Intelektinės nuosavybės apsauga yra itin svarbi verslui, kuriant pridėtinę vertę ir užtikrinant konkurencingumą. Lietuvoje, palyginti su ES vidurkiu, savo atradimus ir produkciją patentuoja labai maža dalis verslo, tačiau situacija gerėja.
Balandžio 6 d. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK), bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos valstybiniu patentų biuru (VPB), Kinijos Liaudies Respublikos intelektinės nuosavybės tarnyba (SIPO) ir LPK Lietuvos-Kinijos verslo taryba, surengė seminarą, kuriame VPB ir SIPO atstovai pristatė intelektinės nuosavybės reikšmę verslui ir intelektinės nuosavybės apsaugos Kinijoje aktualijas.
LPK vykdomosios direktorės Giedrės Švedienės teigimu, Kinijos rinka yra viena iš prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų - 2016 m. prekybos apyvarta su Kinija sudarė 840 milijonų eurų, eksportas - 123 mln. Ir šie skaičiai nuolat auga.
Seminare dalyvavęs Valstybinio patentų biuro direktorius Arūnas Želvys pabrėžė intelektinės nuosavybės apsaugos svarbą verslui. Verslininkai dažnai pamiršta arba prisimena perdėm vėlai, kaip yra svarbu saugoti gamybos produktų autorystę, kuri kurs įmonei pridėtinę vertę ir ateityje.
Pasak jo, praėjusiais metais VPB pateikta beveik 6 tūkst. paraiškų pramoninės nuosavybės objektams registruoti. Šis paraiškų skaičius išradimų patentams, papildomos apsaugos liudijimams gauti, dizainams ar prekių ženklams registruoti išlieka stabilus. Tačiau suvestiniai praėjusių metų duomenys rodo, kad padaugėjo nacionalinių patentų paraiškų (28 proc.), nacionalinių prekių ženklų paraiškų (9 proc.) ir nacionalinių dizaino paraiškų (57 proc.), lyginant su 2015 m. duomenimis. 2016 m. buvo paduotos 153 nacionalinės patentų paraiškos. Iš jų 95 paraiškas pateikė Lietuvos pareiškėjai, 58 paraiškas - pareiškėjai iš užsienio.
Lyginant su Kinija, JAV taip pat susiduria su intelektinės nuosavybės apsaugos iššūkiais. Vienas Teisingumo departamento pareigūnas, taip pat pageidavęs likti anonimas, žurnalistams sakė, kad nors JAV yra pasiruošusios toleruoti tam tikras užsienio misijų pastangas šnipinėti ar vogti intelektinę nuosavybę, veikla Hjustono konsulate buvo „gerokai peržengusi ribas“.
Teigiama, kad ši veikla apėmė nurodymus kinų studentams ir tyrėjams įsigyti tam tikrą informaciją bei technologijas, verbuoti amerikiečius į jų technologijų programą, taip pat persekioti Jungtinėse Valstijose gyvenančius Kinijos disidentus. Viešai paskelbti tokio elgesio pavyzdžiai, apie kuriuos sužinota iš virtinės baudžiamųjų bylų per pastaruosius trejus metus, „tėra ledkalnio viršūnė“, palyginti su tuo, kas iš tikrųjų žinoma JAV žvalgybos tarnyboms, pareiškė Teisingumo departamento valdininkas.
Vienas amerikiečių žvalgybos pareigūnas žurnalistams sakė, kad mokslo ir technologijų paslapčių „rinkėjai“ Hjustono konsulate „elgėsi ypač agresyviai ir sėkmingai“.
Aut. Jo teigimu, Pekinas „akivaizdžiai piktnaudžiavo savo laisva ir atvira prieiga“ prie JAV visuomenės, vykdydamas operacijas, per kurias neteisėtai rinko amerikiečių intelektinę nuosavybę. „Hjustonas yra tvirtas įrodymas, kad esame rimtai nusiteikę“, - pridūrė pareigūnas.
Anksti penktadienį Pekinas ėmėsi atsakomųjų veiksmų, liepdamas Vašingtonui uždaryti savo konsulatą Čengdu mieste Sičuano provincijoje.
Pasaulio grynoji vertė 2020 m. Ataskaitoje teigiama, kad Kinijos turtas pakilo iki 120 trilijonų JAV dolerių, palyginti su ankstesniais 7 trilijonais dolerių 2000 m. Tuo tarpu JAV turtas augo nežymiai, tačiau per tą patį laikotarpį šalis beveik padvigubino savo grynąją vertę iki 90 trilijonų JAV dolerių.
Pasaulio BVP vienam gyventojui (nominalus)
Kinija ir JAV yra didžiausios pasaulio ekonomikos, tačiau didžioji pasaulio turto dalis priklauso 10 % turtingiausių namų ūkių.
Tačiau staigus grynosios vertės padidėjimas per pastaruosius du dešimtmečius viršijo pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) padidėjimą, daugiausia dėl didėjančių nekilnojamojo turto kainų, kurios, kaip teigiama ataskaitoje, yra mažėjančių palūkanų normų rezultatas.
Iš tiesų, kylančios nekilnojamojo turto kainos gali išstumti daugumą žmonių iš nekilnojamojo turto rinkos, priartindamos mus prie tokios didelės finansinės krizės, kokia JAV ištiko 2008 m., po būsto burbulo krizės.
Ataskaitoje priduriama, kad geriausias šių pasaulio istorinių iškilimų sprendimas būtų pasiekti, kad pasaulio turtas pasiektų produktyvesnes investicijas, galinčias prasmingai išplėsti pasaulinį BVP.
Vadovauju Intelektinės nuosavybės (IN) ir inovacijų ekosistemų sektoriui, esu atsakingas už pagalbą WIPO valstybėms narėms plėtojant jų IN ir inovacijų ekosistemas, kad būtų skatinamas ekonomikos augimas. Sektorius yra atsakingas už paramos teikimą mokslininkams, novatoriams ir įmonėms, įskaitant smulkų ir vidutinį verslą (SVV).
Sektoriuje yra IN novatoriams departamentas, kuris atsakingas už technologijų ir inovacijų palaikymo teikimą technologijų perdavimo struktūroms, kad mokslininkams, išradėjams ir verslininkams būtų suteikta prieiga prie IN sistemų ir susijusių paslaugų. Ekonomikos ir duomenų analitikos departamentas yra atsakingas už statistikos apie IN veiklos rinkimą pasaulyje ir šios statistikos prieinamumą visuomenei. IN verslui skyrius veikia kaip pagrindinis WIPO atskaitos taškas sprendžiant su SVV įmonėmis susijusius intelektinės nuosavybės klausimus.
Technologijų perdavimas turi būti įvairių partnerių - nuo akademinės bendruomenės iki vartotojų - bendradarbiavimo procesas, siekiant užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas visiems bei visuotinę gerovę pasaulyje.
Profesionalūs tinklai, kaip ir Baltijos šalių technologijų perdavimo centrų tinklas, yra akademinio bendradarbiavimo ir bendrų mokslinių darbų įgalintojai. Jie taip pat yra svarbūs mokslo ir pramonės ryšio tarpininkai. Šis tinklas atsirado dėl tvirtos Baltijos šalių vyriausybių ir akademinių institucijų bei WIPO partnerystės, kurios vizija - padėti regioninėmis inovacijomis suinteresuotoms šalims jungtis ir kartu augti.
Dalyvaudamas Baltijos šalių technologijų perdavimo centrų tinklo konferencijoje pasirašėte memorandumą dėl IN apsaugos stiprinimo. Šis WIPO ir Baltijos šalių technologijų perdavimo centrų tinklo Supratimo memorandumas yra ilgalaikio projekto rezultatas. Jis patvirtina šalių įsipareigojimą toliau bendradarbiauti stiprinant tinklo gebėjimus, profesinį augimą, tarptautiškumą ir rezultatų tvarumą.
Memorandume nustatytos tolesnio bendradarbiavimo sritys: pirmiausia stiprinti ir tobulinti mokslininkų ir technologijų vadovų bei tinklo narių įgūdžius ir gebėjimus, remti IN apsaugą ir akademinės bendruomenės sukurtų intelektinių darbų perdavimą pramonei ir visuomenei. WIPO ir toliau įvairiais būdais rems tinklo veiklą, pavyzdžiui, dalyvaudamas tinklo profesionaliuose susitikimuose, teikdamas ekspertų patarimus ir kviesdamas į WIPO renginius.
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras ir Lietuvos universitetų technologijų perdavimo centrų sukurtas tinklas „TTO Lithuania“ yra vieni iš svarbiausių mūsų partnerių. Kaip jau minėta, tikime, kad tinklas reikšmingai prisidės prie regiono mokslinio ir technologijų transformacijos bendradarbiavimo bei turės įtakos visų trijų Baltijos šalių ekonomikos augimui.
Pagal Pasaulinį inovacijų indeksą (PII) - vieną reikšmingiausių rodiklių, skirtų matuoti šalių efektyvumą inovacijų srityje, - Lietuva dabar užima 39 vietą ir jau dešimtmetį yra 36-40 vietoje. Nors šiemet pirmą kartą per 10 metų pavyko aplenkti Latviją, kuri užima 41 vietą, Estija atsiplėšė dar labiau ir pakilo į 18 vietą. Lietuva yra užsibrėžusi tikslą iki 2030 m. atsirasti indekso dvidešimtuke.
Estija iš tiesų yra tarp inovacijų lyderių. Ji pastaruoju metu taip pat pastebimai pagerino naujovių diegimą - vos per trejus metus pakilo septyniomis pozicijomis (nuo 25-os 2020 m. iki 18-os 2022 m.). Estija taip pat viršija lūkesčius dėl išsivystymo lygio. Europoje jos rezultatai viršija regiono vidurkį šešiose inovacijų pozicijose: Institucijos, Infrastruktūra, Rinkos išprusimas, Verslo išprusimas, Žinių ir technologijų rezultatai bei Kūrybiniai rezultatai.
Pagal savo išsivystymo lygį Lietuva vis dar nesiekia lūkesčių. Lietuvos rezultatai viršija regiono vidurkį tik dviejose pozicijose: Institucijos ir Rinkos išprusimas. Norint pagerinti reitingą, patartina tobulinti kitas PII pozicijas: žmogiškojo kapitalo ir mokslinių tyrimų (daugiau dėmesio skiriant švietimui ir įmonių MTTP skatinimui), infrastruktūros, žinių ir technologijų (ypač skiriant dėmesį įsitraukimui į aukštųjų technologijų prekybą bei gamybą, įvairių formų investicijų į nematerialųjį turtą, įskaitant programinę įrangą, skatinimui, taip pat didinant bendrą Lietuvos įmonių prekių ženklų vertę).
Kai kurios besivystančios ekonomikos per pastarąjį dešimtmetį įspūdingai pagerėjo inovacijų srityje - daugiausia Kinija ir Turkija, Vietnamas, Indija bei Filipinai. 2013-2022 m. Kinija pakilo iš 35 į 11, Turkija - iš 68 į 37, Vietnamas - iš 76 į 48, Indija - iš 66 į 40, o Filipinai - iš 90 į 59.
Beje, Kinija ir minėtos keturios šalys turi keletą bendrų bruožų - tai tvirtas įsipareigojimas gerinti naujovių diegimą, 1) įsipareigojant laikui bėgant didinti investicijas į inovacijas, 2) pasitelkus politiką ir praktiką pagerinti inovacijų klasterius ir ekosistemas, 3) tvirtą vyriausybinį koordinavimą, kad būtų skatinamas inovacijų veiksmingumas (taip pat veikiančios ir PII darbo grupės tarp ministerijų).
Kai novatoriai supras, kad apsaugoti savo išradimus yra naudinga, nes tai padeda idėjas paversti produktais ir paslaugomis bei galiausiai jas pateikti rinkai, jie bus motyvuoti atkreipti dėmesį į intelektinę nuosavybę. Kaip mes galime tam padėti? WIPO turi konkrečias programas, išteklius, priemones ir platformas, kurios padeda atskiriems mokslininkams, universitetams, žinių perdavimo organizacijoms ir viešosioms mokslinių tyrimų institucijoms gauti ir naudoti technologinę informaciją bei žinias.
Europoje yra daugiausia inovacijų lyderių (15), kurie yra tarp 25 geriausių PII 2022 m. Iš 39 įtrauktų Europos ekonomikų šiemet reitinge pakilo dvylika. Šveicarija turi daugiausiai našių institucijų regione (2 vieta pasaulyje), ji yra regiono ir pasaulio lyderė Inovacijų srityje, užima 1 vietą pagal Žinių ir Technologijų bei Kūrybinius rezultatus. Vokietija pirmauja pagal Žmogiškąjį kapitalą ir mokslinius tyrimus (2 vieta), o Švedija užima pirmą vietą pagal Infrastruktūros ir Verslo išprusimą visame pasaulyje.
Intelektinės nuosavybės apsauga Kinijoje
Pasaulinis inovacijų indeksas 2022 m.
Pagal 2022 m. Artimiausiu metu beveik 1 500 Lietuvos įmonių privalės atitikti griežtus Europos Sąjungos Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvos (TIS2) reikalavimus. Specialistai perspėja - atidėliojimas gali kainuoti brangiai, o verslai dažnai nežino, nuo ko pradėti.
Kibernetiniai nusikaltėliai vis dažniau pasitelkia generatyvinį dirbtinį intelektą (GenDI) piktavalėms veikoms: nuo sudėtingų apgaulių iki automatizuotų atakų, tačiau GenDI gali tapti ir efektyviu ginklu prieš kibernetines atakas. Spalį tradiciškai minėdami Europos Sąjungos kibernetinio saugumo mėnesiu, ieškome naujų būdų užtikrinti visuomenės ir infrastruktūros saugumą virtualioje erdvėje.
Talentų paieška šiandien tapo vienu didžiausių verslo iššūkių. Šiemet įsigaliojęs Europos prieinamumo aktas įpareigoja verslą ir viešąjį sektorių užtikrinti, kad skaitmeniniai produktai ir paslaugos būtų patogūs visiems - įskaitant žmones su regos, klausos ar kitomis negaliomis.
tags: #ntelektine #nuosavybe #kinija #jav