Planuojant priestato statybą prie namo, svarbu žinoti, kokie leidimai ir projektai yra reikalingi. Reikalavimai priklauso nuo įvairių faktorių, įskaitant priestato dydį, paskirtį ir vietovę.
Straipsnyje aptarsime, kada reikalingas statybos leidimas priestatui, kokie dokumentai reikalingi ir kur kreiptis. Taip pat panagrinėsime svarbius aspektus, planuojant priestato statybą, ir atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus.
Kada reikalingas statybos leidimas?
Statybos leidimas (SLD) privalomas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:
- Kultūros paveldo objekto teritoriją.
- Kultūros paveldo objekto apsaugos zoną.
- Kultūros paveldo vietovę.
- Kurortą.
- Kuršių neriją.
- Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas:
- Miestą.
- Konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją.
- Kultūros paveldo objekto teritoriją.
- Kultūros paveldo objekto apsaugos zoną.
- Kultūros paveldo vietovę.
- Gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną.
- Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Kada reikalingas rekonstrukcijos projektas?
Jeigu iš priestato bus įėjimas į namą, tuomet reikia rengti pastato rekonstrukcijos projektą (jei namas registruotas Registrų centre 100% baigtumo). Jei namas neregistruotas, arba registruotas mažesniam nei 100% baigtumui, reikia rengti projekto korektūrą.
Jeigu iš priestato bus patekimas į namą, reikia paruošti jūsų namo rekonstravimo projektą ir gauti leidimą statybai.
Kada projekto nereikia?
Jei įėjimo į namą nebus, jei teritorija, kurioje stovi Jūsų namas nėra saugotina (regioninis parkas, kultūros paveldo zona, draustinis ir pan.), t.y. tiesiog kaime esantis sklypas, tuomet nereikia jokio projekto, nereikia statybą leidžiančio dokumento.
Jeigu iš priestato nėra patekimo į namą, nieko nereikia, bet turite laikytis visų reglamentinių atstumų nuo sklypo ribų, inžinerinių komunikacijų ir kitų apribojimų.
Tačiau, jei namas yra mieste, reikės rengti projektą tiems priestatams.
Priestato statybos rūšys
Svarstant pasistatyti nedideles pagalbines (ar papildomas) patalpas kaip priestatą, svarbu žinoti, kad priestatas gali būti tiek naujai statomas, tiek rekonstruojant esamą pastatą. Priestato statybos rūšis priklauso nuo to ar dėl jo statybos keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.
Taigi, jeigu norite prie esamo vieno ar dviejų butų gyvenamojo pastato statyti papildomas patalpas, t. y. O statinio rekonstravimu laikoma statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).
Jei prie esamo gyvenamojo namo pristatomas priestatas ir dėl priestato statybos bus perstatomos ar pertvarkomos (keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.) esamo namo laikančiosios konstrukcijos, bus laikoma, kad atliekamas esamo gyvenamojo namo rekonstravimas. Priestatas taps gyvenamojo namo sudėtine dalimi.
Atvejai, kai privalomas SLD statinio rekonstravimui, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Svarbūs aspektai planuojant priestatą
Svarbu neapsigauti, todėl rekomenduojama susitikti su architektu konsultacijai, kad nebūtų kokių problemų ateityje nei su kaimynais, nei su tinklus ekploatuojančiomis organizacijomis, nei statybos inspekcija.
Jeigu Jūsų namo bendrasis plotas po rekonstravimo būtų mažesnis už 80 m2, nuo sausio 1 dienos statybos leidimas Jums būtų taip pat privalomas.
Statybos leidimą ir kitus reikalavimus apibrėžia STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius.
Statyba iki 2017 metų
Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso.
Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Statyba Vilniaus rajone
Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
Sodo namas sodų bendrijoje
Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan.
Nėra skirtumo ar sodų bendrija yra mieste ar kaime - leidimas nereikalingas, kadangi sodo pastatai iki 80m2 priskiriami I nesudėtingų statinių grupei.
Jeigu sodo namas viršija 80m2 - leidimas reikalingas.
Šiltnamis
Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.
Pirtelė žemės ūkio paskirties sklype
Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog “bulvių lauke” statyti sudėtinga.
Tuščio sklypo atveju reikia rengti ūkininko sodybos vietos parinkimo planą. Arba, jei sklypas patenka į savivaldybės urbanizuojamą teritoriją - keisti sklypo paskirtį. Jį suderinti ir gauti sklypui adresą.
Priestatas/garažas miesto teritorijoje
Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.
Verta atkreipti dėmesį į priestato konstrukcijas. Jeigu priestatas taps bendra namo dalimi (bendras stogas, patekimas į namą iš garažo ir pan.) - tai traktuojama kaip namo sudedamoji dalis - rekonstrukcija.
Ką daryti, jei priestatas pastatytas be leidimo?
Kai pastatas rekonstruojamas neturint leidimo, kai jis reikalingas, statyba laikoma savavališka.
Jei priestatas pastatytas be leidimo, jį reikia įteisinti. Priestato įteisinimas užtikrins, kad pastatas bus pilnai registruotas ir atitiks visus galiojančius teisės aktus. Norint įteisinti priestatą, pirmiausia reikia kreiptis į architektą ar kitą atitinkamą specialistą, kuris parengs priestato projekto pakeitimus. Tuomet galima teikti paraišką savivaldybei arba statybų priežiūros institucijai dėl statybos leidimo gavimo arba statinio registravimo. Po to, kai įgyjamas leidimas arba registracija, reikia kreiptis į Registrų centrą dėl pokyčių užregistravimo nekilnojamojo turto registre.
Kur kreiptis?
Norint gauti statybos leidimą priestatui, reikia kreiptis į savivaldybės administraciją. Paprastai visus šiuos darbus atlieka projektuotojai.
Taip pat galite kreiptis į architektą konsultacijai, kad nebūtų jokių problemų ateityje nei su kaimynais, nei su tinklus ekploatuojančiomis organizacijomis, nei statybos inspekcija.
Statinių klasifikavimas
Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą, neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys.
tags: #noriu #pasistatyti #priestata