„Norfos mažmena“ - viena didžiausių mažmeninės prekybos bendrovių Lietuvoje, priklausanti „Norfos“ įmonių grupei. Kartu su bendrove „Rivona“ (logistika, tarptautiniai pervežimai, nekilnojamojo turto nuoma ir kitos paslaugos) sudaro grupės branduolį. Lietuvoje veikia 160 „Norfa“ parduotuvių, kurios orientuojasi į vidutinių pajamų pirkėjus ir taiko efektyvią nuolaidų sistemą.
Šiame straipsnyje aptariamos „Norfos mažmenos“ nuomos sąlygos, jų įtaka galutinei prekių kainai, taip pat nagrinėjami teisminiai ginčai, susiję su nuomos mokesčiais.
Nuomos sąnaudos ir jų optimizavimas
Vienos didžiausių prekybos tinklo sąnaudų, lemiančių galutinę prekės kainą, yra nekilnojamojo turto nuoma. „Norfos mažmena“ didesnę dalį iš 160 šalyje veikiančių parduotuvių patalpų nuomojasi iš grupės įmonės „Rivona“.
„Norfos“ vadovas pasakoja, kad per pastaruosius metus prekės kainos dalyje žymiai sumažintos išlaidos parduotuvėse sunaudojamai elektrai, šildymo ir vėsinimo bei komunalinės išlaidos. Po parduotuvių rekonstrukcijos, panaudojus tinkamas technologijas, modernius šaldytuvus ir kitą įrangą, šios sąnaudos sumažintos apie 80%. Pavyzdžiui, patalpų šildymui naudojama antrinė šiluma iš šaldytuvų, nepalyginamai mažiau elektros reikia modernizuotam apšvietimui.
Anot D. Dundulio, rezervų optimizuoti prekybos tinklo sąnaudas ir išlaikyti konkurencingas prekių kainas yra, ypač kai esi tiksliai susiskaičiavęs, kas lemia galutinę kainą vartotojui: „Ne apie visus artimiausius sprendimus ir veiksmus siekiant šio tikslo kalbėsime.
Kitos prekybos tinklo didžiausios sąnaudos, kurios lemia galutinę prekės kainą, yra nekilnojamojo turto nuoma.
Teisminiai ginčai dėl nuomos mokesčių
Apeliacinis teismas rugsėjo 23 dieną atmetė „Nekilnojamojo turto valdymo“ skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo kovo 28 dienos sprendimą, pagal kurį „Norfos mažmena“ neprivalo bankrutuojančiai bendrovei mokėti 1,2 mln. eurų su 6 proc.
„Ieškovė („Nekilnojamojo turto valdymas“ - BNS) neįrodė atsakovės („Norfos mažmenos“ - BNS) prievolės mokėti nuomos mokesčio pažeidimo ir įsiskolinimo fakto bei dydžio, kai atsakovė pateikė duomenis, kad reikalavimų pagal nuomos sutartis perėmėjos „Rivona“ ir „Serneta“ pretenzijų jai dėl nuomos mokesčio neturi“, - nusprendė Apeliacinis teismas.
Tačiau 2022 metais Apeliacinis teismas išsprendė įmonių ginčą ir nutarė, kad „Nekilnojamojo turto valdymas“ už pastatus nuomos teisėmis atsiskaityti negalėjo, todėl turi „Sernetai“ šią dalį - 1,1 mln. Eur ir 226 tūkst.
Tuo metu „Norfos mažmena“ teigė, kad NT įmonė neteisingai interpretuoja Apeliacinio teismo 2022 metų sprendimą tikindama, kad sutartis galiojo, be to, pirkėja neįrodė, kad 1,2 mln. eurų suma buvo sumokėta.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas šių metų vasario 24 dieną priėmė nutarimą, kuriuo areštuotas uždarosios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“ kilnojamas, nekilnojamas turtas ir piniginės lėšos pareikšto reikalavimo ribose. Sprendimas priimtas patenkinus ieškovo, uždarosios akcinės bendrovės „Alfa property“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Prašyme nurodyta, kad „Norfos mažmena“ vengia vykdyti pinigines prievoles, tai yra mokėti ieškovui nuomos mokestį už suteikiamas patalpas. Susidariusi tiksli bendrovės skola - 51 tūkst. 751 litas 63 centai. Prie jos bus priskaičiuojamos 8,28 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos.
„Alfa property“ vadovo Dmitrijaus Vinickio teigimu, „Norfos mažmenos“ elgesys su smulkesniaisiais verslininkais - labai atsainus. „Jiems buvo suteiktos geros sąlygos. Sutartis 2005 metais sudaryta dešimčiai metų, ekonomikos pakilimo metu netaikytas infliacijos indeksas, griežtai nustatyta kaina. Specialiai „Norfai“ statėme pastatą, savo ruožtu esame pasiskolinę iš banko. Kol kas bankas geranoriškai sutinka atidėti mokėjimus, bet tai negalės tęstis amžinai“, - bendrovei dėl nuomininkų į aklavietę patekus pasakoja D. Vinickis.
Šie teisminiai ginčai rodo, kad nuomos klausimai „Norfos mažmenai“ yra svarbūs ir kartais sukelia nesutarimų su nuomotojais.
Darbo užmokestis ir efektyvumo didinimas
Jis skaičiuoja, kad prekės kainoje didžiausią dalį sudaro išlaidos darbo užmokesčiui - 2024 m. vidutiniškai apie 45%, bet, pavyzdžiui, šių metų balandį - net 50,6%. Beje, „Sodros“ duomenimis š. m. I ketvirtį „Norfos“ parduotuvių darbuotojų vidutinis bruto darbo užmokesti augo 7,6% - iki 1.945 Eur/mėn.
„Atrodo, kad tai prieštarauja logikai: dar didinti išlaidas ten, kur jos ir taip santykinai didžiausios. Juk sprendimas, atrodytų, gali būti paprastas - vos keliais procentais sumažini išlaidas darbo užmokesčiui ir sutaupysi solidžią sumą.
„Norfa“ nuėjo kitu keliu - vertindami darbuotojus, jų pastangas, rezervų taupyti ieškojome kitose sąnaudose, o darbuotojams stengiamės sukurti tokias sąlygas, įdiegti tokius sprendimus, kad jie galėtų dirbti efektyviau ir savo pastangas paversti didesniu uždarbiu“, - pasakoja.
Visa tai darbuotojui padeda dirbti efektyviau, atlikti svarbesnius darbus, lemia mažesnį nuovargį, o taip pat geriau tenkinti pirkėjus, galiausiai - padeda pasiekti didesnę apyvartą, nuo kurios priklauso kiekvieno parduotuvės darbuotojo atlyginimas, - apie sprendimus diegti įrengimus ir technologijas, kurios darbuotoms padeda dirbti efektyviau ir uždirbti daugiau, pasakoja „Norfos“ vadovas.
Nors per pastaruosius dvejus metus prekių nurašymai dėl netekties, pavyzdžiui, vagystės, mūsų tinkle sumažėjo net 30%, tačiau jie vis tiek sudaro nemenką sudedamąją prekių kainoje. Tačiau tas beveik trečdaliu sumažėjęs nuostolis dėl nurašymų leidžia gerokai pakoreguoti galutinę parduodamų prekių kainą, - pripažįsta „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas.
Gal nuskambės neįprastai, bet galutinei prekės kainai pastaraisiais metais įtakos turi ir politikų sprendimai. Pavyzdžiui, kai jų sprendimu 1 ct buvo apmokestinti polietileniniai maišeliai, gerokai sumažėjo jų paklausa ir išlaidos šiai mažaverčiai prekei.
Vidutinis bruto darbo užmokestis "Norfos" parduotuvėse
| Laikotarpis | Vidutinis bruto darbo užmokestis (Eur/mėn) | Pokytis |
|---|---|---|
| 2024 m. I ketvirtis | 1.945 | 7,6% augimas |
Pokalbio pabaigoje grįžtame prie VĮ Žemės ūkio duomenų centras pateikiamų vidutinių mažiausių būtiniausių maisto produkto kainų. Kai kurios šios institucijos pateikiamos š. m. 21 savaitės kainos atskiruose prekybos tinkluose skiriasi pastebimai. Pavyzdžiui, „Norfos“ pirkėjas litrą pieno gali nusipirkti už 0,7 Eur, o „Iki“ jis kainuoja 1,24, „Rimi“ - 1,18, „Lidl“ - 1,02, „Maxima“ - 0,81 Eur. Kefyro 1 kg „Norfoje“ kainuoja 0,97, o „Maximoje“ - 1,35, „Rimi“ 1,3, „Iki“ - 1,16, „Lidl“ - 1,08 Eur.
„Mūsų prekės antkainio dalis pieno kainoje 2024 m. sudarė vos 15,7%, kai vidutinė prekybininko dalis prekės kainoje sudarė 19,6%. Ką tai reiškia? Kad pieną „Norfos“ pirkėjas įsigyja mažesne kaina nei yra šios prekės savikaina. Tiesa, reikia pripažinti, kad, siekiant subalansuoti pajamas, tuos kelis procentinius punktus iki savikainos turi dengti kitos prekės, t. y.
2024 metais "Norfos mažmenos" pajamos siekė 866,1 mln. eurų, o 2017 metais - 439,7 mln. eurų.
Dainius Dundulis, "Norfos" įmonių grupės savininkas