CaSO4·2H2O). Kietumas pagal Moso skalę 3,5, specifinis tankis 2,9. Gerai poliruojasi. Uoliena tanki, be porų, neplyšiuota, neporėta (monolitiška), nelaidi nei skysčiams nei dujoms, kieta ir atspari.
Lietuvos anhidritas yra labai grynas, CaSO4 kiekis 97-98 %, gniuždomasis stiprumas vidutiniškai sudaro 52,5-62,5 MPa, ganėtinai atsparus šilumos ir šalčio kaitos ciklams, mažai plečiasi nuo šilumos, jo laidumas šilumai didėja didėjant temperatūrai, pagal savo dekoratyvumo rodiklius yra panašus į marmurą, lengvai pjaunamas, šlifuojamas ir poliruojamas.
Pagirių anhidrito telkinio dangos storis kinta nuo 289 iki 303 m, vidutiniškai sudaro 295,5 m. Naudingojo klodo storis nuo 41 iki 45,2 m, vidutiniškai sudaro 42,2 m. Eksploatacijai pasiekiamas šachta, todėl nereikia didelių žemės plotų visam 235 ha telkiniui iškasti. Vien tiktai tiesioginių mokesčių pavidalu Lietuvos biudžetas pasipildytų kasmet po 24-25 mln.
Sapropelis
Kitas itin gausus Lietuvos žemės gelmių turtas bet vis dar neįgaunantis naudojimo tradicijų yra sapropelis. Geologijoje sapropelis apibrėžiamas kaip bestruktūrė, koloidinės sandaros, nuo skystus drebučius primenančios iki tankios, plastiškos arba purios konsistencijos ežerų nuosėda, turinti ne mažiau 10-15% organinės kilmės medžiagų. Priemaišas sudaro mineralinė dalis: smiltelės, molis ar gėlavandeniai karbonatai.
Pagal žymius Lietuvos ežerų ir pelkių tyrinėtojus A.Garunkštį, A.Seibutį ir J.Jarošiūtę Lietuvos ežeruose gali būti susikaupę apie 5,76 mlrd. m3, o pelkėse - apie 4,5 mlrd. Lietuvos geologijos tarnybos duomenų bazėje ir žemės gelmių registre yra fiksuoti duomenys apie 76 įvairiu detalumu išžvalgytus sapropelio telkinius ar prognozinius plotus. Iš viso žemės gelmių išteklių registre yra apskaitoma apie 177 mln. m3 įvairiu detalumu ištirtų sapropelio išteklių. Detaliai išžvalgytų išteklių dalis yra labai menka, - apie 5 mln. m3.
Sapropelio panaudojimo sritys yra labai plačios: tai ekologiška ilgalaikio veikimo organinė turinti veikliųjų medžiagų ir mikroelementų trąša, tai ir paukščių bei kiaulių pašarų priedas, išeliminuojantis antibiotikų naudojimo poreikį, tai ir balneologijos žaliava purvo vonioms, tai ir žaliava kosmetikai, tai ir statybinių medžiagų gamybos žaliava, tai ir gręžimo skiedinių sudedamasis komponentas. Visų panaudojimo sričių neišvardinsi. Didžiausią naudą jis duotų kaip dirvų gerinimo priemonė, ypač kovoje su dykumų plitimu ar oazių dykumose kūrimu.
Tačiau Lietuva šia vis dar letargo miego būsenoje. Investuoti į sapropelio telkinių įsisavinimą atbaido itin sudėtingos ir ilgai trunkančios procedūros, daugiausiai susijusios su teritorijų planavimu.
Akmens druska
Lietuvoje yra parengtiniai išžvalgytas Usėnų telkinys, esantis Tauragės rajone. Ištekliai sudaro 258 mln. m3, prognoziniai ištekliai sudaro daugiau nei 1,4 mlrd. m3. Druskos kupolas slūgso giliau nei 460 m. Dėl didelio gylio ir mažos žaliavos kainos požeminė eksploatacija arba druskos išplovimas iš klodo yra per daug brangus, todėl pramoninio panaudojimo perspektyvos menkos, nors druska labai gryna.
Geležies rūda
Varėnoje kristalinio pamato uolienose 260-358 m gylyje yra aptiktas ir parengtiniai išžvalgytas geležies rūdos (magnetino) telkinys. Jo ištekliai vertinami 34,6 mln. m3, kur Fe koncentracija viršija 40 % ir dar 61,7 mln. m3, kur šio elemento koncentracija sudaro 20-40 %. Rūda slūgso itin sudėtingose geologinėse-hidrogeologinėse sąlygose. Požeminės kasyklos poveikis aplinkai būtų ženklus, geležies rūda pasaulis apsirūpina, daugiausiai, iš karjerais eksploatuojamų telkinių todėl pramoninės perspektyvos artimiausiais dešimtmečiais šis telkinys neturi.
Opoka
Stoniškių opokos telkinio Žemaitkiemio sklypas, kuriam išduotas naudojimo leidimas, yra šiaurės vakarinėje Pagėgių savivaldybės dalyje. Buvo įrengtas karjeras ir pastatyta opokos trupinimo gamykla, atitinkanti visus to meto gamtosauginius reikalavimus. Per 1988-1994 m laikotarpį buvo iškasta 650 tūkst. t. opokos. Įmonei bankrutavus, karjeras buvo užleistas, prisipildė vandens, o gamykla nustojo funkcionuoti. Vėliau UAB „Tavilta” gavo leidimą atnaujinti opokos gavybą bei jos pradinį perdirbimą buvusioje trupinimo gamykloje, tačiau dėl finansinių sunkumų investicijos sustojusios. Opoka (silicifikuotas mergelis) tinkama naudoti kaip žaliava įvairiems aktyviems mineraliniams priedams (cementui) gaminti.
Teisinis reguliavimas
Projektu siekiama užtikrinti tinkamą žemės gelmių išteklių reguliavimą, siekiama pakeisti leidimų išdavimo sistemą; numatyti, kad teisė naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes suteikiama konkurso būdu (išskyrus keletą išimčių); užtikrinti tinkamą žemės gelmių išteklių, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, naudojimosi teisės suteikimą; užtikrinti konkurenciją žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sektoriuje.
Projekte numatyta, kad teisė naudoti visų rūšių žemės gelmių išteklius suteikiama konkurso būdu (nepaisant žemės nuosavybės formos), išskyrus Projekte numatytas išimtis, t. y. naudoti detaliai ištirtų glaukonitinio priesmėlio, molio, smėlio, kreidos mergelio, žvyro, sapropelio, durpių išteklius, esančius ne didesniame kaip 5 ha plote.
Projektu siūloma numatyti, kad Lietuvos geologijos tarnyba organizuoja dolomito, klinties, kreidos mergelio, opokos, gipso, glaukonitinio priesmėlio, molio, smėlio, žvyro, sapropelio, durpių išteklių bei anhidrito, akmens druskos ir kitų požeminės kasybos būdu naudojamų išteklių tyrimo darbus, reikalingus paskelbti konkursui dėl šių išteklių naudojimo teisės suteikimo. Detaliai ištyrus ir aprobavus šiuos išteklius bus organizuojamas konkursas leidimui naudoti išteklius gauti. Tyrimo darbai bus finansuojami iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.
Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2009 m. gegužės 28 d. valstybinio audito ataskaitoje „Žemės gelmių naudojimas“ Nr. VA-P2-20-3-11, pažymėjo, kad „būtų galima užtikrinti valstybei (ar valstybės įgaliotoms institucijoms) priėjimą prie savo gelmių išteklių, turi būti tobulinama teisinė bazė, kuria būtų galima organizuoti žemės, esančios virš naudingųjų iškasenų telkinių arba esančios šių telkinių aplinkos apsaugos zonose, paėmimą visuomenės poreikiams“.
Teikiamu Projektu minėti klausimai yra išsprendžiami, t. y. Projekte siūloma numatyti, kad „Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija Žemės įstatymo nustatyta tvarka teikia prašymus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams.