Daugiabučio renovacija ir garantijos: ką svarbu žinoti?

Daugiabučio namo atnaujinimas (renovacija) yra sudėtingas procesas, kurio rezultatais gyventojai tikisi džiaugtis ilgai. Todėl svarbu žinoti, kokios garantijos taikomos po renovacijos ir kas atsakingas už galimus defektus.

Renovacijos nauda ir valstybės parama

Dažniausiai svarstant apie renovaciją vertinama, kiek atnaujinus daugiabutį sumažės šildymo sąskaitos, išlaidos avarijoms, remontams, padidės būsto vertė, tačiau naudų yra daug daugiau.

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus projektų vadovė Nijolė Genovaitė Graužinytė pabrėžia, kad renovacijos atsipirkimą reikėtų vertinti plačiau nei vien finansine prasme. „Atnaujinus daugiabutį, gyventojai ima kitaip rūpintis bendru turtu, atsiranda bendruomeniškumo jausmas ir atsakomybė už aplinką. Sutvarkius šildymo sistemą, apšiltinus sienas, išnyksta problema, kai vienuose butuose per karšta, o kituose - vos 15 laipsnių. Šiluma tampa tolygi, o gyventojai pagaliau gali jaustis patogiai - be striukių ir megztinių žiemą. Tai tikrasis renovacijos rezultatas, kurį sunku išmatuoti pinigais: šiltesni, jaukesni namai, geresnė savijauta ir tvaresnis požiūris į savo gyvenamąją aplinką“, - pasakoja ji.

Lietuvoje daugiabučių renovacijai taikoma valstybės parama, šiuo metu teikiama pagal fiksuoto įkainio kvietimą. Anot N. G. Graužinytės, paramos sistema veikia dviem etapais. „Dalis lėšų skiriama projektui parengti, techninei priežiūrai ir administravimui. Šios išlaidos kompensuojamos priklausomai nuo pastato naudingojo ploto. Kita dalis skiriama rangos darbams - tai pastato atnaujinimo, apšiltinimo ir inžinerinių sistemų modernizavimo išlaidos“, - teigia projektų vadovė.

Asmenims, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir dalyvaujantiems daugiabučio namo renovacijoje, valstybė padengia renovacijos išlaidas. Butų savininkai, turintys teisę į kompensaciją už šildymo išlaidas, norėdami, kad valstybė kompensuotų jų išlaidas daugiabučio namo atnaujinimui, turi balsuodami pritarti daugiabučio namo atnaujinimui.

Kaip gauti valstybės paramą?

„Kad atnaujintam pastatui būtų suteikta valstybės parama, po renovacijos jis turi pasiekti ne mažesnę kaip B energinio efektyvumo klasę ir ne mažesnį kaip 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų sutaupymą. Tokiu būdu valstybės parama užtikrina, kad rezultatas bus ilgalaikis, energiškai efektyvus ir naudingas tiek gyventojams, tiek aplinkai“, - sako N. Graužinytė.

Renovacijos procesas

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Vladas Trakimavičius pabrėžia, kad renovacijos procesas prasideda nuo pačių gyventojų sprendimo. „Pirmasis žingsnis - butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas, kuriame dauguma turi pritarti dalyvavimui daugiabučių atnaujinimo programoje. Vis dėlto prieš priimant tokį sprendimą būtina išsamiai susipažinti su renovacijos eiga, kvietimo sąlygomis, galimomis paramos priemonėmis ir reikalavimais. Visa svarbiausia informacija pateikiama tinklalapyje modernizuok.apva.lt, kur išdėstyti programos etapai ir finansavimo galimybės, renovacijos vadove būsto savininkui. Be to, patarimų galima kreiptis į renovacijos administratorius ar APVA specialistus, kurie padeda gyventojams pasiruošti ir tinkamai organizuoti visą procesą“, - teigia ekspertas.

Pasak Vlado Trakimavičiaus, renovacijos darbai prasideda nuo investicijų plano patvirtinimo, po kurio pasirašoma dvejų metų paramos sutartis. Vis dėlto, anot eksperto, praktikoje projektų įgyvendinimas dėl įvairių priežasčių gali užtrukti ir ilgiau - iki trejų metų. Užbaigus statybos darbus ir išdavus statybos užbaigimo aktą, butų savininkams išmokama valstybės parama bei pateikiami mokėjimo grafikai.

Kitos renovacijos priemonės

„Pagal atnaujintą daugiabučių modernizavimo programą butų savininkai gali plėsti balkonus iki 1,3 metro gylio, o ten, kur jų iki šiol nebuvo - įsirengti visiškai naujus. Numatytos ir gamtą saugančios priemonės, pavyzdžiui, ant pastato galima įrengti dirbtines lizdavietes čiurliams bei kitiems paukščiams, taip išsaugant biologinę įvairovę. Be to, finansuojamos ir naujos priemonės - priedangų daugiabučių rūsiuose, elektromobilių įkrovimo stotelių bei dviračių saugyklų įrengimas“, - tvirtina V. Trakimavičius.

Atnaujinus pastatus sumažėja šiluminės energijos sąnaudos, o kartu - ir į atmosferą išmetamo CO₂ kiekiai, kurie gali siekti šimtus tonų per metus. Kuo daugiau namų atnaujinama, tuo mažesnė tarša ir poveikis aplinkai. „Be to, tai tvari alternatyva naujai statybai - renovacija leidžia prikelti senus daugiabučius naujam gyvenimui, išvengiant didelės statybų metu susidarančios taršos. Tai ne tik energetiškai efektyvus, bet ir aplinkai draugiškas kelias į modernesnį, tvaresnį gyvenimą“, - teigia V. Trakimavičius.

Komfortas po renovacijos

Vilnius Tech Statybos fakulteto Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros docentas dr. Darius Kalibatas pažymi, kad renovacijos poveikis gyventojų kasdienybei juntamas iš karto - namuose pagerėja mikroklimatas, sumažėja drėgmės ir pelėsio rizika, o patalpose palaikoma tolygi temperatūra.

„Apšiltintos sienos, sandarūs langai ir modernizuotos inžinerinės sistemos neleidžia šilumai išeiti laukan, o šalčiui patekti vidun. Taip namai tampa šiltesni ir sveikesni - nebesikaupia kondensatas, o kartu nesusidaro kvėpavimo takams žalingos sąlygos. Dar daugiau, įrengus oro rekuperacijos sistemas, patalpose nuolat cirkuliuoja šviežias oras, todėl patalpoms vėdinti nebereikia atidarinėti langų ir prarasti šilumos“, - sako D. Kalibatas.

Atnaujinus daugiabutį, apšiltinus fasadą, sutvarkius šildymo sistemą ar įrengus rekuperaciją, šilumos nuostoliai gerokai sumažėja, todėl ir sąskaitos už šildymą tampa mažesnės. Anot D. Kalibato, kuo daugiau investuojama į kokybiškus atnaujinimo sprendimus, tuo labiau sumažėja išlaidos ir padidėja renovacijos nauda.

Atnaujintas daugiabutis tampa patrauklesnis ir rinkoje, pažymi D. Kalibatas. „Palyginus du panašius pastatus - vieną renovuotą, kitą ne - modernizuoto namo butų vertė visada būna didesnė. Tai lemia ne tik nauja išvaizda, bet ir geresnės konstrukcijos: renovacijos metu jos sustiprinamos, sutvarkomos susidėvėjusios sienų siūlės, atnaujinamas fasadas, pašalinamos drėgmės ir kondensato problemos. Tokie sprendimai prailgina pastato tarnavimo laiką ir užtikrina, kad būstas išliks patogus, šiltas ir patikimas dar daugelį metų“, - teigia jis.

Dabar yra tinkamas metas apsispręsti daugiabučio renovacijai. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) paskelbtas kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti siekiant B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės taikant įprastinės bei tvarios skydinės renovacijos technologijas galioja iki 2026 m. balandžio 1 dienos. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS. Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Priežiūra po renovacijos

Visai natūralu, kad po daugiabučio modernizavimo pastato priežiūra ir administravimas tampa itin svarbūs, nes nuo jų priklauso tiek pastato būklės išlaikymas, tiek gyventojų patogumas ir finansiniai įsipareigojimai.

Kas atsakingas už priežiūrą?

• Jei daugiabutis namas turi paskirtą administratorių, jis ir toliau, po pastato atnaujinimo, atlieka šias funkcijas. Administratorius turi organizuoti ir vykdyti namo būklės vertinimą, rengti priežiūros planus.
• Jeigu name yra įsteigta bendrija, tuomet pastato administravimą ir priežiūrą vykdo bendrijos pirmininkas arba gyventojų išrinktas atstovas.
• Modernizuojant pastatą daugiabučiuose dažniausiai atnaujinama ir šildymo sistema, pavyzdžiui įrengiami individualūs šilumos punktai ar termostatiniai ventiliai. Jų priežiūrą gali perimti šilumos tiekėjas.

Po pastato atnaujinimo garantinį aptarnavimą tam tikrą laiką vykdo renovacijos rangovai. Paprastai garantinis laikotarpis trunka 5 metus, tačiau jis gali skirtis, priklausomai nuo atliktų darbų. Jeigu susiduriama su defektais - sienų įtrūkimais, nekokybiškai veikiančia šildymo sistema, administratorius arba bendrija turi kreiptis į rangovą.

Kai kuriais atvejais ir savivaldybė gali turėti įtakos daugiabučio priežiūrai. Pavyzdžiui, jei pastatas buvo modernizuotas su valstybės parama, būtina laikytis tam tikrų priežiūros reikalavimų.

Primename, kad po pastato atnaujinimo patys gyventojai turėtų aktyviai domėtis jo priežiūra. Svarbu suprasti, kad po atnaujinimo daugiabutis reikalauja nuolatinės priežiūros tam, kad būtų užtikrinamas jo ilgaamžiškumas ir tinkamas eksploatavimas.

Garantijos po renovacijos

Rangovas už atliktus statybos darbus privalo suteikti ne trumpesnę kaip 5 metų garantiją, o paslėptiems statinio elementams - 10 metų, todėl garantinis raštas yra esminis dokumentas defektų šalinimui užtikrinti. Garantinis raštas nėra tik formalumas - tai dokumentas, patvirtinantis rangovo įsipareigojimą neatlygintinai pašalinti statybos defektus, atsiradusius eksploatacijos metu.

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, rangovas atsako už objekto griūtį ar defektus, jei jie nustatomi per nustatytą garantinį laiką. Rangovas privalo užtikrinti, kad atlikti statybos darbai atitiktų normatyvinių statybos dokumentų reikalavimus ir sutarties sąlygas.

Jei garantiniu laikotarpiu pastebėjote nekokybiškai atliktus darbus (pvz., lupasi dažai, drėksta siena, neveikia ventiliacija), būtina nedelsiant reaguoti. Bendrija ar administruojanti įmonė turi raštu kreiptis į rangovą, nurodydama defektus ir pareikalaudama juos pašalinti per protingą terminą.

Pagal projekto administratoriaus sudarytą sutartį, už atliekamų darbų kokybės priežiūrą yra atsakingas techninis prižiūrėtojas. Jis privalo užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų medžiagų ir įrenginių kokybę.

Garantiniai terminai

Atnaujinimo darbams galutinai pasibaigus, projekto administratorius ir rangovas turi kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei pateikti prašymą užbaigti renovaciją ir gauti statybos užbaigimo aktą. Jeigu po renovacijos paaiškėja, kad darbai yra atlikti nekokybiškai arba buvo padaryta klaidų, už jas garantinio laikotarpio metu, Civilinio kodekso nustatyta tvarka, atsako statinio projektuotojas, rangovas arba statybos techninis prižiūrėtojas.

Renovuoto daugiabučio namo darbų garantija:

• 5 metai matomų darbų
• 10 metų paslėptų statinio elementų (pvz. vamzdynų, konstrukcijų)

„Garantiniai terminai skaičiuojami nuo visų renovacijos darbų užbaigimo ir perdavimo užsakovui dienos. Net jei brokas pastebimas ne iš karto, gyventojai turi teisę reikalauti jo ištaisymo. Pavyzdžiui, jei po trejų metų išryškėja namo apšildymo vamzdynų trūkumai, rangovas privalo juos remontuoti - garantinis laikotarpis tokiems darbams yra 10 metų. Jei rangovas atsisako atlikti garantinį remontą arba nesilaiko sutarto termino, už tai taikomos sankcijos“, - pabrėžia APVA ekspertas E. Petrauskas.

Apie pastebėtus defektus pirmiausia reikia informuoti projekto administratorių, kuris privalo užtikrinti, kad rangovas juos pašalintų. Jei rangovas to nedaro, administratorius gali samdyti kitą įmonę, o už darbus atsiskaityti garantinio draudimo lėšomis.

Gyventojų vaidmuo

Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas Edvardas Petrauskas pabrėžia, kad gyventojų pastabumas yra viena geriausių priemonių, padedančių išvengti renovacijos broko. Jei gyventojams kyla įtarimų dėl šiltinimo darbų, langų ir radiatorių montavimo kokybės, svarbu nedelsiant tai užfiksuoti nuotraukose, užrašyti datas, aplinkybes ir detales. Šie įrodymai gali būti labai svarbūs sprendžiant galimus ginčus dėl atliktų darbų kokybės ar priemonių įgyvendinimo.

„Net ir patyrusi priežiūros komanda negali stebėti kiekvieno atliekamo darbo, todėl gyventojų įsitraukimas dažnai tampa pirmuoju signalu apie galimus pažeidimus“, - teigia APVA Daugiabučių namų modernizavimo projektų skyriaus ekspertas.

Kur kreiptis pastebėjus defektus?

Pastebėjus galimus pažeidimus, pirmiausia reikėtų kreiptis į renovacijos projekto administratorių, kuris koordinuoja visą procesą. Jei jis nesiima reikiamų veiksmų, nepašalina abejonių ar ignoruoja gyventojų prašymus, būtina kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) arba APVA.

Šiemet APVA sulaukė apie 30 gyventojų pranešimų dėl galimų renovacijos darbų pažeidimų ar trūkumų. Dažniausiai problemos kyla keičiant langus, radiatorius, šildymo sistemos stovus, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdžius, įrengiant reguliavimo ir apskaitos prietaisus, stiklinant balkonus. Dalis nusiskundimų susiję ir su užsitęsusiais darbais ir dėl to kylančiais nepatogumais.

Patikros ir įsipareigojimų vykdymas

Baigus statybos darbus, jų kokybę ir atitiktį techniniam darbo projektui tikrina VTPSI sudaryta komisija. Jei pažeidimų nenustatoma, surašomas statybos užbaigimo aktas, kurį pasirašo visi komisijos nariai.

Prieš išmokant valstybės paramą, APVA atestuoti specialistai papildomai patikrina, ar visos investicijų plane numatytos priemonės įgyvendintos, ir įvertina jų kokybę.

Jeigu paaiškėja, kad darbai atlikti nekokybiškai arba buvo padaryta klaidų, atsakomybę už tai prisiima statinio projektuotojas, rangovas arba techninis prižiūrėtojas - priklausomai nuo to, kieno kaltė lėmė defektus.

Baigus renovaciją, gyventojai gauna garantiją, kad atlikti darbai ir panaudotos statybinės medžiagos atlaikys laiko išbandymą.

tags: #garantija #po #daugibucio #renovacija