Senos Statybos Būstas: Ar Verta Keisti Į Naują?

Nors naujos statybos būstų daugėja, apie 300 tūkst. - tai yra daugiau nei pusė - vilniečių gyvena sovietinės statybos būstuose, o daugumą būsto sandorių sostinėje vis dar sudaro seni būstai. Paskutinio visuotinio gyventojų ir būstų surašymo, vykdyto 2021 m., duomenimis, visoje Lietuvoje nuo 2016 m. statytuose būstuose gyveno vos 4,4 proc. gyventojų. Turite seną būstą, bet nedrįstate pirkti naujo?

Svajones šalin veja vyraujanti nuomonė, kad naujas būstas tapo neįperkamas ir yra tik turtingųjų privilegija, nors turimas senos statybos būstas taip pat yra turtas, galintis tapti tramplinu reikšmingam gyvenimo kokybės pokyčiui. Šiandien nuo drąsaus sprendimo priėmimo „atbaido“ laikini ekonominės padėties neapibrėžtumai ar sumažėjęs būsto įperkamumas.

Aptarkime, ką reikia žinoti apie senos statybos būstų pardavimą ir naujų įsigijimą, kad sprendimas būtų priimtas drąsiau ir užtikrinčiau.

Senas Būstas - Tramplinas Į Naują Gyvenimą

„Vis dažniau tenka bendrauti su žmonėmis, kurie gyvena nuosavame senos statybos būste ir turi aiškius poreikius kitai gyvenamai vietai: pavyzdžiui, pasikeitus šeimyninėms aplinkybėms jie ieško didesnio būsto arba priešingai - mažesnio, bet arčiau miesto centro.

Išgirdę tokį pasiūlymą žmonės dažnai sudvejoja, nes būsto pardavimas - kaip ir pirkimas - yra sudėtingas, dažnai gąsdinantis procesas, kurio imtis kartais nesiryžtama dėl kompetencijos, rinkos procesų suvokimo trūkumo.

„Antrinėje rinkoje, kurioje prekiaujama nenaujais būstais, aktyvumas šiuo metu taip pat yra. Dalis žmonių, ieškančių būsto, renkasi tarp nuomos ir nenaujo būsto įsigijimo galimybių, tad pirkėją rasti galima. Įvertinę šią situaciją, turime partnerių tinklą, su kurio pagalba galime padėti realizuoti turimą NT, jei žmonės nori apsigyventi naujame būste ir yra išsirinkę jį mūsų projektuose.

O turimas senas būstas, net nesvarbu, ar dar už jį mokama paskola, yra labai svarbi pradžia. Jei už turimą butą dar mokama paskola, nauja įmoka neatrodys tokia didelė, o jei paskolos neturite, visą sumą, gauta pardavus turtą, galėsite skirti pradiniam įnašui, o tai taip pat reikšmingai mažins būsimą paskolos įmoką“, - pabrėžė A.

Naujam būstui finansavimo ieškantį pirkėją gali nepelnytai išgąsdinti vidutinė 6 mėn. trukmės Euribor palūkanų norma, kuri šiuo metu siekia 3,97 proc. Tačiau nesureikšminti šio skaičius skatina tiek prognozės, tiek ir nuolatinis nekilnojamo turto vertės augimas. Prognozuojama, jog Euribor artėjančių metų pradžioje pradės mažėti.

Todėl rezervuojant būstą, kurio pirkimo-pardavimo (notarinis) sandoris bus sudaromas po metų, fiksuojama pradinės sutarties meto kaina, o palūkanos - galutinio sandorio momentu, o jos tuo metu jau turėtų būti mažesnės. Tad aukštas palūkanas galima „pralaukti“, o per tą laiką parduoti seną butą.

Naujo Būsto Privalumai

„Naujo būsto patrauklumą sustiprina ir išaugusi pasiūla, o pardavėjai stengiasi pateikti patrauklių pasiūlymų, kurių nematydavome aktyvioje rinkoje, aukštos paklausos sąlygomis. Ieškoma sprendimų, kaip padrąsinti pirkėjus priimti galutinį sprendimą, nes matoma, kad būsto poreikis, dėl augančio gyventojų skaičiaus ir pakankamai stabilios ekonominės situacijos bei augančio darbo užmokesčio, išlieka aukštas, tik sprendimo priėmimo laikotarpis - ilgesnis.

Nauji butai, kotedžai ar namai yra plėtojami vadovaujantis aktualiausiais techniniais reikalavimais, pavyzdžiui, Vilniaus miesto architektūros taisyklėmis; o išaugusi pirkėjų lūkesčių kartelė skatina projektų plėtotojus diegti vis naujus, augančius modernaus gyvenimo poreikius atitinkančius sprendinius. Tarp pastarųjų - dėmesys oro namuose kokybei, šiluminiam komfortui ir eksploatacijos kaštams.

Be to, naujas būstas dažnai būna efektyviau suplanuotas, o turima erdvė paskirstoma racionaliau. Tai ypatingai aktualu kalbant apie NT rinkoje populiariausius dviejų kambarių butus. Šis pasirinkimas mėgstamas tiek į miestą atvykusių studentų, tiek ir jaunų ar net brandesnių šeimų, todėl visada išlieka patrauklus ir į būsto nuomą orientuotiems investuotojams.

Šiandieninės būsto plėtros įmonės skiria ypatingą dėmesį ne tik didesniam estetiniam patrauklumui, bet ir efektyviam būsto suplanavimui. Palyginimui, jei keliasdešimties metų senumo sovietinės statybos butas, turintis 30-40 kv. m plotą dėl neefektyvaus suplanavimo dažno gyventojo pravardžiuojamas „kišene“, tai to paties dydžio naujo būsto pilnai užtenka didžiajai daliai žmonių.

Dėl kambarių ir prieškambarių formos efektyviai suplanuotas 2 kambarių butas gali būti patogesnis ir už plotu didesnį, bet prasčiau suplanuotą 3 kambarių butą. Kalbant konkrečiai, miegamasis turėtų būti bent 10 kv. m ploto, kad jame tilptų ne tik lova, bet ir rūbų spinta. Akcentuotinas ir baldų pasirinkimas - reikėtų įsigyti tokius, kurie leistų sutaupyti erdvės, o ne ją apkrautų.

Tarp kitų privalumų - sunkiai įkainojami socialiniai veiksniai. Naujų būsto gyvenvietes įprastai renkasi gyventojai su panašiu tvarkos ir saugumo poreikiu, juos vienija tapatūs pomėgiai ir interesai. Susiformavusi bendruomenė, bendri pasisėdėjimai, laisvalaikio leidimas ar kaimynystės jausmas - svarbi naujų rajonų kasdienybė, kuri per ilgus sovietinio gyvenimo metus buvo užmiršta. Be to, gyventojus supantys estetiniai pasirinkimai ne tik džiugina akį, bet ir leidžia jaustis saugiau.

Butai tiek pirminėje, tiek ir antrinėje rinkoje yra pabrangę santykinai panašiai, todėl pardavus seną butą, galima įsigyti lokacija ir dydžiu panašų naują butą. Tokį sprendimą gali paskatinti ne tik gyvenimo kokybės pranašumai naujame bute, bet ir finansinės priežastys.

Skaičiuojant vidurkį, pardavus senos statybos būstą galima turėti iki 40-60 proc. naujo turto vertės, nes didelę dalį padengtų seno būsto pardavimo suma. Kaip pavyzdį imant Vilniaus nekilnojamo turto rinką, vidutiniškai naujo 50 kv. m būsto kvadrato kaina yra 3 300 eurų, o atitinkamo dydžio senos (1960-2000 m.) statybos kvadratinis metras kainuoja apie 44 proc.

Tačiau naujo būsto finansinės naudos tuo nesibaigia, o privalumų sąrašą papildo ir mažesnės būsto išlaikymo mėnesinės išlaidos. Taigi, ilgalaikėje perspektyvoje 20-30 proc.

Visiems būsto ieškantiems pirkėjams akcentuojame, kad svarbiausia yra identifikuoti poreikius. Tarkim, sukūrus šeimą ar laukiant jos pagausėjimo poreikis naujam būstui yra akivaizdus. Galima ir priešinga situacija: vaikams palikus tėvų namus ir išvykus studijuoti ar pradėjus savarankišką gyvenimą, esamas būstas gali būti nebe racionalus dėl ploto, tačiau galima investuoti į gyvenimo kokybę arčiau miesto centro esančioje lokacijoje.

Pavyzdžiai: Seno Būsto Keitimas Į Naują

Ji siūlė kelis konkrečius pavyzdžius, parengtus su įmonės analitikų komanda:

Pavyzdys Nr. 1

Žmogus turi butą Žirmūnuose, kurį pirko 2015 m. su 30 m. trukmės paskola. Kadangi Lietuvoje būstą vidutiniškai žmonės keičia kas 8 metus, mūsų pavyzdyje žmogus taip pat dairosi kito būsto, toje pačioje lokacijoje, bet nori gyventi naujos statybos ir naujos kokybės projekte. Turimas butas - 2 kamb., 50 kv. ir prieš 8 metus buvo pirktas už beveik 64 tūkst. eurų, bet šiandien jo vertė siekia jau per 108 tūkst. Eur. Butą pardavus ir grąžinus paskolos likutį (galintį siekti apie 40 tūkst. Eur), liks apie 68,5 tūkst. Eur, o naujas butas Žirmūnuose su pilna apdaila kainuos kiek mažiau nei 192 tūkst. eurų. Jam reikalinga paskola sudarys apie 123 tūkst. eurų, o kasmėnesinė įmoka - apie 730 eurų (senoji įmoka, dėl gerokai mažesnės tuometinės būsto vertės, galėjo sudaryti apie 210 Eur).

Pavyzdys Nr. 2

Šeima turi 2 kamb., 50 kv. m ploto senos statybos butą Vilniuje, Justiniškėse, dabar ieško didesnio, nes pagausėjo šeimyna ir esamame bute nebetelpa. Butas pirktas 2015 m. su 30 m. trukmės paskola; dabar jo kaina siekia apie 104 tūkst. Eur. Jį pardavus ir grąžinus paskolos likutį, turėtų atlikti dar kiek daugiau nei 73 tūkst. eurų. Tuo tarpu jų išsirinkto 3 kamb., apie 68 kv. m ploto buto naujame projekte tose pačiose Justiniškėse, su pilna apdaila ir įrengimu „iki raktų“ (apie 57,8 tūkst. Eur) galutinė kaina siekia apie 244 tūkst. eurų. Perkant jau šiandien ir investuojant parduoto turto kainą, įnašas naujam būstui sudarys apie 30 proc., o mėnesinė įmoka bus apie 990 eurų. Tai nėra mažai, tačiau perkamas butas - nepalyginamai erdvesnis, daug komfortiškesnis, o ir energiškai efektyvesnis. Tad mėnesinės išlaidos jam, įvertinus ir išaugusią įmoką už seno buto paskolą, nebus proporcingai didesnės.

Pavyzdys Nr. 3

Šeima turi 3 kamb. 65 kv. m ploto senos statybos butą Vilniuje, viename iš miegamųjų rajonų - Lazdynuose, Fabijoniškėse ar Justiniškėse. Pirktas jis taip pat buvo 2015 m. su paskola ir dabar kainuoja apie 90-96 tūkst. Eur. Vaikams pradėjus gyventi savarankiškai toks būstas nebereikalingas, be to, šeimininkai norėtų gyventi viename iš dabar populiarėjančių rajonų - Žirmūnuose, Markučiuose ar Vilkpėdėje. Naujų butų šiuose mikrorajonuose kainos su pilna apdaila ir įrengimu svyruoja nuo maždaug 192 iki 213 tūkst. eurų, taigi, pardavus senąjį ir grąžinus paskolą reikėtų dar 95-122 tūkst. eurų ir perkant dabar paskolos įmoka sudarytų 565-725 Eur.

Senos Statybos Būsto Trūkumai

Vargina nuolat brangstantys buto išlaikymo kaštai, seni vamzdynai, keisti kvapai bei garsai laiptinėse? Naujuose namuose galėsi pamiršti šiuos galvos skausmus - keisk seną į naują!

Itin aktyvi naujų būsto projektų plėtra bei rekordiniai pardavimai pirminėje rinkoje išjudino ir senų butų rinką. Ką reikia žinoti ir apie ką pagalvoti dairantis būsto senos statybos daugiabučiuose (iki 1995 m.)?

Ne paslaptis, kad senos statybos butų išlaikymo sąnaudos paprastai būna ženkliai didesnės nei būstų naujuose pastatuose. Dažniausiai - dėl išlaidų šildymui. Senos statybos namuose įprastas centrinis miesto šildymas be radiatorių reguliavimo galimybės. Toks šildymo būdas šiandien yra vienas brangiausių, ne retai prilyginamas šildymui elektra. Didžiausios tokio šildymo išlaidos dažniausiai yra blokiniuose daugiabučiuose. Kiek mažesnių galima tikėtis senuose mūriniuose namuose.

Žinoma, svarbus aspektas yra ir pati namo būklė, langai, jų sandarumo kokybė bei visi kiti galimi „šalčio tiltai“, dėl kurių išauga šildymo sąnaudos. - vienas svarbių aspektų, ieškant būsto senos statybos name. ne vieną klausimą. Ar namui planuojama renovacija? Kokios bus išlaidos? renovacija atlikta, kokia įmoka jau padaryta, o kiek dar liko mokėti? - ar keistos komunikacijos, ar tik „kosmetiniai“ atnaujinimai? šildymo išlaidos po renovacijos? įsigilinti bei įvertinti.

Namo renovacijos poreikis dažniausiai kyla dėl jau aptartų didelių šildymo išlaidų, kurios rodo, kad šildymo sistema yra sena ir/arba namas „kiauras“. Prieš renovaciją yra pateikiami skaičiavimai, parodantys, kaip po jos sumažėtų šildymo sąnaudos ir padedantys namo gyventojams sprendžiant, ar verta namą renovuoti. Dažniausiai ši investicija į namą atsiperka tik po 10-15 ar net 20 metų, o visą šį laikotarpį, nors ir šildymas bus pigesnis, patirsite panašias, kartais net didesnes, išlaidas, nes prie įprastų mokesčių prisidės įmokos už renovaciją.

Žinoma, namo renovacija nėra tik šildymo išlaidų sumažinimas. Butas renovuotame name kainuos brangiau, būsto išlaikymo sąnaudos (įskaičiuojant įmokas už renovaciją) sumažės, veikiausiai, tik jūsų vaikams. Kita vertus, gyvensite švaresnėje aplinkoje, šiltame būste, bus mažesnė avarijų, kurios dažnai kainuoja nemažus pinigus ir „nervus“, tikimybė. Taip pat, ateityje tokį butą bus lengviau parduoti už didesnę kainą.

Svarbi ne tik pastato renovacija, bet ir komunikacijų - elektros instaliacijos ir vamzdynų - būklė pačiame bute. Šis aspektas ypač svarbus perkant tvarkingą būstą, kuriam neplanuojamas remontas. Senuose namuose elektros laidai bei vamzdynai dažniausiai yra kritinės būklės. Buto komunikacijų atnaujinimas kainuoja nemažai laiko ir pinigų, o atlikti svarbu ir rekomenduotina. Jei sename bute toks atnaujinimas nepadarytas, numatykite papildomas išlaidas ir įvertinkite būsto kainą jas pridėję.

Kiemas, laiptinė, liftas - tai svarbios vietos, kurias praeiname kiekvieną dieną, po keletą kartų išeidami ir grįždami į savo būstą. Senos, gerai neužsidarančios durys, nerakinamos nusilupusiomis sienomis laiptinės, sukiužę langų rėmai, išdužę stiklai, neprižiūrimas apšvietimas, senas neremontuotas liftas, purvynas kieme ir sulūžusios supynės - ne retas vaizdas senuose daugiabučiuose, kurių reiktų vengti. Ir tai - ne tik dėl emocinio aspekto, bet ir dėl būsto bei gyventojų saugumo. Apžiūrėkite ir rūsio, sandėliukų patalpas - ar jos rakinamos, sausos ir prižiūrimos?

Nesutvarkytos bendros erdvės signalizuoja apie laukiančias investicijas jų tvarkymui arba kaimynų nenorą to daryti. Tiek vienu, tiek kitu atveju tai - didelis nepatogumas gyvenant ir kliūtis parduodant.

Kaip Teisingai Pasirinkti Būstą?

Nusprendus įsigyti nuosavą būstą, dažnai iškyla begalės klausimų ir nežinomybių, ką ir kaip pasirinkti. Juk tai ilgalaikis turtas ir ilgalaikė gyvenamoji vieta, tad pasirinkimas turėtų būti itin atidus ir svarbus. Vieno atsakymo nėra, o viskas priklauso nuo jūsų poreikių ir kitų svarbių aspektų. Vienas svarbiausių kriterijų, nuo kurių ir turėtų prasidėti buto paieškos. Žinodami aiškią sumą galite orientuotis į tikslinį variantą. Būsto kainą lemia ne tik tai ar butas naujos ar senos statybos, tačiau ir vieta, kurioje jis yra.

Senos statybos buto kaina miesto centre, senamiestyje panaši į naujos statybos butą miesto pakraštyje, miegamajame rajone. Tačiau jeigu lygintume butų kainas tame pačiame rajone, naujos statybos būstų kainos būtų kur kas didesnės. Dažniausiai naujos statybos butai perkami su daline apdaila, todėl įsirengti būstą, apsistatyti jį baldais galite pagal savo skonį. Senos statybos būstai dažnai jau yra įrengti, o neretai juose yra ir baldai, tačiau jeigu esamas buto interjeras nepatinka, tuomet jį galite pakeisti pagal savo skonį, tačiau tam prireiks ir daugiau išlaidų.

Tikriausiai nenorite po kelių metų gyvenimo naujame name pastebėti sienų įtrūkimus, ar senos statybos name nuolatos rinkti lėšas namo tvarkymo darbams? Norint to išvengti, verta pasidomėti apie namo, kuriame norite įsigyti nekilnojamąjį turtą kokybę. Senos statybos namuose defektai yra neišvengiami, tačiau yra namų, kuriuose jie yra reguliariai tvarkomi, o svarbios namo vietos, tokios kaip - stogas ar sienos yra sutvarkyti ir reguliariai prižiūrimi.

Nuo 2021 metų yra numatoma, kad nauji pastatai turės pasiekti A++ klasę, šiandien dienai naujos statybos namai turi atitikti A+ energinio naudingumo klasę. Ką tai reiškia? Naujai statomi namai tampa vis ilgaamžiškesni, tvaresni bei juose diegiami savaime atsinaujinantys energijos šaltiniai. Senos statybos namuose dažnai yra senos šildymo, vėdinimo sistemos, todėl komunalinės išlaidos dažnai būna didesnės. Tačiau renkantis senos statybos būstą, jūs galite gauti konkretaus buto ankstesnių mėnesių komunalinių paslaugų išrašus ir matyti tikslias sumas, ko negalite sužinoti su naujos statybos namu.

Tai labiau aktualu naujos statybos namui, nes senos statybos namas jau yra pastatytas ir jūs galite konkrečiai sužinoti visas išlaidas už komunalines paslaugas, namo būklę bei kitus svarbius aspektus, ko negalite sužinoti apie naujos statybos būstą, tad šiuo atveju čia reikia pasidaryti nedidelius namų darbus. Visų pirma išsirinkę projektą, patikrinkite informaciją apie statytoją, ar anksčiau jau buvo statęs gyvenamuosius namus, ar nebuvo kilę tam tikrų problemų, tokią informaciją nesunkiai rasite internete. Taip pat, kaip jau ir minėjau anksčiau, svarbu išsiaiškinti namo garantinį laikotarpį ir už ką yra atsakingas statytojas.

Tikiuosi šie kriterijai padės lengviau įsivertinti ir išsirinkti norimą nekilnojamąjį turtą. Kas geriau - senos ar naujos statybos būstas, vieno atsakymo nėra, tačiau išsiaiškinę visus šiuos svarbius aspektus, galite lengviau nuspręsti savo sprendimą.

tags: #nt #pardavimai #senos #statybos #bustas