Kaip pasirinkti vejos sėklas sodybos sklypui: patarimai ir rekomendacijos

Vešli ir tanki veja sodybai suteikia išskirtinį vaizdą. Labai dažnai kieme įrengta žalioji „oazė“ tampa visos šeimos įvykių centru, nes ant vėsios žolės malonu žaisti vaikams, prigulti saulėkaitoje su knyga suaugusiems ar surengti smagų pikniką su draugų kompanija. Beje, dar viena priežastis įsirengti veją ta, kad kuo didesnis vejos plotas, tuo erdvesnis atrodo ir pats kiemas.

Prieš įsirengdami veją pirmiausia turėtumėte atlikti šiokius tokius namų darbus, t.y. nuspręsti, kokią užduotį vejai paskirsite. Planuojant sklypo vejos įrengimą būtina nuspręsti kurią vietą skirsite pėsčiųjų takeliui, kur montuosite vejos ir kitos augmenijos laistymo sistemas ir lauko apšvietimą. Viską nuodugniai išsiaiškinę bei pasirinkę kokybiškas vejos sėklas, savo kieme džiaugsitės gražia ir sveika pievele.

Žaliajam kilimui tinkamiausia silpnai rūgšti dirva (pH 5,5-6,5). Dirvožemis turėtų būti laidus orui ir vandeniui, derlingas. Geriausia, kad būtų apie 20 cm storio tinkamo dirvožemio sluoksnis. Lietuvoje populiariausios piktžolės - varpučiai, kiaulpienės, kiečiai, usnys.

Svarbu iš anksto paruošti, kad žemės paviršius būtų lygus su aikštelės kraštais, su kiemu ar takeliais. Jei bus dedamas papildomas sluoksnis geresnės žemės - daryti reikia žemiau su kraštu, kad naujas sluoksnis susilygintų su juo. Įprastai užteks palikti 2,5 cm naujam sluoksniui. Nuėmus sluoksnį reikia išrinkti išlindusius akmenis. Pirmiausia su grėbliu reikia išlyginti dirvą.

Paruošus dirvožemį, kitas žingsnis - išsirinkti tinkamas vejos sėklas, kurių pasirinkimas - tikrai gausus.Ten, kur dirvožemis - labiau užterštas, pavyzdžiui, pakelėse, o pati žemė - sunki, druskinga, verta rinktis atsparesnio mišinio, kojoms šiurkštesnes veisles. Visose kitose vietose, kur ketinate vaikščioti basomis, rinkitės švelnesnių žolynų sėklas“, - sako T. Gurskas.

Jeigu kieme planuojama sporto, aktyvios veiklos zona, ekspertas rekomenduoja rinktis specialius sportinius sėklų mišinius. Ne vieną dešimtį kiemų ir sodybų įrengęs T. Gurskas pataria atsižvelgti į tas kiemo vietas, kurios atsiduria šešėlyje, o kurios - saulėkaitoje. Yra specialūs sėklų mišiniai, kurių veja netgi geriau auga šešėlyje esančioje vietoje, nes tikrai ne bet kuri žolė gerai atrodys augdama prietemoje.

Jei norite įsirengti tik veją, o sklypo kraštus apsisodinti tujomis bei pasisodinti keletą kitų pavienių augalų, specialisto patarimų kaip apželdinti sklypą neprireiks. Jei norite sudėtingesnio projekto ir neturite tam reikalingų žinių bei patyrimo, geriau jei jums patars, pakonsultuos apželdinimo specialistas.

Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docento Evaldo Klimo, norintiesiems auginti veją pirmiausia reikia išsirinkti tinkamą kiemo pusę ir mūsų klimato sąlygas atitinkantį sėklų mišinį. „Jeigu skirtingose sklypo vietose yra nevienodas apšvietimas, labai svarbu įsigyti tinkamą sėklų mišinį“, - aiškina docentas.

Renkantis žolių mišinį E.Klimas siūlo atkreipti dėmesį, kiek jo sudėtyje yra daugiamečių svidrių, kurių lotyniškas pavadinimas - Lolium perenne. Mūsų klimato sąlygomis auginti tinkamame mišinyje daugiamečių svidrių turėtų būti ne daugiau kaip15 proc. Kuo daugiau daugiamečių svidrių, tuo didesnė tikimybė pasisodinti retą veją.

Dekoratyvinėms vejoms dažniausiai naudojamos pievinės miglės, raudonieji eraičinai ir paprastosios smilgos. Jei reikalinga paprasta sodybų veja, dažniausiai sėjamos pievinės miglės. Jos suauga gana tankiai, yra atsparios mindymui ir nepalankioms žiemos sąlygoms. Gali augti ir sunkesnėje dirvoje. Rekomenduojama sėti 55 proc. pievinių miglių ir 45 proc. raudonųjų eraičinų mišinį. Papildoma iki 10 proc. daugiamečių svidrių sėklomis. Tokia veja populiari kaimo sodybose, šalia vaikų žaidimo vietų ar sodų tarpueiliuose.

Sportuoti skirtose vejose didesnį žolių kiekį turėtų sudaryti atsparios mindymui ir greitai ataugančios pievinės miglės bei raudonieji eraičinai. Patyręs sodininkas Jurgis Bartkus tvirtina, kad norint turėti gražų sodą reikia įdėti daug kruopštaus darbo, net jeigu jame teauga žolė. „Veją geriausia sėti pavasarį, kai pakanka drėgmės, dirva gerai įšilusi, tada sėklos greitai sudygsta, - sako jis. - Per vėlai pasėjus teks pasirūpinti, kad auganti žolytė nekentėtų nuo vandens trūkumo.“

Po dviejų savaičių J.Bartkus siūlo aikštelę dar kartą išvoluoti. Prieš sėjant žolę žemę reikia gerai palaistyti vandeniu ir patręšti mineralinėmis trąšomis, kurios į gruntą įterpiamos grėbliu. Tuomet belieka sulaukti giedros nevėjuotos dienos, pasėti veją ir dar sykį suvoluoti, tik šį kartą - lengvesniu volu.

Veją galima sėti ir antroje vasaros pusėje - nuo liepos pabaigos iki rugpjūčio vidurio. Vėliau to daryti nepatartina, nes iki rudens šalčių žolė nespėja įsikrūmyti ir blogai žiemoja. Pasėtą veją būtina palaistyti, geriausia - apipurškiant, nes liejant kitais būdais rizikuojama išplauti žemę. O tada belieka laukti, kada ims kaltis žolytė ir, žinoma, kasdien laistyti.

Doc.E.Klimo teigimu, norint turėti gražią veją, būtina ją tinkamai tręšti. Pagrindinis tręšimas atliekamas ankstyvą pavasarį, naudojant fosforo, kalio trąšas ir nedidelį kiekį azoto. O vasarą, vegetacijos metu, papildomai tręšiama azotu.

Dažna vejų bėda - samanos. Norint jų išvengti svarbu, atsižvelgiant į apšvietimo sąlygas, pasirinkti tinkamą sėklų mišinį ir tinkamai tręšti užaugusią veją. Įveikti išplitusias samanas gali padėti geležies ir vario preparatai. Jie jas degina, bet priežasčių, dėl kurių samanų vejoje atsirado, nepašalina.

Jei jis neatitinka vejos tipo ir veja nupjaunama per žemai, silpnėja žolės šaknų sistema, žolynas retėja, trumpėja jo ilgaamžiškumas. Paprastai kieme žolę pjauname iki 3,5 cm, bet esant sausam orui pjauti reikėtų maždaug iki 4,5 cm, nes augalui turi likti bent šiek tiek lapų, kad vyktų fotosintezė.

Prieš projektuojant būtina nuspręsti, kokia projektuojamų vejos plotų funkcinė paskirtis, įvertinti padėtį greta esamų objektų atžvilgiu, sklypo reljefą, dirvožemio sudėtį, struktūrą, šeimos narių pomėgius ir kitus dalykus. Kiekviename sklype vejai reikia skirti ne mažiau kaip 50 proc. ploto. Tik tada kiti augalai - medžiai, krūmai, gėlės - prižiūrėtos vejos fone atsiskleis visu grožiu.

Svarbu pasirinkti tinkamą vejos mišinį. Jeigu šešėlio nedaug, mišinyje galėtų būti daugiau pievinės miglės sėklų. Pievinė miglė yra ištverminga, jos lapeliai itin siauri, dėl to veja atrodo labai gražiai. Taip, galima sėti skirtingus mišinius, ypač jeigu augimo sąlygos toje pačioje teritorijoje kardinaliai skiriasi.

Jeigu saulės jūsų teritorijoje tikrai mažai, nereikia stebėtis, kad veja pavėsyje auga sunkiai, ir net specialus mišinys tokiu atveju gali neišgelbėti. Yra galimybė jas panaikinti specialiomis trąšomis, kurios sukurtos Fe (geležies) pagrindu. Jos samanas tarsi apdegina, tad paskui reikia jas iš vejos išgrėbti.

Tiesa, tirpdamas sniegas suformuoja plutelę, kuri neleidžia patekti orui. Tose vejos vietose, kur metamos didelės sniego krūvos, pavasariop žolė iššunta. Vienas iš būdų to išvengti - neleisti tam sniegui ilgai užsistovėti. Sniegui aptirpus reikėtų tą veją gerai išgrėbti, t.y. įleisti oro.

Stebėkite, jeigu žolė sunkiai auga, nereikia jos pjauti labai žemai, kad ji visiškai neišpliktų. Kuo daugiau žaliosios masės, tuo daugiau galimybių vykdyti fotosintezę ir stiprėti. Pavėsis savaime yra šiek tiek problematiškesnė vieta, tačiau daug kas priklauso nuo jo intensyvumo.

Vejos sėklų mišiniai sudaryti iš 3-5 rūšių sėklų, sumaišytų skirtingomis proporcijomis. Prieš pasirenkant tinkamas, reikia atsakyti sau, kokiam tikslui įrengiame veją. Paskirtis iš dalies lemia ir sėklų pasirinkimą. Dažniausiai vejos paskirtis - rekreacinė: čia poilsiaujame, deginamės, vaikštom ir t.t. Vadinasi, apkrovos nedidelės.

Skirtingi gamintojai tai pačiai paskirčiai, arba toms pačioms sąlygoms (saulės apšviestumas ir drėgmės režimas) siūlo sėklų mišinius skirtingomis proporcijomis. Dažniausiai naudojamos žolės: pievinė miglė (Poa pratensis), eraičinas (Festuca), daugiametė svidrė (Lolium perenne). Jos gali būti įvairių porūšių ir veislių.

Pievinė miglė - graži žolytė, labai tinkama mūsų klimatui. Jos mišinyje gali būti daug, tačiau kantrybės jums irgi prireiks. Pievinė miglė lėtai sudygsta, todėl ilgai negalėsite vaikščioti ir vaizdo teks palaukti.

Raudonieji eraičinai gerai pakenčia sausras, todėl jų būna mišiniuose, skirtuose saulėtoms nederlingoms vietoms. Gal ir ne patys gražiausi, bet jie suauga į tankią velėną ir puikiai peržiemoja mūsų klimato sąlygomis.

Daugiametės svidrės kaipmat sužaliuoja - jos tinka, jei norite greito efekto. Kita medalio pusė - nors pasėtos labai greitai sudygsta, tačiau dažnai iššąla, todėl nerekomenduojame, kad jų būtų daugiau nei 20-30 proc. mišinyje. Svarbus pastebėjimas: mišiniai vejos atnaujinimui dažnai būna su daugiametėmis svidrėmis (kartais jų visas 100 proc.), tad jei naudosite tokius mišinius, atnaujinti gali tekti kasmet.

Vejų tipai pagal paskirtį

Priklausomai nuo paskirties ir savybių, vejos skirstomas į keletą svarbiausių rūšių:

• Parterinės vejos yra aukščiausios rūšies vejos, įrengiamos prie pastatų fasadų, tarp dekoratyvinių želdinių.
• Universalios vejos įrengiamos parkuose, kiemuose. Jos atsparios vaikščiojimui, aktyviai veiklai ant jos.
• Pievinėms vejoms reikia mažai priežiūros, įrengiamos šalia vandens telkinių, kiemų kraštuose.
• Sportinės vejos tinkamos labai intensyviam mindymui ir veiklai ant jos.

Norint greitai įsirengti veją, klojama specialiai išauginta velėna. Tokia veja būna atvežama rulonais ir yra suformuojama juos ištiesiant. Šis variantas yra brangesnis ir sudėtingesnis nei vejos sodinimas iš sėklų. Bet privalumai yra tai, kad nereiks laukti kol veja bus matoma, o paskui nereikės tiek daug laiko rūpintis. Neatsitiks taip, kad bus netolygiai tankiai ar kai kuriose vietose visai neišdygusi.

Kada sėti veją?

Tinkamiausias laikas vejos sėjimui - pavasaris ir ruduo. Pavasarį - nuo balandžio vidurio iki gegužės pabaigos (temperatūra turi būti pakilusi aukščiau nei 12 laipsnių šilumos, dirvos viršutinė dalis įšyla iki bent 8 laipsnių). O rudenį - nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo pabaigos (kartais iki spalio vidurio).

Nedidelius plotus galite sėti rankomis. Žemė sėjimo metu turi būti normalaus drėgnumo. Barstyti reiktų kryžminiu būdu: pusė sėklų sėjama einant viena kryptimi, o kita mišinio barstoma 90 kampu prieš tai buvusiai krypčiai.

Sėklų įterpimui naudojamas grėblys, kuriuo statmenai įspaudžiamos į dirvą iki 2 cm sėklos. Padengus būsimo žaliojo kilimo plotą reikia suspausti 100 kg volu. Pasėjus vejas būtina mažiausiai 2-3 savaites nuolat pagal poreikį laistyti (kiekvieną dieną ryte ir vakare, jei nelyja), kad sudygtų kuo daugiau būsimos vejos. Svarbu neperlaistyti, kad sėklos prisitaikytų prie oro sąlygų.

Vejos priežiūra

Viena pagrindinių vejos priežiūros priemonių - pjovimas. Pirmą ir antrą kartą vejos žolę reikia pjauti, kai greičiausiai augantys ūgliai pasiekia 8 - 10 cm (sportinėms vejoms) arba 6 - 8 cm (dekoratyvinėms, parkinėms, golfo vejoms). Pirmus du kartus žolė pjaunama iki 4 - 5 cm. Vejos pjovimui reikia pasirinkti sausą dieną, be lietaus, nes lyjant sunku susitvarkyti su nupjauta žole. Jeigu oro sąlygos pjovimui nepalankios, geriau kelias dienas palaukite. Tačiau prieš žiemą nepjautos vejos palikti nerekomenduojama.

Pjovimui naudokite vejapjovę su aštriais peiliais ir su nupjautos žolės surinkimo krepšiu. Nupjautos žolės nepalikite vejoje, surinkite ją. Tai dar viena gražios vejos priežiūros priemonė, kurios tikslas po žiemos periodo sutankinti dirvą tam, kad į paviršių neišlįstų šaknys.

Veją, priklausomai nuo dirvožemio kokybės ir oro sąlygų, per sezoną būtina tręšti 3-4 kartus. Pavasarį naudojamos kompleksinės azoto, fosforo ir kalio trąšos, kurios skatina augimą ir vejai suteikia sodresnę spalvą. Sausais ir karštais vasaros mėnesiais vejos nereikia tręšti, nes esant drėgmės trūkumui trąšos gali „išdeginti“. Rudenį reikia trešti kompleksinėmis trąšomis, kuriose yra daugiau fosforo ir kalio.

Apie laistymą dideliame vejos plote reikia pamąstyti iš anksto. Tokią veją laistyti patogiausia yra įrengus vejos laistymo sistemas. Sistema yra išvedžiojama po žeme, tad netrukdo vejapjovėms. Laistymo purkštukai, atsiradus slėgiui, iššoka virš vejos. Nors tokią sistemą galima įrengti ir nuo pusės aro dydžio vejai, bet nedidelę teritoriją galima laistyti rankiniu būdu.

Gražios vejos priežiūros taisyklės:

• Pjaukite tik visiškai sausą veją, dirva taip pat turi būti sausa.
• Svarbi ir pjovimo kryptis. Vieną kartą veją pjaukite iš šiaurės į pietus, kitą - iš rytų į vakarus.
• Įprastu oru žolės aukštis neturi viršyti 8 cm, tačiau nepjaukite trumpiau nei 4 cm.
• Žolę rekomenduojama tręšti azotu, fosforu ir kaliu, tačiau ne dažniau kaip 3 kartus per metus.
• Norintieji turėti išskirtinai gražią veją vasarą ją turėtų laistyti kone kasdien ryte arba vakare.

Jeigu rudos dėmės neviršija 10 cm skersmens, atvėsus orams žolė tose vietose vėl sužaliuos, nes dauguma vejų pačios sugeba uždengti mažus išdegusius plotelius. Tačiau jeigu išdžiūvę plėmai yra didesni nei 10 cm skersmens, veją būtina atsėti.

Per žiemą dirva sukietėja, žolės šaknims ima trūkti oro, velėna kaupia anglies dvideginį, todėl veja neauga. Kad dirva geriau pasisavintų azotą, atliekama aeracija - dirbtinis dirvos vėdinimas, deguonies prisotinimas. Aeratoriai ne tik vėdina dirvą, bet ir šalina samanas, piktžoles. Jei tokios technikos neturite, galite naudoti šakes. Žemę subadykite kas 10-15 cm įsmeigdami dantis 8 cm gilyn.

Vejos tipų palyginimas:

tags: #slapias #sklypas #kaip #pasirinkti #vejos #seklas