Ar jūs mėgstate patarimus? Ne tuos, kur iš interneto ar knygos, o kitų žmonių patarimus, kuriuos jie dosniai mums dalina, tikėdamiesi, kad tuoj pat pulsime juos įgyvendinti.
Šiandien galvojau apie tai, kaip daug neprašytų patarimų mes daliname kitiems. Sakydama „mes“, kalbu ir apie save. Žinoma, paprastai tai darome vedini gerų paskatų. Galbūt žmogus liūdnas, pasimetęs, nelaimingas, o mes jaučiamės toje srityje atradę sau tinkamą sprendimą ir išeitį.
Visų pirma, patarimai yra neprašomi. Jeigu žmogus jūsų pats neklausė, ką jūs apie tai manote ir kaip jam geriausia būtų, jūsų manymu, elgtis, kam piršti savo nuomonę? Gali būti, kad į savo „konsultaciją“ įdėsite daug energijos, tikėjimo tuo, ką sakote, bet ar žmogus yra pasiruošęs tai priimti? Tik ta dirva, kuri yra pasiruošusi priimti grūdą. jį subrandins. Beto - patarinėdami mes tarsi pastatome save aukščiau už kitą žmogų, nes mes ŽINOME tai, ko dar nežino jis. Mes jį MOKOME. O kas mums suteikė teisę tai daryti?
Žinoma, kalbu ne apie vaikų, už kuriuos esame atsakingi, auginimą, o apie nuolatinį gero norėjimą kitiems suaugusiems ir už savo gyvenimą atsakingiems žmonėms. Bet iš kur mes žinome, kas tiems kitiems žmonėms yra gerai? Nes tai tiko mums? Čia prieinu antrą svarbų niuansą. Jei esame atradę sau tinkamus problemų sprendimus, kas garantuoja, kad jie bus tinkami kitam žmogui? Galbūt jis pasakoja apie savo iššūkius tiesiog norėdamas pasidalinti - savo pažeidžiamumu, savo autentiškais jausmais, išgyvenimais. Tai sukuria artumo ryšį, kurį mes skubame pagardinti neprašytais patarimais.
O gal jam šiuo metu fazė, kai reikia išsipasakoti, pasakyti garsiai tik tam, kad pats išgirstų? Sakydami - „Neliūdėk, neverk, viskas bus gerai. Tu geriau padaryk taip ir taip.“, mes iš tiesų ne palaikome jį, o darome milžinišką meškos paslaugą. Mes nepriimam to žmogaus liūdesio. Mes skatiname jį stumti jausmus šalį. O liūdesys, kaip ir visi kylantys jausmai, yra mums kažkam reikalingas: atsisveikinti su kažkuo, kas turi baigtis, pabūti vienam, sustoti, įvertinti, pamąstyti, pafilosofuoti ir t.t.
Dar blogiau, kai skatiname žmogų užblokuoti natūralų emocinės iškrovos procesą. Natūralu verkti, kai liūdi. O ką tuomet sakyti liūdinčiam, pasimetusiam, piktam ir t.t.? Kartais iš viso nereikia sakyti nieko. Kartais žmogui tiesiog reikia, kad būtumėm šalia: fiziškai, emociškai. Kad apkabintumėm, pasėdėtumėm šalia susikibę už rankos, kartu patylėtumėm ar paverktumėm. Toks palaikymas suteikia daugiau artumo, tikėjimo, kad esi priimamas ne tik linksmas ir geras, bet ir su visu savo šešėliu. Tai besąlyginės meilės išraiškos forma.
Na gerai, kartais to patarimo iš tiesų žmogus ima ir paprašo. Kaip tada elgtis? Tai jau trečias svarbus aspektas. Prieš kažkuo dalinantis, manau, kad svarbu suvokti savo žodžių ir veiksmų atsakomybę. Patardamas žmogui, tu tam tikra prasme tampi už jį atsakingas.
Žmonės, kurie nelinkę prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, dažnai klausia - o ką gi man daryti? - veikia pagal svetimus patarimus, o jei kažkas nepavyksta, vėl grįžta pas patarimų dalintoją ir apkaltina jį davus blogą patarimą. Esu linkusi manyti, kad pats teisingiausias kelias patarimų rinkoje yra leisti žmogui nuspręsti pačiam.
Visų pirma, būdami to žmogaus atspindžiu, galime padėdami jam įsisąmoninti savo emocijas konkrečioje situacijoje ir tai, kas jas sukėlė.
Žinoma, toks atspindėjimas - tai praktikos, emocinio intelekto ir psichologinio pajautimo reikalaujantis dalykas, bet visa tai - vystomi dalykai. Manau, kad toks pokalbis yra šimtąkart vertingesnė dovana nei tūkstantis ir vienas laimingo gyvenimo patarimas. Ypač, jei jie visi neprašyti.
Primenu pati sau tai kas dieną, nes iki tokio „nepatarinėjimo“ lygio man dar toli. Ryte pabudę dažnai iškart pradedame galvoti apie daugybę smulkmenų - ką reikės valgyti, kokius darbus atlikti, su kokiais žmonėmis susitikti. Mūsų mintys lyg bėgtų maratoną, o mes, tarsi nepajėgdami sustoti, jaučiame nerimą, kad nesame pakankamai geri arba kad gyvenimas neteisingas. Ši nuolatinė įtampa gali priversti manyti, jog viskas vyksta ne taip, kaip turėtų, ir kad niekas mūsų negerbia, o galimybės tiesiog pradingsta.
3 požymiai, kad viskas bus gerai
Nerimas dažnai mus užvaldo dėl to, kad sutelkiame dėmesį tik į neigiamus dalykus. Tačiau jie sudaro tik mažą dalį visų mums prieinamų galimybių. Dažnai baimės, kad kažkas apie mus blogai galvoja, išsipildo tik iš dalies arba neturi didelės įtakos mūsų kasdienybei. Svarbiausia yra sąmoningai sakyti sau: „viskas bus gerai“.
Šis paprastas pasikartojantis sakinys gali padėti palaipsniui atsikratyti neramumo ir išmokti užkirsti kelią baimėms bei streso priepuoliams.
Pokyčiai vyksta dabar. Viena iš svarbiausių ženklų, kad viskas bus gerai, yra supratimas, jog pokyčiai vyksta čia ir dabar. Viskas gyvenime yra laikina, ir kiekviena akimirka suteikia mums naują pradžią bei galimybę baigti tai, kas užbaigta. Net mažiausia sekundė gali atnešti netikėtą progą, naują galimybę ar idėją.
Po lietaus visada šviečia saulė, po nakties ateina aušra - tai priminimas, kad po sunkumų visuomet seka palengvėjimas. Svarbiausia suvokti, kad gyvenime jūs neprivalote būti vieniši savo sunkumuose. Turite atsisakyti poreikio kontroliuoti kiekvieną detalę ir susitaikyti su nežinomybe. Išmokti vertinti laisvę reiškia mylėti save tokį, koks esi, ir leisti gyvenimui tekėti natūraliai.
Antras požymis, kad viskas bus gerai, - tai gebėjimas pastebėti galimybes, kurios supa mus kiekvieną dieną. Žmonės dažnai stengiasi patirti tik gerus dalykus, ieško komforto ir malonių potyrių, bet realybė kartais pateikia iššūkių, netikėtumų ir sunkumų. Galime pykti dėl neteisybės, nusivilti dėl prarastų galimybių arba išgyventi dėl patirto skausmo. Priimti realybę tokia, kokia ji yra, reiškia leisti sau išgyventi visas emocijas - tiek džiaugsmingas, tiek liūdnas. Tai leidžia atverti duris naujoms galimybėms, pasiruošti netikėtiems pokyčiams ir parodyti užuojautą bei gerumą sau ir kitiems.
Trečias požymis, kad viskas bus gerai, yra suvokimas, jog pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnių. Nereikia stengtis užkariauti viso pasaulio ar siekti greito malonumo. Svarbu kiekvieną akimirką matyti kaip galimybę padaryti nedidelę, bet prasmingą investiciją į save. Net mažiausios pastangos gali pakeisti situaciją, net jei atrodo, kad aplinkybės visiškai nepalankios. Didelių sunkumų laikai iš tiesų yra puikių galimybių laikai - jie moko kantrybės, kūrybiškumo ir atkaklumo.
Esmė ta, kad kiekviena jūsų gyvenimo akimirka nulemia kitą. Dabartis yra tiltas tarp realybės, kurioje esate, ir vizijos, kur norite būti. Kiekvienas mažas žingsnelis į gerąją pusę - tai tarsi plytelė, sudedama į jūsų ateities grindinį. Realybę galima pakeisti žingsnis po žingsnio. Didžiausia klaida - nieko nedaryti, manyti, kad viskas per sunku. Svarbu nuolat žengti mažus pozityvius žingsnius, kurie veda į didelius pokyčius. Kelią į tai, ko labiausiai norite savo gyvenime, sudaro tūkstančiai mažų žingsnių, kuriuos darote kasdien. Tik suvokdami šią paprastą tiesą galime patirti tikrą ramybę ir pasitikėjimą gyvenimu.
Emocinės raidos specialistai siūlo: stabtelkime. Vietoj skubėjimo „sutaisyti“ emociją, susidomėkime ja. Išklausykime be pataisymų. Neskubėkime siūlyti sprendimų ar sakyti „nebijok“. Leiskime vaikui išsikalbėti. Galime pasiteirauti: „Ką norėtum, kad daryčiau? Mažesniems - žaidimas. Paklauskime: „Jei tavo nerimas būtų gyvūnas - koks jis būtų? Kaip jis atrodo? Kur gyvena?
Kai leidžiame vaikui būti su savo jausmu - net jei tai nemalonus nerimas - mes siunčiame žinutę: „Tu esi saugus net ir bijodamas. Vaikui tai - neįkainojama patirtis. Kai jaučiamės priimti su visais savo jausmais, įtampa mažėja. Ir tada net ir konkursas nebėra toks baisus - nes žinai, kad net jei viskas nepavyks idealiai, kažkas vis tiek tave palaikys.
Praktinė psichologija: Kaip gyventi šiame pasaulyje
Praktinė psichologija - tai taisyklių visuma, nusakanti, kaip gyventi šiame pasaulyje. Pirmoji taisyklė: krizės ateina ir praeina, o Tu išlieki arba ne. Pagalvokime, ką daryti, kad kritinėse situacijose išliktumėme ar net pasiektumėme daugiau. Pasiūlykite išeičių.
Trečia gyvenimo taisyklė - keisk kasdienybę ir pasikeis tavo gyvenimas. Formuojame kasdienius įgūdžius, kurie yra Jums reikalingi , pavyzdžiui, jeigu jūs norite geriau jaustis, galbūt iš ryto atsikėlus reikia pamedituoti, padaryti mankštą, išsimaudyti, padaryti kontrastinį dušą, pusryčiauti ir t.t. Pagalvokite, ką vakare galėtumėte padaryti. Svarbiausiai nepamirškite, kad gyvenimas yra kasdieniniai įgūdžiai. Kokius juos suformuosite, toks ir bus Jūsų gyvenimas. Pagalvokite, kokius įgūdžius reikia suformuoti, kiekvieną dieną tai darykite ir judėkite į priekį. Bet pirmiausiai pasidarykite sąrašą tų įgūdžių ir tada matysite, ką kiekvieną dieną turite tobulinti.
Dar viena taisyklė: jeigu Tu nežinai, dėl ko kažką darai, tuomet nieko nepasieksi. Todėl, kad Tu neturi gilios motyvacijos, Tau sunku prisiversti kažką padaryti. Visada yra dėl ko kažką daryti. Tai gali būti materialiniai, biologiniai ar socialiniai poreikiai. Jeigu žinai, dėl ko tai darai, tuomet gali atidėti apdovanojimą ir pakentėti, kol pasieksi galutinį rezultatą.
Penktoji taisyklė - tavo vertybės nulemia, koks bus tavo ,,arklys‘. Arklys, žinoma, kabutėse. ,,Arklys“ gali būti tavo namas, tavo darbas, tavo žmona, tavo vaikai, tavo vyras. Visa tai apsiriboja…tavo vertybėmis. Todėl būkite labai atsargūs pasirinkdami vertybes, nes ta pasirinkta vertybė gali radikaliai pakeisti Jūsų pasaulį ir tai, kas bus aplink Jus.
Šešta gyvenimo taisyklė: ,,Pamatyk save už 5 metų, koks tu būsi, o jeigu nematai, tavęs nėra“. Kada mes matome save į priekį penkerius metus, už metų, už dvejų, už trejų, mes lyg susiplanuojame, ką turime daryti tais kiekvienais metais - 1, 2, 3, 4 ir 5. Bet jeigu mes to nematome, mes nežinome, ką konkrečiai reikia padaryti. Nematai - tavęs nėra, tu kažkur tamsoje, kažkur judi, bet nerandi. Ko? Pagrindinio tikslo. Nerandi to rezultato, kurio tu nori. Ką daryti? Planuoti. Ir susiplanuosite, pamatysite - viską turėsite.
Septintoji taisyklė - visų nesužavėsi, bet stengtis reikia. Žmonėms vieniems mes patinkam, kitiems ne. Mes turime stengtis patikti jiems. Kodėl? Todėl, kad jei sukuria mums galimybes visokias, darbe asmeniniame gyvenime ir visur kitur, kad mes galėtume realizuoti visur save. Jeigu mes nesistengiame to daryti, žmonės tai mato ir tada gyvenime gali labai nesisekti, nes kiti tave blokuos. Todėl stengiamės patikti, stengiamės daryti tai, kas jiems patinka ir pamatysite Jūsų gyvenimas palengvės.
Aštuntoji gyvenimo taisyklė - pinigai, pinigai ir dar kartą pinigai. Ir Jums turi būti vis tiek, ką apie tai galvoja kiti. Kodėl mes gyvenam kapitalistinėje visuomenėje? Pasistengti dėl žmonių, kurti tokius produktus ir paslaugas, kad jums sumokėtų. Neužtenka tiktai kažko norėti, kažką daryti, reikia dar daryti kokybiškai, gerai ir kad jus įvertintų. Kapitalizme yra svarbiausia pinigai. Ir jei gaunate įvertinimą pinigais, vadinasi, Jūs kažką darote gerai, stengiatės tai daryti.
Devinta taisyklė: drausmė - tai lapė, persekiojanti riebią lašišą. Jeigu Jūs drausmingi, pavyzdžiui, Jūs neleidžiate sau per daug prisivalgyti arba, atvirkščiai, leidžiate sau daugiau sportuoti, Jūs tikrai pasieksite geresnį rezultatą. Jeigu Jūs nesilaikote drausmės, tai tas rezultatas bus plonytė lašiša, be riebaliuko, ir jokios naudos iš jos nebus. Norint gero rezultato, laikykitės drausmės. Kiekvieną dieną darom tai, ką reikia daryti, arba, atvirkščiai, nedarom to, ko negalima daryti, ir pamatysite lašiša bus riebi ir gyvenimas Jūsų bus nuostabus.
Dešimta taisyklė: nori užaugti,- paliek. Jeigu nori, kad kažkas atsirastų naujo, išskirtinio, investuok. Investuok laiko, energijos, užsiėmimo, praktikos, daugybę visokių dalykų. Neinvestuosi - niekas neužaugs, tu tiesiog būsi toks, koks buvai. Tad investuojam ir judam į priekį. Ne tik pinigus, laiką, energiją, o ir kitus svarbius dalykus.
Vienuolikta gyvenimo taisyklė: ko nemoki, to nemoki! Žinok savo ribas, jeigu tu nežinai savo ribų, pridarysi krūvą klaidų. Jeigu nori praplėsti savo ribas, išmok naujų dalykų. Gal padės informacinės technologijos, dar kažkokie dalykai, neišmoksi - nepadarysi arba padarysi blogai. Nedaryk klaidų be reikalo. Mokomės, plečiame ribas.
Kai kada gyvenime reikia tiesiog paklausti, ir jeigu nori paklausti, reikia tiesiog paklusti ir nevartyti akių. Nereikia ginčytis su policija ir kitais pareigūnais, reikia kai kada paklusti ir nevartyti akių. Todėl nevartom akių, paklūstam ir gerai jaučiamės sociume. Taisyklės yra, jų reikia laikytis.
Jeigu tu gavai dubenėlius su maistu ir tau kažkas davė, tai nevartyk akių. Ką turime omeny tai sakydami? Aiškiname: jeigu tau kažkas suteikia galimybes visą gyvenimą, jeigu tu gauni atlyginimą, jeigu tau, pavyzdžiui, duoda maisto, aprangą, tai gal nereikia draskyti akių ir sakyti, kad kažkas negerai, blogai. Gal reikia pasistengti, kad pasiektum dar daugiau, todėl būtum protingas, išmintingas ir išnaudotum tai, ką gavai. Nebandyk rėkdamas išsireikalauti daugiau; išnaudojame tai, ką turime.
Penkioliktoji taisyklė - tu visada esi pakeičiamas, išskyrus tada, kada esi nepakeičiamas. Mes turime pasiekti tokį meistriškumo lygį, kad taptume nepakeičiami. Svarbiausia - tada ateina momentas, kada pajuntate, kad galbūt esate nepakeičiamas. Pabrėžiu žodį ,,galbūt“. Todėl, kad vis tiek kažkas pakels savo meistriškumą arba išmoks tai daryti. Kokia išvada? Dar aukštesniame lygyje reikia dirbti ir mokytis naujų įgūdžių, kurių kiti nemoka. Pirmyn, nesustokite!
Šešiolikta taisyklė: „Kurk arba tave sukurs kiti“. Formuojame savo kūną, savo suvokimus, mąstymus, įsitikinimus ir visus kitus dalykus. Formuojame savo socialinį statusą, formuojame savo santykį su kitais žmonėmis. O svarbiausia - savo kvalifikaciją, savo įgūdžius ir kitus dalykus, išplečiame juos iki begalybės. Todėl eikime į priekį, formuokime, pateikime visuomenei ir, jeigu patiks, visuomenė mus priims. Kurkime, o po to pristatykime.
Septyniolikta taisyklė: ,,Nėra resursų, tu barsukas“. Kaupkite resursus, kodėl reikia kaupti resursus? Ne tam,kad ateity bus kažkas blogai, juoda diena ar dar kažkas. Ne, atvirkščiai, galbūt atsiras kažkokia nauja galimybė investicijai, kažką nusipirkti, iš to padaryti verslą, o tuo metu jei nėra pinigėlių - viskas, tada esi barsukas, šliaužioji, ieškai , negali investuoti ir uždirbti. Kaupiame resursus, kaupiame resursus ir dar kartą kaupiame resursus.
Aštuoniolikta taisyklė: tikslumas tai yra gerumas sau; maldauju Jūsų, būkite geri sau, padarykite viską iš karto, tiksliai, aiškiai, padarykite tai, ko reikia. Bet, žinoma, reikia pasiruošti. Jeigu Jūs nesiruošiate darbui, jeigu Jūs neformuojate savo įgūdžių, jeigu Jūs neparuošiate įrankių, dar kitų dalykų, Jūs gerai to nepadarysite, todėl mokymasis prieš tai padeda pasiekti tikslumą. Meistriškumas ateina per įgūdžius, nėra įgūdžių - nėra tikslumo, laviname savo įgūdžius ir tada darbą bus galima padaryti greitai, lengvai ir tiksliai . O svarbiausia, tai parodys meilę sau. Nereikės kartoti, nereikės daryti iš naujo.
Devyniolikta taisyklė: kas tu esi, nusprendžia tai, ką tu gali. Jūsų gebėjimai, kažkokie suformuoti įgūdžiai padeda pasiekti Jums savo tikslą, tai yra rezultatą. O kada jūs pasiekiate rezultatą, Jūs tampate kažkuo. Pavyzdžiui, pasaulio čempionu, nugalėtoju, konkurso laimėtoju. Bet kas tai yra? Tai yra Jūsų galėjimo galutinis rezultatas. Todėl žingsnis po žingsnio, žingsnis po žingsnio ir Jūs kažkuo tapsite. Bet tai reikia galėti padaryti, ar Jūs galite?
Dvidešimta taisyklė: naujas - įdomu, retro - įdomu. Svarbu yra visada ieškoti kažko naujo. Tai, kas nauja, gali būti įdomu ir ten gali būti galimybės. Bet nepamirškim ir retro dalykų. Kur Jūs jau turite patyrimą? Jūs jau pasiekėte kažkokių rezultatų. Suraskite tame kažką naujo, išmokite toje srityje dar geriau ką nors daryti ir pamatysite - jūsų rezultatai bus geresni. Tai dvi galimybės: kažką naujo padaryti ir tobulėti tame, kas yra sena.
Dvidešimt pirma gyvenimo taisyklė kalba apie tai, kad reikia konkuruoti su pačiu savimi, tai yra kiekvieną dieną būti geresniu negu anksčiau. Gal vieną procentą, bet vis tiek geresniu, tobulėti. Mes turime neužmiršti ir kitų, nes mes konkuruojame. Mes tobuliname save, bet turime neužmiršti, kad mes esame rinkoje, paslaugų rinkoje, produktų rinkoje ir dar kažkur. Mes tai gaminame, kuriame, vadinasi, turi būti geriau negu kitų. Bet pradėkite nuo savęs- save patobulinsite, bus lengviau gyventi šitame pasauly.
Dvidešimt antra taisyklė: nusipurtyk ir eik tolyn. Jeigu gyvenime įvyko kažkokios problemos, vadovaukis taisykle - nusipurtei visą tą purvą ir eini pirmyn. Nebandyk sustoti, nepradėk ten per daug analizuoti. Kada tu pradedi analizuoti, galvoti, kad man čia dabar viskas blogai, iš tikrųjų nieko nėra blogai. Nusipurtei ir eini į priekį . Kelk tikslus į priekį. Visi padarom klaidų, bet mes ką galime padaryti? Mes galim nusipurtyti ir eiti pirmyn. Svarbiausia keisti savo elgesį, keisti, galbūt koreguoti savo tikslus ir tada pasiekti rezultatą. Tad NESINERVINAM. Visko gali įvykti, bet po to - pirmyn!
Dvidešimt trečia taisyklė: kiek reikia ir kiek turi - ne visada tas pats. Visada siekite gauti tai, ko maksimaliai norite. Neklausykite tų žmonių, kurie sako: „Tau užteks to, ką turi, ir daugiau nereikia.“ Ne! Mes visą gyvenimą turime siekti to, ko mums iš tikrųjų reikia. Taigi, ką turime - už tai padėkokime. Padėkokime žmonėms, kurie mus palaiko, padėkokime ir sau patiems už tai, kad siekiame visą gyvenimą trokštamo tikslo.
