Lietuvos istorijoje nuosavybės klausimai ir nuomininkų teisės buvo ypač aktualūs. Šiame straipsnyje aptariami nuomos klausimai, susiję su nuomininkų teisėmis ir mokesčiais, ypač atsižvelgiant į laikotarpį nuo 1920 m. Taip pat nagrinėjami įstatymai ir garantijos, kurios buvo taikomos nuomininkams, kai piliečiams buvo grąžinamas nekilnojamasis turtas natūra.
Nuosavybės Teisių Atkūrimas ir Nuomininkų Apsauga
Valstybė, grąžindama nekilnojamąjį turtą savininkams, siekė užtikrinti nuomininkų teisių apsaugą. Kai piliečiui grąžinamas natūra gyvenamasis namas, jo dalis ar butas, kuriame gyvena nuomininkai, visas nuomininkų teises ir pareigas pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Vyriausybės nustatyta tvarka perima savivaldybė iki to laiko, kol valstybė įvykdys jiems suteiktas garantijas.
Savivaldybė, perėmusi nuomininkų teises ir pareigas, gyvenamąsias patalpas Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis nuomoja šiose patalpose gyvenantiems nuomininkams.
Valstybės Garantijos Nuomininkams
Institucija, priimanti sprendimą grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, privalo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą. Toks garantinis dokumentas išduodamas ir grąžinamo namo, jo dalies, buto savininkui.
Valstybės garantijas, jų įvykdymą, garantijų turėtojų teises ir pareigas nustato Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme".
Nuomininkai, gyvenantys piliečiui natūra grąžinamame gyvenamajame name, jo dalyje ar bute, per 3 mėnesius nuo institucijos pranešimo gavimo dienos, privalo raštiškai pareikšti jai savo valią dėl įstatyme numatytos valstybės garantijos.
Žemės Nuomos Mokesčio Aspektai
Miestų teritorijoje esanti žemė, kuri naudojama fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių (statomų ir pastatytų) eksploatacijai (išskyrus namų valdų ir tradicinių religinių bendruomenių pastatais užimtus žemės sklypus) grąžinama natūra. Fiziniai ir juridiniai asmenys (pastatų ir statinių savininkai) už šią žemę žemės savininkui moka Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka žemės nuomos mokestį.
Kaimo vietovėje esanti žemė, kuri naudojama fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise turimų pastatų ir statinių, taip pat žemė užimta poilsiaviečių statiniais ir pastatais (statomų ir pastatytų) eksploatacijai (išskyrus namų valdų ir tradicinių religinių bendruomenių pastatais užimtus žemės sklypus) grąžinama natūra. Fiziniai ir juridiniai asmenys (pastatų ir statinių savininkai) už šią žemę žemės savininkui moka Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka žemės nuomos mokestį. Šių žemės sklypų plotai ir ribos nustatomi žemės reformos žemėtvarkos projektuose.
Žemės Grąžinimo Ypatumai
Žemė, apsodinta ir apaugusi mišku, grąžinama natūra. Žemė pertvarkyta į tvenkinius, grąžinama natūra (išskyrus tvenkinio užtvankos įrenginius, jeigu jie priskirti pavojingiems įrenginiams) ribotam tiksliniam naudojimui.
Įstatymų Pakeitimai ir Papildymai
Įstatymai, reglamentuojantys nuosavybės teisių atkūrimą ir nuomininkų apsaugą, buvo nuolat tobulinami. Pavyzdžiui, buvo įrašyta, kad nuosavybės teisės gali būti atkuriamos asmenims, kurie okupacijos metais emigravo į užsienį ir ten priėmė kitos šalies pilietybę, jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai ir turi savininko turto perleidimo dokumentą.
Taip pat buvo nustatyta, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio (1:1) jo namų valdos, asmeninio ūkio žemės plotas, taip pat žemės sklypai, kuriuos pilietis yra teisėtai įsigijęs nuosavybėn, jeigu jų įgijimo metu įstatymų buvo nustatyta, kad juos įsigyjant tokiu pat plotu turi būti sumažinamas grąžinamas natūra arba perduodamas lygiavertis turėtajam žemės sklypas.
Lygiaverčio Žemės Sklypo Suteikimas
Kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui, tarnybinėms daloms arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, ar asmeniui, šiuo metu naudojančiam šį žemės sklypą, skiriamas iki 30 procentų didesnis žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kurią apima tos kadastrinės vietovės ir jai gretimų kadastrinių vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektai, suteikiant pirmenybę rinktis žemės vietą savininkui (susigrąžinti žemę natūra ar imti neatlygintinai didesnio ploto žemės sklypą kitoje vietoje).
Jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tokią žemę, yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), apskrities viršininko sprendimu tokio siūlomo lygiaverčio turėtajam žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų. Jeigu apskrities teritorijoje laisvos žemės fonde nėra pakankamo ploto žemės sklypo, apskrities viršininkas tarpininkauja dėl tokio sklypo suformavimo kitos pageidaujamos apskrities teritorijoje.
Išvados
Nagrinėjant nuomos klausimus Lietuvoje 1920 m., svarbu atsižvelgti į to meto įstatymus ir socialinę situaciją. Nuosavybės teisių atkūrimas ir nuomininkų apsauga buvo svarbūs valstybės politikos aspektai, siekiant užtikrinti teisingumą ir stabilumą. Įstatymų pakeitimai ir papildymai rodo nuolatinį siekį tobulinti teisinę bazę ir užtikrinti piliečių teises.
tags: #nt #turto #mokestis #nuomininkams #1920m