Planuojant priestato statybą prie esamo pastato, svarbu žinoti, kokie leidimai ir projektai yra reikalingi. Reikalavimai priklauso nuo įvairių faktorių, įskaitant priestato dydį, paskirtį ir vietovę. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, kuriuos reikia žinoti planuojant priestato statybą.
Kada Reikalingas Rekonstrukcijos Projektas?
Jeigu iš priestato bus įėjimas į namą, tuomet reikia rengti pastato rekonstrukcijos projektą (jei namas registruotas Registrų centre 100% baigtumo). Jei namas neregistruotas, arba registruotas mažesniam nei 100% baigtumui, reikia rengti projekto korektūrą. Jeigu iš priestatų bus patekimas į namą, reikia paruošti jūsų namo rekonstravimo projektą ir gauti leidimą statybai.
Kada Projekto Nereikia?
Jei įėjimo į namą nebus, jei teritorija, kurioje stovi Jūsų namas nėra saugotina (regioninis parkas, kultūros paveldo zona, draustinis ir pan.), t.y. tiesiog kaime esantis sklypas, tuomet nereikia jokio projekto, nereikia statybą leidžiančio dokumento. Jeigu iš priestatų nėra patekimo į namą, nieko nereikia, bet turite laikytis visų reglamentinių atstumų nuo sklypo ribų, inžinerinių komunikacijų ir kitų apribojimų. Tačiau, jei namas yra mieste, reikės rengti projektą tiems priestatams.
Svarbūs Aspektai Planuojant Priestatą
Svarbu neapsigauti, todėl rekomenduojama susitikti su architektu konsultacijai, kad nebūtų kokių problemų ateityje nei su kaimynais, nei su tinklus ekploatuojančiomis organizacijomis, nei statybos inspekcija. Sunku pasakyti, nemačius jūsų sklypo plano.
Jūsų atveju projektas vadinsis statinio rekonstravimu ir statybą leidžiantis Jums bus privalomas, nes suminis namo po rekonstravimo bendras plotas bus 98 m2. Net jeigu Jūsų namo bendrasis plotas po rekonstravimo būtų mažesnis už 80 m2, nuo sausio 1 dienos statybos leidimas Jums būtų taip pat privalomas.
Tad jei nusprendėte prie esamo vieno ar dviejų butų gyvenamojo pastato statyti papildomas patalpas, t. y. pristatyti priestatą, galimos dvi statybos rūšys - naujo statinio statyba arba statinio rekonstravimas. Naujo statinio statyba laikytina, kai, pristatant antžeminį priestatą prie esamo pastato žemės plote, kuriame nėra kitų statinių, dėl priestato statybos neperstatomos ir nepertvarkomos (nekeičiamos, nesilpninamos, nestiprinamos ir pan.) esamo statinio laikančiosios konstrukcijos.
Statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Primintina, kad laikančiųjų konstrukcijų perstatymu laikoma, kai prie statinio pristatant (ar pastatant tarp gretimų statinių) priestatą dėl jo (priestato) pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos.
Taigi, statant priestatą kaip naują pastatą, kuris būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, dėl SLD į savivaldybės administraciją privaloma kreiptis, jei tokį priestatą rengiamasi statyti kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje - pastatą ne sodyboje, tiesiant susisiekimo komunikacijas, statant plokščiadugnius grūdų saugojimo bokštus, siloso ir šienainio tranšėjas, vėjo elektrines), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Pažymėtina, kad jei naujas I grupės nesudėtingasis statinys nepatenka į nurodytas teritorijas, SLD gauti nereikia.
Nusprendus atlikti esamo vieno ar dviejų butų gyvenamojo pastato rekonstrukciją, SLD privalomumas priklauso nuo statinio kategorijos iki rekonstrukcijos ir statinio kategorijos po rekonstravimo. SLD visada privalomas, jeigu bus atliekamas esamo neypatingojo ar ypatingojo gyvenamojo pastato rekonstravimas arba žinoma, kad po rekonstravimo darbų nesudėtingosios kategorijos pastatas atitiks neypatingojo ar ypatingojo statinio kategorijas.
Kai vienbutis ar dvibutis gyvenamasis namas iki rekonstravimo buvo II grupės nesudėtingasis pastatas (plotas iki 80 kv. m., aukštis - iki 8,5 m) ir po rekonstravimo liks II grupės nesudėtinguoju pastatu, SLD privaloma gauti tuomet, jei tokio pastato rekonstrukcija būtų vykdoma mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu rekonstruojamas ne sodyboje esantis statinys) magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD nereikalingas, jei nesudėtingasis statinys nepatenka į nurodytas teritorijas.
Atkreiptinas dėmesys, kad statinio projektas rengiamas tuomet, kai privaloma gauti SLD, kitais atvejais statinio projektas neprivalomas, jis gali būti rengiamas pageidaujant statytojui (užsakovui).
Statybos inspekcija SLD išduoda tik išimtiniais atvejais, t. y. kai statiniai statomi Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kontinentiniame šelfe; statomi nauji ypatingieji ir neypatingieji statiniai pajūrio juostoje; įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos projektai; tęsiama sustabdyta statyba. Visais kitais atvejais SLD išduoda savivaldybių administracijos.
Statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Statybos darbai - visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo).
Prieš pradedant statybas, svarbu išsiaiškinti, ar reikalingas projektas ir leidimas.
Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Tai yra daugiabučiai, visuomeniniai pastatai, degalinės, užtvankos ir kiti rimti statiniai. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą. Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. Plačiau žiūrėsim į šią kategoriją.
Būtent čia ir “gyvena” tie paprastai ir nesudėtingai be leidimų statomi statiniai. Nesudėtingi statiniai apibrėžti tiksliai. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius. Taigi, jau žinome kokios kategorijos statinį norime statyti.
Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Tiesa. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso. Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Konkretūs Atvejai ir Patarimai
- Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
- Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Ar reikia leidimo? Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan. Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei. Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
- Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo. Žvėryno rajonas tikėtina priskiriamas kultūros paveldo zonai.
- Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Ar reikia leidimo? Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog “bulvių lauke” statyti sudėtinga. Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
- Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Ar reikia leidimo? Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia. Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
VTPSI Komentaras Apie Statinius, Kuriems Nereikalingas Statybos Leidimas
SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
DĖMESIO! Yra pasikeitimų po 2024-11-01.
Statant priestatą kaip naują pastatą, kuris būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, statybą leidžiantį dokumentą (SLD) privaloma gauti, jei tokį priestatą rengiamasi statyti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys nepatenka į nurodytas teritorijas, SLD gauti nereikia.
Jei prie esamo gyvenamojo namo pristatomas priestatas ir dėl priestato statybos bus perstatomos ar pertvarkomos (keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.) esamo namo laikančiosios konstrukcijos, bus laikoma, kad atliekamas esamo gyvenamojo namo rekonstravimas. Priestatas taps gyvenamojo namo sudėtine dalimi.
Atvejai, kai privalomas SLD statinio rekonstravimui, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Nesudėtingasis statinys yra paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.
O statiniai, kurie nėra ypatingieji ar nesudėtingieji, laikomi neypatingaisiais, kaip nurodyta Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje.
Statinio rekonstravimu laikoma statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Priestato pristatymas, kai didinamas gyvenamųjų patalpų plotas, yra laikomas pastato rekonstravimu.
Atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) rekonstruojant nesudėtingą statinį, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 2 punkte.
Projektas rengiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, t. Priestato statybos rūšis priklauso nuo to, ar dėl jo statybos keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.
Dėl priestato statybos keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo namo laikančiosios konstrukcijos, bus esamo gyvenamojo namo rekonstravimas. Priestatas bus gyvenamojo namo sudėtinė dalis.
Šiuo atveju, jei statomas naujas I grupės nesudėtingasis negyvenamosios paskirties pastatas (plotas iki 50 kv.
Primename, kad savivaldybių administracijos SLD išduoda, kai: statomas naujas statinys; rekonstruojamas statinys; atnaujinamas (modernizuojamas) statinys; atliekamas statinio kapitalinis remontas; atliekamas statinio paprastasis remontas; keičiama statinio ar jo dalies paskirtis; atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai; griaunamas statinys.
Statybos inspekcija SLD išduoda tik šiais išimtiniais atvejais, t. y. kai: statiniai statomi Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kontinentiniame šelfe; statomi nauji ypatingieji ir neypatingieji statiniai pajūrio juostoje; įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos projektai; tęsiama sustabdyta statyba.
| Statybos Tipas | Plotas | Aukštis | Reikalingas Leidimas | Pastabos |
|---|---|---|---|---|
| Sodo namas | Iki 80m2 | Iki 8.5m | Ne | Reikia laikytis atstumų nuo sklypo ribų |
| Sodo namas | Virš 80m2 | - | Taip | - |
| Šiltnamis | Iki 80m2 | - | Ne | Jei arčiau nei 3m nuo sklypo ribos, reikia kaimyno sutikimo |
| Garažas (mieste) | Iki 50m2 | - | Ne | Jei didesnis, reikia leidimo |
Planuojate nugriauti seną namą ar kitą statinį? Svarstant pasistatyti nedideles pagalbines (ar papildomas) patalpas kaip priestatą, svarbu žinoti, kad priestatas gali būti tiek naujai statomas, tiek rekonstruojant esamą pastatą.
Priestato statybos rūšis priklauso nuo to ar dėl jo statybos keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. Taigi, jeigu norite prie esamo vieno ar dviejų butų gyvenamojo pastato statyti papildomas patalpas, t. y. O statinio rekonstravimu laikoma statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Žinotina, kad pagalbinio ūkio pastatai be gyvenamųjų patalpų, jei jų plotas yra iki 50 kvadratinių metrų ir aukštis iki 5 metrų, priskiriami prie I grupės nesudėtingųjų statinių, o jei jų plotas iki 80 kvadratinių metrų ir aukštis iki 8,5 metro, priskiriami prie II grupės nesudėtingųjų statinių.
Priestato pristatymas, kai didinamas gyvenamųjų patalpų plotas, yra laikomas pastato rekonstravimu.
Atvejai, kada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) rekonstruojant nesudėtingą statinį, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 2 punkte.
Projektas rengiamas Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais, t. Priestato statybos rūšis priklauso nuo to, ar dėl jo statybos keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.
Statybos inspekcija informuoja, kad ant pastatų susikaupęs storas sniego sluoksnis gali sukelti konstrukcijų pažeidimus - atsirasti įtrūkimų ar deformacijų. Reguliarus sniego šalinimas ir pastato būklės stebėjimas yra būtini prevenciniai veiksmai.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) stiprina savo techninę bazę ir į kasdienę veiklą diegia pažangius skaitmeninius sprendimus. Institucija įsigijo modernų 3D skenavimo įrenginį su GPS integracija ir tacheometru, kuris bus naudojamas statinių matavimams ir patikrinimams at.