Gyvenimas - tai sudėtinga ir dažnai paradoksali kelionė, kurioje susiduriame su iššūkiais, džiaugsmais, netikėtumais ir pamokomis. Žymių žmonių mintys apie gyvenimą atskleidžia, kad gyvenimas - tai sudėtinga ir dažnai paradoksali kelionė, kurioje susiduriame su iššūkiais, džiaugsmais, netikėtumais ir pamokomis. Jų žodžiai mus įkvepia, padeda atrasti prasmę ar tiesiog nuramina sunkiomis akimirkomis.
Steve Jobs, vienas iš technologijų pasaulio gigantų, puikiai suprato gyvenimo trapumą ir ribotumą. Jis skatino žmones nebijoti daryti savo sprendimus ir gyventi taip, kaip jiems atrodo geriausia, nes būtent tai suteikia gyvenimui tikrą prasmę.
Šiandien aš daug dažniau šypsausi, daug energingiau atlieku buities darbus, daug labiau noriu bendrauti, jaučiu daug stipresnį norą mokytis ir sužinoti naujų dalykų. Ir nesvarbu, kad dar visai neseniai jaučiau pokyčių baimę, tačiau dabar suprantu, kaip reikia eiti į tas baimes ir kaip stipriai viskas gali pasikeisti.
Aš net neabejoju, kad bus visokių akimirkų mano gyvenime. Bus ir tokių, kai norėsis nuleisti rankas, bus, kad ateis ir migrena - juk gyvename gyvenimą, tačiau kad jis būtų mums gražesnis labai daug kas priklauso nuo mūsų pačių. Pradedant požiūriu, mūsų ritmu ir savirealizacija. Šios dienos mano savirealizacija žvakės. Ir beje, jos man leido sutikti daug naujų puikių žmonių...
Linkiu nesusikoncentruoti ties materialiais dalykais, linkiu ieškoti ir atrasti, linkiu nepamiršti, kad šioje žemėje esame laikini ir negalime sau leisti stovėti ten, kur nesijaučiame laimingi...
Kaip gyventi kiekvieną dieną pilnai?
Štai keletas patarimų, kaip gyventi kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų paskutinė:
- Atsiribokite nuo žmonių, kurie "vagia mūsų džiaugsmą". Iš tiesų stebuklingai veikianti taisyklė. Mums nereikia šypsotis per prievarta ir taip kelti sau įtampos. Ir mes patys galime pasirinkti, kas mus sups ir susikurti tokią aplinką, kurios norisi.
- Ieškokite ramybės ir jaukumo. Per daugelį metų supratau, kaip stipriai mums reikia ramybės ir jaukumo šiame chaotiškame pasaulyje. Ieškojau, kas mane ramina ir šiandien šia patirtimi galiu pasidalinti. Atradau ramybę, jogą ir žvakes iš naujo. Išmokau pabūti šią akimirką ČIA ir DABAR. Tiesiog stebėdama žvakės liepsną.
- Paverskite nemigą savo pliusu. Net ir nemigą išmokau paversti savo pliusu - dažnai sau sakau, kad jei nenoriu miegoti, aš bent pailsinsiu kūną, nes mano protas tiesiog nepavargo. Taip pat galbūt man likimas dovanoja laiko knygoms ir mokymuisi kažko naujo. O per šiuos kelis mėnesius tikrai daug spėjau išmokti visai kitose srityse....
Taip pat, nepamirškite: "Jūsų laiko atsargos ribotos, tad nešvaistykite jų gyvendami svetimus gyvenimus. Nepatekite į dogmų spąstus, nemąstykite kitų žmonių galva, neleiskite, kad jūsų vidinį balsą užgožtų kitų žmonių nuomonės.
Jūsų darbas užpildys didelę jūsų gyvenimo dalį ir vienintelis būdas jaustis tikrai patenkintu - daryti tai, ką jūs manote esant puikiu darbu. O vienintelis būdas užsiimti puikiu darbu - mylėti tai, ką darote. Jeigu to dar neradote, ieškokite toliau. Nenurimkite. Kaip ir su visais širdies klausimais, žinosite, kai jį rasite.
Ką daryti, kai skauda galvą?
Su migrena reikia susigyventi. Kiekvienas migrenininkas tikrai nekelia kojos iš namų be savo "pirmosios pagalbos" rinkinio. Pas visus jis skirtingas, pas visus vartojami "kokteiliai" irgi skirtingi, nes jei mums pasisekė, mes po ilgai trukusių paieškų galiausiai suradome savo vaistą. Ir jis kurį laiką veikia... vėliau mes vėl ieškome kažko kito ir taip eina tie ilgi metai (atleiskite, jei nuliūdinau dabar tuos, kurie ieškoję savo vaisto jį rado. Anksčiau ar vėliau jie tikriausiai vis tiek taps nebeveiksmingi). Mūsų organizmas prisitaiko ir reikia ieškoti vis kažko naujo. Ir tai nėra baisiausias dalykas paieškų istorijoje, nes kas ieško - tas randa.
Tikrasis "velnio ratas" prasideda tada, kai pradeda skaudėti galvą vieną dieną... Išgeri savo stebuklą - suveikia... Tada antrą dieną - vėl išgeri stebuklą ir vėl suveikia....tada seka trečia diena ir stebuklo efektas mažėja ir mes desperatiškai ieškome kažko "daugiau", tada ateina ketvirta diena, penkta.... ir pradedi suvokti, kad stebuklo tau reikia kasdien. Ir pasirodo, kad malšini jau skausmą išprovokuotą nuo vaistų... tikri migrenininkai žino šitą baisią kankynę, kurią vis tiek kažkuriuo momentų esi priverstas iškęsti.
Ne visai didelį migrenos stažą turintys asmenys nusiteikę optimistiškai. Jie rado savo kelis stebuklus. Jiems atrodo keista, kad tu jų nevartoji arba jie paklausia "kaip tai nepadeda? Juk tai vaistas nuo migrenos". Nebesiveliu į šitas kalbas ir tikrai nelinkėdama nieko blogo suprantu, kad vieną dieną ir tas žmogus supras, kaip atrodo, kai stebuklas "nebeveikia"... Tačiau visiems visada linkiu tik lengvų galvų... Linkiu neįsisukti į velnio ratą... Linkiu nebeturėti priepuolių... Linkiu atsipalaidavimo...
Taip pat galite pasinaudoti šiais receptais:
- Receptas Nr. 1: Esant lengvam skausmui arba pirmiems simptomams pasireiškus, lįsdavau į šaltą vandenį (jūros/namie duše). Tokį ne maksimaliai šaltą, bet kad užtektų kūnui gauti gerą šoką :) labai efektyvu pasirodė bent tais kartais.
- Receptas Nr. 2: Pajutus pirmus galvos skausmo simptomus pradėjau stebėti savo kvėpavimą. Koks jis pasidaro paviršinis ir kaip stipriai įsitempia žandikaulis. Ar bandėte tai užfiksuoti kada? Žandikaulis kaip akmuo būna, liežuvis stipriai prispaustas prie gomurio ar dantų, o kvėpuojame tik lengvai kilnodami krūtinę. Taigi, vėl atostogų metu mokiausi kvėpuoti bei stebėti savo kūne esančias įtampas (pirmavo vėlgi žandikaulis). Užėjus dideliems skausmams, iš karto bandau atpalaiduoti žandikaulį, o paskui giliai kvėpuoju pilvu. Įkvėpus jis išsipučia, iškvėpus - susitraukia. Skaičiau kelias kvėpavimo praktikas, tačiau vis tik man tinkanti kvėpavimo tempą atradau bandydama :) Svarbu iškvėpkite kuo daugiau negatyvo, o įkvėpkite kuo daugiau šviesos :) Tai įsivaizduojami dalykai, kai leidžiate akims užsimerkti.
- Receptas Nr. 3: Mažinkite tempą. Niekada visko nepasidarysite, o ir dulkių kampuose visada bus, dabar mes gyvename taip, tarsi galvodami, kad gyvensime amžinai... Deja, mes stovime eilėje ir mes nežinome, kiek liko žmonių stovėti prieš mus, ir kada bus ta paskutinė diena. Darykite pertraukas, lėtinkite tempą, dainuokite ir šokite, kada Jums norisi...
Taip pat, norėčiau pasidžiaugti vitamino B galia. Nežinau, ar tai sutapimas, ar ne, bet iš tikrųjų jaučiu galvoje lengvumą arba bent jau lengvesnius galvos skausmus nei man buvo įprasta paskutinius tris mėnesius. Žinoma, tikriausiai neurologas galėtų patarti geriausią variantą kiekvienam - man asmeniškai suveikė.
Mūsų visų bendras laiškas-palinkėjimas sergantiems migrena:
- Laisvės svajose, Laimės sumanymų įgyvendinime, Linksmo bendravimo su mielais širdžiai žmonėmis;
- Malonių pojūčių, kad kuo greičiau jie ateitų!
- Ilgaamžiškumo! Išnaudoti gyvenimo suteiktas progas! Išminties ir patirties! Išskirtinumo! Įdomių pokalbių! Įdomių idėjų!
- Darnos mūsų mintyse ir širdyse. Didelių džiaugsmų, gerų darbų;
- Ramybės...
- Kokios jūs visos nuostabios, moterys, kiek gerumo jūsų širdelėse. Laimės mums visoms;
- Skausmo suvaldymo;
- Linksmumo, laisvės nuo skausmo;
- Begalinės ramybės, stiprybės, vilties;
- Aukso viduriuko,visur ir visada;
- Vilties;
- Aiškumo!
- Auksinių atsipalaidavimo akimirkų, atjautos ir atgaivos;
- Priglausk galvelę ant pagalvės ir pailsėk;
- Juoko;
- Sveikatos ir stiprybės;
- Linksmų akimirkų;
- Kantrybės;
- Ištvermes, mes atlaikysim;
- Amžinos laimės;
- Ištikimų draugų;
- Harmonijos vidiniame pasaulyje;
- Nepasiduoti;
- Nestokoti noro nesirgti;
- Jaukių jausmų...
- Absoliutaus atsipalaidavimo;
- Ilsėtis daugiau,ir sveikatos visiems;
- Vilties, kad kada nors bus viskas gerai;
- Rimto poilsio ilgesniam laiku nuo skausmo;
- Laimės;
- Gražios dienos. Geros nakties.
- Lengvumo;
- Jaustis geriau ir geriau;
- Meilės viskam,malonių akimirkų;
- Romantikos;
- Romantiškų rytų;
- Ištvermės;
- Atokvėpio valandėlės;
- Tikėjimo;
- Vienybės visiems visur ir visada;
- Kantrybės, rytoj nauja diena;
- Gerumo;
- Saulės;
- Darnos;
- Meilės!..
- Laimės lietaus;
- VISKAS praeina ir tai praeis...
Meniškai:
Dosniai dalintis dideliu sopuliu,
Dalijantis dūžta skausmas pusiau.
Pusė per pusę, liko ne daug.
Upės tekėjimas, ledo tirpimas,
Tik ką nulijo, varva stogai.
Kaži kiek dar gyvenimui meilės nubus, pusiau padalinus per pus.
Linksmai:
- Galvos durnos neskauda;
- Valerijono;
- Džiaukimės, ne tuščias galvas turim.
Džesikos gyvenimas su migrena
Ikigai - japoniškas ilgo ir laimingo gyvenimo receptas
“Japonai žodžiu ikigai įvardija sampratą “džiaugsmas būti visada užsiėmusiam” ir sieja jį su logoterapija*, bet apima gerokai daugiau. Be to, ši samprata iš dalies paaiškina išties neįprastą japonų ilgaamžiškumą, ypač Okinavos saloje, kur 25 iš 100 000 gyventojų sulaukia šimto metų. Šis skaičius gerokai didesnis už pasaulinį vidurkį. Apie tokias ‘mėlynasias zonas’, kur gyvena daugiausiai ilgaamžių, kalba National Geographic rašytojas ir tyrėjas Dan Buettner savo paskaitoje “Kaip gyventi šimtą metų ir daugiau”. Jis ir yra laikomas ikigai koncepcijos atradėju.
Anot japonų, kiekvienas žmogus turi savąjį ikigai. Vieni jį jau atradę ir puikiai suvokia, o kitų jis vis dar tūno neatrastas. Ikigai slypi kiekvieno širdyje, tik reikia kantriai jo ieškoti. Anot Okinavos gyvenotojų, ikigai yra tai, kas verčia mus rytais šokti iš lovos, priežastis pabusti ryte. Šis japoniškas terminas iššifruojamas dviem žodžiais. Ikigai vartojamas, norint nusakyti savo gyvenimo vertės šaltinį arba apibūdinti dalykus, kurie daro gyvenimą vertu.
Taip pat šis žodis vartojamas, norint nusakyti psichines ar dvasines aplinkybes, kurių dėka žmogus jaučia ir mato, kad jo gyvenimas yra prasmingas ir vertingas. Ir tai nesusiję su asmens finansine būkle. Net jei žmogaus dabartinė situacija yra sudėtinga ir tamsi, jei jis turi aiškų tikslą ir tikėjimą, kad viskas bus gerai, jis gali sakyti, kad jaučia ikigai.
“Ikigai - tai filosofija, kuri padeda kasdien jausti džiaugsmą ir pasitenkinimą, išmoko džiaugtis kiekviena diena ir mėgautis smulkmenomis. Visi šie dalykai lemia neblėstantį optimizmą ir gyvybingumą, suteikia gyvenimui prasmę ir skatina ilgaamžiškumą. Pasitelkęs ikigai, žmogus išmoksta suvaldyti savo mintis, nukreipti jas į mus supančio pasaulio grožį, išmoksta pajusti harmoniją ir suranda ramybę.
Kiekvieno žmogaus ikigai yra asmeniškas jam ir būdingas būtent jo gyvenimui, vertybėms ir įsitikinimams. Jis atspindi vidinį individo „aš“ ir pasireiškia nuolatos, nepriklausomai nuo aplinkybių, sukurdamas tokią psichologinę būseną, kurioje individas jaučiasi lengvai, yra ramus ir pasitenkinęs.
Apibendrinant, ikigai yra gyvenimo prasmės suradimas, gyvenimo vertės suvokimas, savo pašaukimo atradimas ir jo vykdymas, vidinis pasitenkinimas, džiaugmas, laimė ir pilnatvė.
Rašytoja, antropologė Erin Niimi Longhurst (knygoje “Japonizmas: menas džiaugtis gyvenimu”) rašo: “Žinojimas, kad sunkumai praeis, ir gebėjimas rasti tą elementą gyvenime, kuris padeda pajusti pasitenkinimą, yra ikigai. <…> Vis dėlto pasitenkinimas neateina lengvai. Norint jį pajusti, reikia gerokai pasikapstyti savo viduje, išgyventi daug nesėkmių, atsakyti į begalę klausimų ir atlaikyti abejones savimi. Svarbiausia būti atviram sau ir analizuoti save bei savo elgesį: kas daro žmogų laimingą? Kas jam svarbu?
Iš vienos pusės, suprasti ikigai koncepciją nėra sunku. Ją sudaro keturios gyvenimo sferos, keturi elementai, kurie persidengdami tarpusavyje, atspindi vieną ar kitą žmogaus būseną ar siekius, o visų keturių susiliejimo taškas ir yra ikigai. Tai pamatysime žemiau diagramoje.
Daugybė žmonių suranda savąjį ikigai savaime, net nežinodami nieko apie šį terminą, tiesiog gyvendami sąžiningą - savęs ir kitų žmonių atžvilgiu - gyvenimą, elgdamiesi pagal savo moralines nuostatas ir įsitikinimus, vedami savo širdies balso ir darydami tai, kas, jų manymu, yra teisinga.
Kažkas pasakys, kad “teisinga” yra labai subjektyvus dalykas, kiekvienam galintis būti skirtingas, tačiau ne veltui prieš tai paminėjau “sąžiningą”. Jei sąžinė - mūsų vidinis moralės kompasas - nenutildyta, nesudeginta, žmogus elgsis teisingai savo ir kitų atžvilgiu, ir šitas “teisingai” bus teisingas. Tokie žmonės jau yra atradę savo ikigai, jie gyvena laimingą ir prasmingą gyvenimą.
Iš kitos pusės, sužinoti, atrasti ir suprasti šias sferas kai kuriems gali būti nelengva, kartais itin sunku, o kai kada jos taip ir lieka neišsiaiškintos. Bet kuriuo atveju, tai visada užima daug laiko, dažnai - metus ir dešimtmečius, o kartais - net ir visą gyvenimą. Ir reikalauja atvirumo ir nuoširdumo pirmiausiai pačiam sau su savimi. Reikia suprasti ir pažinti save, savo jausmus, stipriąsias ir silpnąsias puses, talentus, sugebėjimus, svajones, baimes, norus ir giliausius troškimus, suvokti motyvus ir įvairaus elgesio priežastis, atsekti, kas įtakoja skirtingas emocijas, kas sukelia džiaugsmą, o kas liūdesį, pagaliau - suprasti ir pažinti pasaulį, jame vykstančius procesus, žmones, jų motyvus ir lūkesčius.
Bet stengtis verta, nes to rezultatas bus ikigai - nedingstantis vidinis pasitenkinimas, džiaugsmo ir laimės pilnatvė, įprasmintas gyvenimas ir neabejotinai - daugybė laimingų žmonių, kurie gaus pagalbą ir džiaugsis tavo gyvenimo vaisiais.
Tam, kad surastume ir pasiektume savąjį ikigai, pirmiausia turime sau aiškiai atsakyti į keturis klausimus. Pažvelkite į šias diagramas.
Kairėje viršuje matote originalią diagramą, sukurtą Andres Zuzunaga. Dešinėje - Marc Winn’o modifikuota ir papildyta, o žemiau - elijas.lt sukurta, dar papildyta diagrama.
elijas.lt papildyta diagrama.
- Kas tau labiausiai patinka? Ką labiausiai mėgsti veikti?
- Kas, kokioje sferoje tau geriausiai sekasi? Ką sugebi geriausiai? Kur tu stipriausias?
- Ką tu gali padaryti, kokią paslaugą ar produktą pasiūlyti, už ką tau mokėtų pinigus?
- Ko reikia pasauliui? Kaip tu galėtum prie to prisidėti, pagelbėti?
Visi šie elementai, atskirai paėmus, yra svarbūs tiek asmeniškai kiekvienam, tiek ir bendruomenės, visuomenės, pasaulio atžvilgiu. Vieni jų gali būti labai akivaizdūs, aiškiai išreikšti mūsų gyvenime ir mes dėl jų nė trupučio neabejojame, kiti mums gali būti dar nesuprasti, neatrasti ar mes tiesiog esame silpni tais klausimais.
Atkreipkite dėmesį į tai, kad jeigu vienas kuris elementas iškrenta iš viso konteksto, iškyla tam tikros problemos: arba trūksta pinigų, arba kankina vidinė tuštuma ar nereikalingumo jausmas, arba jautiesi neužtikrintas. Pavyzdžiui, meilės, įgūdžių ir pasaulio poreikių kombinacija gali suteikti tam tikrą vidinį pasitenkinimą, tačiau žmogus turės finansinių problemų ir tai nebus absoliuti pilnatvė. Vidinį džiaugsmą temdys pinigų stoka. Arba, pavyzdžiui, susitikus meilei, įgūdžiams ir pinigams, žmogus jaus pasitenkinimą, bus finansiškai apsirūpinęs, galbūt turės mylimą hobį, egzotines keliones, sėkmingą karjerą ir nuostabią šeimą, bet jausis nereikalingas, nes nekreipė dėmesio į pasaulio poreikius, nerado savo pašaukimo (ar neatsakė į jį) ir neįdeda savo indėlio į visuomenės ir pasaulio gerovę.
Ir dar svarbu suprasti, kad tai nėra sausa matematika ar graži geometrija. Tai nėra formulė. Tai yra gyvenimas, jausmai, pojūčiai, mintys, troškimai, svajonės, tikėjimas. Tai yra gyvas žmogus ir žmonės, kurių kiekvienas yra skirtingas ir gali būti absoliučiai priešingos nuomonės, nei tu. Kiekvienas iš mūsų turime skirtingus planus, tikslus ir svajones, skirtingus pašaukimus ir misijas.
Grįžtant prie esminės šio tinklapio idėjos - pašaukimas yra svarbiausia, verta pastebėti, kad net svarstant ikigai, kaip vieną priimtiniausių, logiškiausių ir realiausių laimingo gyvenimo koncepcijų, idėja apie pašaukimo svarbą išlieka svarbiausia. Nes absoliuti dauguma nusivylusių ir depresijos kankinamų žmonių pasakys (arba tyliai patys sau pripažins), kad jie nelaimingi todėl, kad jaučiasi nereikalingi.
Užmetę akį į ikigai diagramą, aiškiai pastebime, kad persidengus trims faktoriams - meilei, įgūdžiams ir pinigams, žmogus iš dalies gali būti patenkintas savo gyvenimu, nes jis turi mėgiamą užsiėmimą, jo talentai ir įgūdžiai išlavinti, jam sekasi darbe ir karjeroje, ateina pakankamai pinigų ir jis gali būti pilnai finansiškai apsirūpinęs. Tačiau praleistas dar vienas itin svarbus ingredientas - poreikiai. Tai yra tai, ko reikia kitiems žmonėms, visuomenei, bendruomenei, pasauliui. O jis praleistas todėl, kad žmogus yra savanaudis, egoistas ir pirmiausia jis rūpinasi savo pačio poreikiais.
Pasirūpinti savimi nėra blogai, net atvirkščiai - nesirūpinti savimi yra blogai, nes tada ne tik kad negali padėti kitiems, bet pats tampi našta ir paprasčiausiai parazituoji kitų žmonių sąskaita. Būdamas socialiniu gyvūnu, anot Aristotelio, žmogus negali jaustis gerai, jei atsitraukia nuo bendruomenės, jei ignoruoja jos poreikius, jei neįneša savo dalies į jos vystymąsi, tobulėjimą, gerbūvį, nes tuomet ir pats negali iš jos nieko gauti. Ir štai, apsukę ratą, mes vėl grįžtame prie to pačio - pašaukimo, kuris atrandamas, atpažįstamas ir realizuojamas ne vienumoje, bet sąlytyje su pasauliu, tik galvojant apie kitą ir kitus, tik atsakant į pasaulio poreikį.
Nemistifikuokime šio išsireiškimo “pasaulio poreikis”. Tai nebūtinai turi būti kažkas gigantiško. Tu nebūtinai turi išgelbėti pasaulį nuo ekologinės katastrofos ir tau nebūtinai reikia užkimšti ozono skylę. Dažniausiai tai būna nedideli dalykai, o bent jau tikrai viskas prasideda nuo mažų. Pradžioje pagalvok apie vieną žmogų, apie gyvūną, apie šalia augantį mišką ar tyvuliuojantį tvenkinį. Pažiūrėk į kaimynus, į savo kaimą ar miestą. Pradėjus mąstyti apie pagalbą kitiems, ant trijų jau persidengusių sferų palengva ima užslinkti ir ketvirtoji, paskutinė - pasaulio poreikių sfera. Taip galiausiai visiškai priartėjama prie savo ikigai - gyvenimo pilnatvės, savirealizacijos.
