Įsivaizduokime pastatą, kuris visai arba beveik visai nenaudoja energijos ir netgi neteršia aplinkos. Pastatą, kuris yra šiltas net giliausią žiemą, bet tam nereikia jokio centrinio šildymo. Tokį tikslą - statyti vien tik energiją taupančius namus, populiariai vadinamus pasyviaisiais, yra išsikėlusi visa Europos Sąjunga. Planuojama, kad jau nuo 2018 m. visi viešųjų institucijų pastatai, kurie bus statomi Europoje, turės būti energetiškai efektyvūs. Po 2020 m. visi viešųjų institucijų pastatai, kurie bus statomi Europoje po 2018 m., turės būti energetiškai efektyvūs.
ES energetikos strategija: taupymas ir atsinaujinantys šaltiniai
ES direktyvose numatyta, kad naujoji taupymo, efektyvesnio energijos vartojimo ir mažesnio teršimo strategija iki 2050 m. leis sukurti mažą anglies dioksido kiekį išskiriančių technologijų ekonomiką. Pastaroji esą kiekvienam namų ūkiui kasmet leistų sutaupytų po 1000 eurų, o visoje ES būtų sukurta 2 mln. naujų darbo vietų. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Pirmiausia skaičiuojama, kad kasmet iki pat 2020-ųjų į ekologiškas technologijas, transportą, infrastruktūrą ir aplinkos apsaugą ES šalims iš viso reikės papildomai investuoti po 270 mlrd. eurų.
Tiesa, aiškinama, kad energijos taupymas leis sumažinti energetinių resursų importą iš Rusijos, Norvegijos bei Alžyro ir kasmet sutaupyti 175-320 mlrd. eurų, kurie ir padengtų perėjimo prie žaliųjų technologijų išlaidas. Tačiau kiti skaičiavimai rodo, kad nors šiuo metu ES importuoja 50 % savo energijos resursų, iki 2030 m. šis skaičius išaugs iki 70 %. Be to, Vokietijos pavyzdys rodo, kad didžiausia perėjimo prie žalių technologijų našta vis dėlto tenka ir, matyt, ateityje teks, vartotojams. Pavyzdžiui, jau dabar subsidijos žaliajai energetikai iš mokesčių mokėtojų kišenės šioje šalyje siekia 13 mlrd. eurų.
Vokietijos pavyzdys: atominės energijos atsisakymas ir žaliosios technologijos
Bene daugiausiai energijos per ateinantį dešimtmetį sutaupyti yra užsimojusi didžiausia Europos ekonomika - Vokietija. Vokietijos vyriausybė apsisprendė iki 2022 m. nutraukti visų atominių jėgainių eksploatavimą ir tapti pirmąja išsivysčiusios pramonės valstybe, paskelbusia planus visiškai atsisakyti atominės energijos. Tačiau dar svarbiau, kad Vokietija tapo pirmąja tarp galingųjų valstybių, pareiškusių, kad energijos trūkumas nebus niekaip kompensuojamas, nes tiek energijos, kiek jos suvartojama dabar, nebereikės. Pasyvieji namai - tik dalis visų Vokietijos mažesnio energijos suvartojimo planų. Ši šalis tikisi, kad savo pavyzdžiu paskatins ir kitas ES šalis. „Vokietija bus naujo atsinaujinančių energijos šaltinių amžiaus pradininkė.
Kaip ES bus taupoma energija iki 2020-ųjų:
- Vyriausybės raginamos kasmet viešųjų institucijų pastatuose energijos suvartojimą mažinti bent po 3 % ir pirkti tik tas prekes ir paslaugas, kurios gaminamos ar teikiamos efektyviai vartojant energiją;
- Valstybinis sektorius privalo kasmet renovuoti ne mažiau kaip po 3 % viešųjų institucijų pastatų;
Ir tai tik nedidelė dalis priemonių, kuriomis Europoje bus mažinamas bendras energijos suvartojimas. Mat Europai energetikos srityje išties sekasi beveik viskas, išskyrus energijos taupymą.
50m2 Modulinis gyvenamas namas Kaune (Pilna namo apžiūra)
tags: #norvegiskas #modulinis #namas