Dovanojimas - tai sandoris, kurio esmė ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai, neatlygintinai perduoda savo turtą ar suteikia kitokią įstatyme numatytą turtinę naudą kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šią turtinę naudą sąmoningai (valingai) priima. Dovanojimo sandoris yra dvišalis.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokie mokesčiai ir teisiniai aspektai yra svarbūs dovanojant žemės sklypą dukrai Lietuvoje.
Pavadinimas ir nuosavybės teisės aktas: nepainiokite šių teisinių sąvokų!
Dovanojimo Sutarties Forma
Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų (14 500 eurų), turi būti notarinės formos. Taigi, sudarant žemės sklypo dovanojimo sutartį, kurios suma didesnė nei 14 500 eurų, sutartis privalo būti patvirtinta notaro.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį. Taigi, kai dovanojamas nekilnojamasis daiktas, visais atvejais tokia dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Todėl, žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos.
Tokiai dovanojimo sutarčiai, patvirtintai notaro, bus taikomas notarinių veiksmų įkainis, nurodytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr.
Svarbu: Sudarant žemės sklypo dovanojimo sutartį, būtina kreiptis į notarą, kad būtų užtikrintas sutarties teisėtumas ir galiojimas.
Dokumentai, Reikalingi Dovanojant Žemės Sklypą
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, gali kilti klausimas - kokie dokumentai reikalingi dovanojant žemės sklypą? Kiekvienu atveju tai yra individualu ir priklauso nuo dovanotojo ketinamo dovanoti turto pobūdžio, būklės ir kitų aplinkybių. Pavyzdžiui, dovanojant žemės sklypą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, reikia gauti rašytinį visų bendraturčių sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 1 dalis), o dovanojant patikėjimo teise tvarkomą turtą būtina turėti turto savininko rašytinį sutikimą (Civilinio kodekso 6.471 straipsnio 2 dalis).
Kiekvienu atveju, dovanojant žemės sklypą sudaroma dovanojimo sutartis, kuriai taikomas privalomas notarinės formos reikalavimas - tai reiškia, kad notaras dovanojimo sutartį patvirtins nustatęs tam būtinas aplinkybes, t. Pagal Civilinio kodekso 4.2 straipsnį, nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai.
Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.

Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM)
Gavus didelės vertės dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, apdovanotajam gali tekti susimokėti valstybei gyventojų pajamų mokestį (GPM), skaičiuojamą nuo padovanoto turto vertės.
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą, neapmokestinamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių. Taigi, gavus turtą dovanojimo sutarties pagrindu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, gyventojas neprivalės mokėti gyventojų pajamų mokesčio.
Jei dovanojate žemės sklypą dukrai, GPM mokėti nereikės, nes dukra yra artimas giminaitis.
Svarbu: Pasidomėkite galiojančiais mokesčių įstatymais, kad išvengtumėte netikėtumų ir užtikrintumėte, jog visos finansinės prievolės yra tinkamai įvykdytos.
Turto Valdymas ir Suvaržymai
Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas tik įvykdžius tam tikras dovanotojo keliamas sąlygas (dovanojimo su sąlyga sutartis). Tačiau dovanojimo sutartyje dovanotojas negali numatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu.
Dovanojimo Panaikinimas
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnį dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.
Dovanojimo Sąlygos
Kaip jau buvo minėta, dovanojant turtą dovanotojas sutartyje gali numatyti sąlygą, jog padovanotas turtas bus naudojamas tik tam tikram tikslui. Nustatytas tikslas negali pažeisti kitų asmenų teisių bei interesų.
Išvados
Dovanojant žemės sklypą dukrai, svarbu atsižvelgti į įvairius teisinius ir mokestinius aspektus. Notarinės formos dovanojimo sutartis yra būtina, o GPM mokėti nereikės, jei dukra yra artimas giminaitis. Taip pat svarbu žinoti apie galimas dovanojimo sąlygas ir panaikinimo atvejus. Tinkamai pasiruošus ir laikantis įstatymų, dovanojimo procesas gali būti sklandus ir be netikėtumų.
Prieš priimant sprendimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku ir notaru, kad būtų užtikrintas visų teisinių reikalavimų įvykdymas.
| Aspektas | Svarbi Informacija |
|---|---|
| Sutarties Forma | Notarinė, jei suma viršija 14 500 Eur |
| GPM | Netaikomas, jei dovanojama artimam giminaičiui (dukrai) |
| Dokumentai | Nuosavybės dokumentai, bendraturčių sutikimai (jei taikoma) |
| Suvaržymai | Dovanotojas negali nustatyti trukdančių suvaržymų |
| Panaikinimas | Galimas, jei apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo gyvybę ar elgiasi amoraliai |