Paveldėjimas yra svarbus nuosavybės teisės įgijimo būdas, kuris įvyksta po asmens mirties. Kai žmogus miršta, paveldėjimo klausimai tampa ne tik emocine, bet ir teisine našta artimiesiems. Lietuvos įstatymai numato aiškią paveldėjimo tvarką: pirmiausia paveldi artimiausi giminaičiai, tačiau jeigu jų nėra, jie atsisako palikimo ar netenka teisės paveldėti, turtas gali atitekti valstybei.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas atsitinka su turtu, kai įpėdiniai atsisako palikimo, kokios yra įpėdinių eilės pagal įstatymą, kokį vaidmenį paveldėjimo procese atlieka notaras ir kokiais atvejais valstybė paveldi turtą.
Kas yra paveldėjimas?
Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Palikimas atsiranda mirus fiziniam asmeniui-palikėjui. Palikimo atsiradimo momentas yra palikėjo mirties momentas, kuris gali būti nustatomas dienomis, valandomis, minutėmis.
Kada turtas pereina valstybei?
Tais atvejais, kai žmogus miršta neturėdamas įstatyminių įpėdinių arba artimieji nepriima palikimo, visas turtas pereina valstybei. Praktikoje tokios situacijos, kai nelieka nė penktos ar šeštos eilės giminaičių, yra retos, tačiau teoriškai jos įmanomos.
Valstybė privalo priimti paveldėjimą, kad neliktų turto, už kurį niekas neatsakingas ir kuris galėtų kelti grėsmę kitiems. Valstybė, paveldėdama pagal įstatymą, nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus.
Svarbu prisiminti, kad pagal įstatymą, palikimą reikia priimti per tris mėnesius nuo artimojo mirties dienos. Jei šis terminas praleidžiamas, galimybė jį atnaujinti lieka tik per teismą, pateikus svarbias priežastis. Nors šis terminas nėra trumpas, išgyvenant artimojo netektį keli mėnesiai gali prabėgti itin greitai.
Paveldimi pinigai? 4 dalykai, kuriuos reikia daryti gaunant palikimą – pensijos planavimo patarimai
Valstybės vaidmuo paveldėjimo procese
Lapkričio 29 d. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.
Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Ši nuostata reiškia ne tai, kad valstybė privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus.
Vadovaujantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Ši išvada darytina, atsižvelgiant į tai, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengi palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė.
Įpėdinių eilė pagal įstatymą
Pretenduojant į palikimą yra svarbu žinoti įpėdinių pagal įstatymą eilę. Įstatyme nurodyti įpėdiniai, kurie paveldi pagal įstatymą, kuriuos nustato CK. Įvaikai ir jų palikuonys, paveldintys po įtėvio ar jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims. Vaikaičiai gali paveldėti kartu su 1-osios eilės įpėdiniais atstovavimo teise, jeigu jų tėvai yra mirę, taip pat palikėjo provaikaičiai. Paveldėjimas atstovavimo teise galimas tik esant paveldėjimui pagal įstatymą.
- Pirmos eilės įpėdiniai: palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), taip pat vaikai, gimę po jo mirties.
- Antros eilės įpėdiniai: palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.
Antros eilės įpėdiniai pagal įstatymą paveldi tiktai kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba jie nepriima ar atsisako palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
Atkreiptinas dėmesys, kad įvaikiai bei jų palikuonys, paveldintys po įtėvio, jo giminaičių mirties, prilyginami įtėvio vaikams ir jų palikuonims.
Nors mirusiojo sutuoktinis nėra įtrauktas į jokias įstatyme nustatytas paveldėjimo eiles, tai nereiškia, kad jis lieka be teisių. Praktiškai tai reiškia, kad kai palikimas dalijamas su vaikais, sutuoktiniui priklauso viena ketvirtoji viso turto, jei vaikų yra ne daugiau kaip trys. Jei vaikų daugiau, visi įpėdiniai, kartu su sutuoktiniu, paveldi lygiomis dalimis. Tuo tarpu jeigu kartu paveldi su antros eilės įpėdiniais, t. y. mirusiojo tėvais ar vaikaičiais, sutuoktiniui priklauso pusė viso palikimo.
Žemiau pateikta lentelė iliustruoja įpėdinių eiles ir sutuoktinio teises:
| Eilė | Įpėdiniai | Sutuoktinio teisės |
|---|---|---|
| Pirmoji | Vaikai (įskaitant įvaikius) | 1/4 turto (jei vaikų ne daugiau kaip trys), lygi dalis su kitais įpėdiniais (jei vaikų daugiau) |
| Antroji | Tėvai (įtėviai), vaikaičiai | Pusė viso palikimo |
| Nėra įpėdinių | Valstybė | Netaikoma |
Testamentas kaip alternatyva įstatyminei paveldėjimo tvarkai
Jeigu žmogus nori, kad po jo mirties turtas atitektų ne įstatyme nustatyta tvarka, o konkrečiai jo paties pasirinktiems asmenims ar organizacijoms, tam būtinas testamentas. Tokiu atveju turtą galima palikti tiek fiziniams asmenims - artimiesiems, draugams ar pažįstamiems - tiek juridiniams asmenims, pavyzdžiui, įmonėms, nevyriausybinėms organizacijoms ar paramos fondams.
Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats, jei jis yra veiksnus asmuo ir sudaro testamentą laisva valia. Testatorius gali palikti visą savo turtą ar jo dalį kam nori, gali atimti paveldėjimo teisę iš įpėdinių.
Advokatė Jurgita Karvelė pažymi, kad pastaraisiais metais žmonės vis dažniau planuoja, kas paveldės jų turtą. Tačiau kartu svarbu nepamiršti, kad su turtu paveldimos ir skolos. Paveldėtojas negali pasirinkti priimti tik turto, o skolų atsisakyti, nes taip būtų pažeidžiami kreditorių interesai. Jeigu palikėjo skolos neaiškios arba jų dydis nežinomas, rekomenduojama priimti palikimą pagal turto apyrašą, kurį sudaro antstolis.
Palikimo priėmimas ir atsisakymas
Kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Negalima palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai padavė vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie išvardinti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Tuo atveju, jeigu šį terminą praleidote, nebūtinai reiškia, kad nebeturite galimybės priimti paliktą turtą.
Įpėdinis pagal įstatymą ar testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlyga ar dalies palikimo. Įpėdinis atsisako palikimo paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui.
Svarbu: Palikimo atsisakymas yra neatšaukiamas sandoris.
Palikimo atsisakymo padariniai
Palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka kitiems įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. Jei nėra kitų tos pačios eilės paveldėtojų pagal įstatymą, teisė priimti palikimą pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems šios teisės (LR CK 5.50 str. 4 dalis), pavyzdžiui, palikėjo tėvams, vaikaičiams. Jeigu testatorius visą savo turtą paliko tik savo paskirtiems įpėdiniams, t.y. testamente nurodė, kad palikimas jam mirus pereina tik jiems, tai palikimo dalis, kurios vienas iš jų atsisakė, padalijama kitiems įpėdiniams pagal testamentą lygiomis dalimis. Jeigu visi įpėdiniai atsisako palikimo, jis pereina valstybei.
Notaro vaidmuo paveldėjimo procese
Paveldėjimo procese Lietuvoje notaro vaidmuo yra pagrindinis. Kitos institucijos (teismai, antstoliai) atlieka tam tikras funkcijas, susijusias su paveldėjimu, tačiau jos yra epizodinės.
Norėdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus - paduoti pareiškimą notarui arba pradėti paveldimą turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, įpėdinis pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui.
Paveldėjimo bylų tvarkymas yra vienintelis notarinis veiksmas, kuriam atlikti notarams yra nustatytos teritorijos. Tačiau Lietuvoje yra galimybė pagal įpėdinio prašymą pavesti paveldėjimo bylą vesti kitam - ne palikimo atsiradimo vietos notarui.
Užvesdamas paveldėjimo bylą, notaras tikrina Gyventojų registro informaciją. Jis visų pirma įsitikina, kad asmens mirties faktas yra į registruotas registre. Notaras taip pat gali patikrinti į jį besikreipiančių asmenų giminystės ryšį su palikėju.
Notaras, pradėdamas paveldėjimo bylą, visais atvejais tikrina ir Testamentų registro duomenis - ar mirusysis nebuvo sudaręs testamento.
Miško paveldėjimas
Miško paveldėjimas - dažnas procesas Lietuvoje, ypač kaimiškose vietovėse, kur miško sklypai perduodami iš kartos į kartą. Jeigu asmuo nesudarė testamento, turtas paveldimas pagal įstatymą. Pagal Lietuvos civilinį kodeksą, pirmiausia paveldi sutuoktinis, vaikai, įvaikiai. Jei jų nėra - paveldėjimo teisė pereina antrajai eilei: tėvams, broliams, seserims.
Valstybė tampa paveldėtoja tik tuomet, kai nėra jokių įpėdinių (pagal įstatymą ar testamentą), arba jei visi įpėdiniai atsisako paveldėjimo arba jo nepriima per nustatytą terminą (paprastai per 3 mėnesius nuo savininko mirties).
Norint užtikrinti, kad miško sklypas pereitų konkretiems asmenims - net jei tai ne artimiausi giminaičiai - rekomenduojama sudaryti testamentą. Taip pat svarbu, kad įpėdiniai žinotų apie jų laukiančią atsakomybę - paveldėjimą reikia priimti laiku.
Paveldėjimo teisės perleidimas
Civiliniame kodekse, galiojusiame iki 2001 m. liepos 1 d., buvo numatyta, kad įpėdinis gali atsisakyti palikimo kito asmens naudai. 2001 m. įsigaliojusiame Civiliniame kodekse tokios galimybės nebėra, tačiau jame reglamentuota paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat sudaromos ir neatlygintino paveldėjimo teisių perleidimo sutartys, t. y.
Paveldėjimo teises perleidžiantis asmuo privalo garantuoti savo kaip įpėdinio statusą. Notarui, tvirtinančiam paveldėjimo teisių perleidimo sutartį, svarbu įsitikinti ir užtikrinti, kad šias teises perleistų įpėdinis.
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas
Paprastai notaro tvarkoma paveldėjimo byla užbaigiama paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą.
Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą įstatymų nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, notarui pateikiami dokumentai, patvirtinantys mirusiojo nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą.
Atsižvelgiant į šias Civilinio kodekso nuostatas, paprastai paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas ne anksčiau negu po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos.