Atraskite svarbiausius normuojamus patalpų mikroklimato parametrus ir jų įtaką jūsų gerovei

Patalpų higiena yra esminis veiksnys, užtikrinantis žmonių sveikatą ir gerovę. Lietuvoje patalpų higienos normų patikra apima įvairius aspektus, pradedant mikroklimato parametrais ir baigiant valymo paslaugų organizavimu bei specifiniais reikalavimais grožio paslaugų teikimo vietoms. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai gyvenamųjų patalpų higienos normų reikalavimai Lietuvoje, apimantys mikroklimato ir patalpų priežiūros aspektus.

Mikroklimato Parametrai ir Jų Svarba

Patalpų mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumo, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio derinys. Mikroklimato parametrų ribinės vertės nustatomos siekiant užtikrinti, kad aplinka neturėtų neigiamo poveikio sveikatai.

Higienos normoje mikroklimato parametrų ribinės vertės pateikiamos šaltajam ir šiltajam metų laikotarpiui. Šaltasis metų laikotarpis laikomas tuomet, kai lauko oro vidutinė paros temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10°C. Ji nustatoma pagal trijų parų iš eilės lauko oro vidutinę temperatūrą.

Ribinės Vertės Šaltuoju Metų Laikotarpiu

Higienos normoje nustatytos gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato ribinės vertės šaltuoju metų laikotarpiu yra:

Oro temperatūra: 18-22°C
Santykinė drėgmė: 35-60%
Oro judėjimo greitis: 0,05-0,15 m/s

Svarbu, kad temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų būtų ne didesnis kaip 3°C. Esant didesniam temperatūros skirtumui, jaučiamas diskomfortas ir į aplinką perduodama daugiau šilumos.

Netinkamo Mikroklimato Poveikis

Kaip žmogaus organizmą veikia netinkamas mikroklimatas, žinoti reikėtų kiekvienam. Žema aplinkos temperatūra gali sutrikdyti kraujotaką, dėl to nukenčia sąnarių ir galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas ir padidėja sergamumas kvėpavimo takų ligomis.

Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Tai sudaro sąlygas atsirasti pelėsiui, kuris užteršia namų orą. Patalpų vėdinimas-vienas svarbiausių mikroklimatą lemiančių veiksnių. Gyvenamąsias patalpas reikia vėdinti reguliariai, bent kelis kartus per dieną. Jei nėra galimybės tai atlikti reguliariai, patalpas reikėtų vėdinti ryte ir vakare prieš miegą.

Vėdinamose patalpose judantis oras skatina odos kraujagyslių refleksus ir normalią šilumos reguliaciją, nuo to priklauso odos temperatūra, pulso dažnumas bei šiluminis komfortas. Ilgai nevėdinamose patalpose ore sumažėja deguonies kiekis, kuris įtakoje nuovargio atsiradimą, galvos skausmą, nervingumą.

Apie patalpų vėdinimą

Renovuotų daugiabučių gyvenamųjų namų, kurių langai yra itin sandarūs, gyventojai susiduria su vėdinimo problema, kadangi nėra pratę vėdinti patalpų atidarant langus žiemą. Tokiais atvejais siūloma dažniau naudoti taip vadinamą „mikroventiliacinę“ langų padėtį. Planuojant langų keitimą rekomenduojama pagalvoti ar nevertėtų pasikeisti langų su orlaidėmis.

Reikalavimai Vaikų Ugdymo Įstaigoms

Vaikų ugdymo įstaigų mikroklimato parametrai reglamentuoti Lietuvos higienos normose HN 75:2016 ir HN 21:2017:

Mokymo klasėse, kabinetuose, aktų salėje:
- Šaltuoju metų laiku: 18-22°C
- Šiltuoju metų laiku: ne aukštesnė kaip 28°C
Sporto salėje:
- Šaltuoju metų laiku: ne žemesnė kaip 15°C ir ne aukštesnė kaip 17°C
- Šiltuoju metų laiku: ne aukštesnė kaip 24°C
Persirengimo kambariuose, dušuose: ne žemesnė kaip 20°C

Lietuvos higienos normos HN 75:2016 “Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. V-93 IV skyriaus 40, 41, 44 ir 45 punktai nurodo, kad statant naujus ar rekonstruojant statinius, kuriuose bus vykdoma ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programa, steigiant naujas grupes, sanitarinių įrenginių skaičius skaičiuojamas pagal planuojamą sąrašinį vaikų skaičių ir turi būti ne mažesnis kaip 1 unitazas septyniems vaikams (išskyrus grupes, kuriose ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus), 1 praustuvė penkiems vaikams, 1 pusvonė su lanksčiu dušo rageliu tualeto-prausyklos patalpoje (išskyrus priešmokyklinio ugdymo grupes). Grupės, kurioje ugdomi vaikai iki 3 metų amžiaus, tualeto-prausyklos patalpoje įrengiama ne mažiau kaip 1 unitazas. Draudžiama mažinti veikiančiose grupėse įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių ir palikti šių įrenginių mažiau, nei nurodyta higienos normoje. Vaikams skirtos praustuvės įrengiamos tokiame aukštyje, kad skirtingo amžiaus vaikai galėtų patogiai ir saugiai jomis naudotis. Vaikams unitazai įrengiami ne mažesnėse kaip 0,6 kv. m kabinose. Tarp kabinų turi būti ne žemesnė kaip 1,2 m aukščio pertvara su 0,15 m tarpu nuo grindų.

Patalpų paskirtis, norint gauti LHP ikimokyklinio ugdymo įstaigai, privalo būti mokslo (Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintas Aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.

Ikimokyklinio ugdymo veiklai yra taikomos Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos aprašo, patvirtinto 2011 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1178 nuostatos, pagal kurias ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas taip pat galimas viešbučių, administracinės, prekybos, kultūros, poilsio, paslaugų paskirties pastatuose ar patalpose, gyvenamosios paskirties vieno buto, dviejų butų, daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) name ar jo patalpose, nepakeitus paskirties, neįrengus papildomo įėjimo, nedarant žalos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui (jei jis yra) ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų.
Ugdant iki 60 vaikų, įstaiga gali neturėti savo sklypo / teritorijos ir naudotis kita vaikų žaidimui tinkančia erdve (pvz., viešoje vietoje įrengta vaikų žaidimų aikštele, parko teritorija ir pan.).
Įstaigos sklype įrengtos vaikų žaidimų aikštelės privalo atitikti Lietuvos higienos normos HN 131:2015 „Vaikų žaidimų aikštelės ir patalpos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. spalio 30 d. įsakymu Nr.
Draudžiama įrengti sraigtinius laiptus, laiptų pakopos negali būti siaurėjančios.
Vaikų ugdymo patalpose varstomi langai, kurių palangės yra žemesnės nei 1,2 m nuo grindų paviršiaus, ir žemės paviršius išorėje yra daugiau kaip 1,5 m žemiau patalpos grindų lygio, turi turėti langų atidarymo ribotuvus arba kitas apsaugos priemones (pvz., aptvarus).
Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, prieinami valyti, aštrios briaunos apsaugotos nuimamomis grotelėmis.
Vaikų ugdymo patalpose privalo būti tiesioginis natūralus apšvietimas. Šiuo metu įstaigų pastatai rekonstruojami, statomi nauji, atsižvelgiant į reikalavimus. Įstaigų vadovai, remiantis šiomis nuostatomis, stengiasi sudaryti geras darbo sąlygas, parinkti kvalifikuotą personalą ir sukurti konkurencingą įstaigą. Klientai kelia vis didesnius reikalavimus.

Darbo vietos įrengimo reikalavimai

Įstaigose žmonės didžiąją dienos dalį praleidžia sėdėdami. Ilgai sėdint gali prasidėti sveikatos sutrikimai. Norint to išvengti, kuriama speciali įranga: stalai, kėdės, spintos, stalčiai, gali būti kuriamos darbo vietos stovint, numatomos poilsio pertraukos ir pan.

Pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos reikalavimus būtina įrengti darbo vietas taip, kad jos padėtų išsaugoti sveikatą, palaikytų gerą žmonių savijautą, t.y. sudarytų socialinį komfortą. Kiekvienam darbuotojui privalo būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, neatsižvelgiant į įmonės veiklos rūšį, darbo sutarties rūšį, darbuotojų skaičių, įmonės rentabilumą, darbo vietą, darbo aplinką, darbo pobūdį, darbo dienos ar darbo pamainos trukmę, darbuotojo pilietybę, rasę, tautybę, lytį, seksualinę orientaciją, amžių, socialinę kilmę, politinius ar religinius įsitikinimus.

Darbuotojo teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis Įstatymas ir kiti darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Saugias ir sveikas darbo sąlygas darbuotojams privalo sudaryti darbdaviai.

Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti Darbuotojų saugos ir sveikatos Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių.

Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės. Projektuojant ir naudojant įstaigos įrangą griežti reikalavimai keliami darbo saugai, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų ir sveikatos sutrikimų, išlaikyti gerą psichologinį klimatą.

Darbo rezultatai priklauso nuo darbo laiko bei tempo. Be poilsio ir pertraukų įstaigose dirbantys žmonės negali dirbti, nes per didelis darbo krūvis sukelia stresinę būseną. Žmogus darbe sąveikauja su įranga. Darbe dėmesys turi būti skiriamas žmogiškajam veiksniui, o ne technikai.

Statinių ir jų patalpų, kuriuose įrengiamos darbo vietos, stabilumo ir tvirtumo, darbo vietų įrengimo, patalpose ir įmonės teritorijoje esančių judėjimo kelių bei evakuacinių išėjimų ir evakuacinių kelių įrengimo, elektros instaliacijos įrengimo, darbo vietų, esančių ne statiniuose įmonės teritorijoje, bendruosius reikalavimus ir kitus darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus darbo vietoms nustato Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai. Juos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras ir sveikatos apsaugos ministras.

Kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti pakankamai apsaugos priemonių, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai. Reikiamų priemonių šiose zonose turi būti imtasi ir darbuotojų saugai.

Darboviečių grindys turi būti tvirtos, stabilios ir neslidžios, be pavojingų išgaubų, angų ir nuožulnumų.

Darbuotojai turi turėti galimybę saugiai atidaryti, uždaryti, reguliuoti bei fiksuoti langus, stoglangius ir vėdinimo įrenginius.

Kai darbas yra reguliariai ir dažnai pertraukiamas, o poilsio patalpa neįrengta, turi būti numatytos kitos patalpos, kuriose darbuotojai pertraukų metu galėtų pailsėti, jei to reikia darbuotojų saugai ir sveikatai.

Patalpos ar jos darbo zonos temperatūra turi būti reguliuojama taip, kad jos svyravimai neturėtų juntamos neigiamos įtakos žmogaus komfortui ar darbo našumui.

Skersvėjai ar kiti veiksniai, darantys įtaką šilumos režimui, darbo aplinkoje neleistini, jeigu jie pablogina komfortines sąlygas ar sumažina darbo našumą.

Santykinė vidaus oro drėgmė turi atitikti patalpos paskirties reikalavimus, pagal kuriuos yra suprojektuotos pastato konstrukcijos ir vėdinimo sistemos.

Šildymo sistemos turi būti projektuojamos pagal pastato paskirties, jame numatomo technologinio proceso reikalavimus. Turi būti įvertintas užsakovo pageidaujamas komforto lygis ir specifiniai reikalavimai.

Vėdinimo, oro kondicionavimo ir šildymo oru būdas, taip pat sistemų konstrukcijos turi būti parinktos pagal pastato paskirtį ir eksploatacijos ypatumus taip, kad garantuotų norminį patalpų mikroklimatą ir oro švarumą normaliomis eksploatacijos ir lauko oro sąlygomis.

Pagrindiniai komfortiško ir sveiko mikroklimato parametrai

Taršios statybinės ar apdailos medžiagos
Prasta vėdinimo sistemos priežiūra ar prastas patalpų vėdinimas
Aukšta temperatūra ar staigūs jos svyravimai, ypač dieną
Žemas drėgmės lygis
Pelėsis
Sklandančios ore dulkių dalelės
Dulkių erkutės ir kiti mikroorganizmai

Valymo Paslaugų Reikalavimai

Priklausomai nuo patalpų tipo, reikalingos valymo paslaugos, kurios leidžia tinkamai paruošti patalpas eksploatacijai. Valymo paslaugos maisto pramonės objektuose reikalauja laikytis griežtų taisyklių ir procedūrų, turėti sertifikatus, įrodančius, kad įmonė gali teikti valymo paslaugas tokio tipo objektams.

Maisto pramonės įmonės privalo taikyti individualią rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistemą arba savanoriškai naudotis geros higienos praktikos (GHP) taisyklėmis (Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ 3 punktas). GHP taisyklės skirtos smulkioms ir vidutinėms maisto tvarkymo įmonėms ir nurodo bendrąsias higienos priemones, kurios turi būti taikomos įmonėje.

Valymo paslaugos maisto pramonei teikiamos, įvertinus reikalingų paslaugų planą. Įmonė nusprendžia, kaip dažnai būtina atlikti patalpų valymą ir dezinfekavimą pagal rekomendacijas. Pavyzdžiui, tualeto patalpos turi būti valomos kasdien, o sandėlio, kuriame laikomi supakuoti maisto produktai, grindys gali būti valomos kelis kartus per savaitę.

Naudojamos valymo cheminės priemonės turi turėti saugos duomenų lapus ir naudojimo aprašymus. Svarbu, kad valymo inventorius būtų tinkamai ženklinamas. Valymo inventorius (kibirai, šluotos, šluostės ir kt.) turi būti paženklinti atskirų patalpų ženklinimo simboliais (pvz., tualetų valymo įrankiai - raudona spalva, koridorių - mėlyna). Tualeto patalpų valymo inventorius turi būti laikomas atskirai nuo kitų patalpų valymo inventoriaus. Pašluostės kasdien turi būti plaunamos ir dezinfekuojamos. Patalpose privaloma atlikti ir graužikų bei vabzdžių naikinimą. Atliekami valymo bei priežiūros darbai registruojami Valymo ir dezinfekavimo žurnale.

Valymo paslaugų kokybei išlaikyti ir gerinti naudingas reguliarus auditas (rekomenduojamas periodiškumas - 1 kartą per mėnesį). Audito radinius ir prevencinius koregavimo veiksmus padeda dokumentuoti ir atsekti valymo darbų patikros forma.

Reikalavimai Grožio Paslaugų Teikimo Vietoms

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad specialistai, teikiantys grožio priežiūros paslaugas, turi laikytis nustatytų sveikatos saugos reikalavimų. Neatsakingas požiūris į saugos reikalavimus kelia pavojų klientų sveikatai ar net gyvybei.

Patalpų, kuriose numatoma vykdyti ūkinę komercinę veiklą, paskirties pogrupis pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis turi atitikti ūkinę komercinę veiklą, kuriai prašoma leidimo-higienos paso. Salone ar grožio studijoje turėtų būti paslaugos teikimo patalpa, laukiamoji patalpa arba zona.

Grožio paslaugų teikimo patalpoje (-ose) turi būti:

Praustuvė rankoms
Rankų higienos priemonės (skystas muilas, rankų dezinfekcijos priemonė)
Muilo ir dezinfekcijos priemonių dozatoriai
Vienkartiniai rankšluosčiai
Atliekų surinkimo talpykla

Instrumentų valymo, dezinfekcijos ir sterilizacijos patalpoje (zonoje) turi būti:

Praustuvė instrumentams plauti
Vieta instrumentams dezinfekuoti, valyti, džiovinti, pakuoti, sterilizuoti

Taip pat reikalinga personalo patalpa (nebūtina, jei pakanka vietos kitose patalpose) ir pagalbinė patalpa darbo priemonėms laikyti (nebūtina, jei pakanka vietos kitose patalpose). Grožio paslaugų teikimo patalpose turi būti tualetas, išskyrus atvejus, kai grožio paslaugos teikiamos pastate, kuriame yra atskiras bendro naudojimo tualetas, įrengtas ne toliau kaip 50 m nuo grožio paslaugų teikimo patalpų.

Teikiant grožio paslaugas, turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios šildymo, vėdinimo ir (ar) oro kondicionavimo sistemos, kad visose patalpose būtų palaikomi reikalingi parametrai. Turi būti įrengta mechaninė vėdinimo sistema, jeigu eksploatuojamos daugiau kaip 3 darbo vietos vienoje grožio paslaugų teikimo patalpoje. Tiekiamas šaltas ir karštas vanduo turi atitikti geriamojo vandens kokybės reikalavimus.

Darbuotojų Kvalifikaciniai Reikalavimai

Asmuo, atsakingas už patalpų higieną ir priežiūrą, turi atitikti tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus:

Turėti ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį išsilavinimą su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygtu išsilavinimu.
Išmanyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Vyriausybės nutarimus, švietimo įstaigų ūkinę veiklą reglamentuojančius dokumentus, Darbuotojų saugos ir sveikatos, Civilinės saugos, Priešgaisrinės saugos, Viešųjų pirkimų įstatymus, Lietuvos higienos normas.
Išmanyti pastatų, statinių, patalpų eksploatavimo, priežiūros, remonto ir profilaktikos darbų atlikimo tvarką.
Sugebėti spręsti techninius klausimus, turėti darbo organizavimo pagrindus.
Būti išklausęs gaisrinės saugos, darbuotojų saugos ir civilinės saugos kursus bei turėti tai patvirtinančius pažymėjimus.
Mokėti rengti darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos ir kitas instrukcijas.
Išmanyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (su pakeitimais).
Išmanyti pirkimo-pardavimo sutarčių, sąmatų sudarymo ir įgyvendinimo būdus.
Mokėti kaupti, sisteminti, analizuoti ir apibendrinti informaciją.
Mokėti dirbti pagrindinėmis ,,Microsoft Office“ programomis.
Gebėti savarankiškai planuoti ir organizuoti savo veiklą.
Gerai mokėti lietuvių kalbą.
Gebėti dirbti komandoje, bendrauti ir bendradarbiauti.
Privalumas - analogiško darbo patirtis.

Šie reikalavimai ir funkcijos užtikrina, kad patalpos būtų tinkamai prižiūrimos ir atitiktų higienos normas, o tai yra svarbu visuomenės sveikatai ir gerovei.

tags: #normuojami #patalpu #mikroklimato #parametrai