Kiekvienas asmuo yra individas ir turi savo vertybių sistemą, todėl dažniausiai asmenys nėra linkę atiduoti dalies savo lėšų valstybei. Neteisingų duomenų pateikimas mokesčių administratoriui yra valingas mokesčio mokėtojo veikimas siekiant išvengti arba nuslėpti mokesčius. Mokesčių mažinimas - siektinas tikslas, tačiau savo veiksmais turime nepažeisti įstatymų. Asmens didžiausias troškimas - greitai ir daug uždirbti, tačiau neteisingai deklaruojant pajamas siekiama išvengti arba nuslėpti mokesčius ir taip pažeidžiami įstatymai.
Šiame magistro baigiamajame darbe autorė nagrinėja atsakomybę už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir turtą pateikimą mokesčių administratoriui. Teisinė atsakomybė nagrinėjama sistemingai analizuojant Lietuvos Respublikos įstatymus, poįstatyminius teisės aktus, bei LRKT, LVAT ir LAT jurisprudenciją. Autorė nagrinėja administracinę, mokestinę ir baudžiamąją atsakomybę už neteisingų duomenų pateikimą mokesčių administratoriui.
Teisinės atsakomybės rūšies taikymas glaudžiai siejasi su mokesčių mokėtojo pareiga bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tai atskleista nagrinėjat administracinę ir mokestinę atsakomybę už neteisingų duomenų pateikimą mokesčių administratoriui. Baudžiamoji atsakomybė mokesčių mokėtojui kyla tik tada, jeigu mokesčių administratoriui buvo pateikiami žinomai neteisingi duomenys apie savo pelną, turtą ar pajamas, taip siekiant išvengti mokesčių. Baigiamajame darbe taip pat atsakoma į klausimus, kaip mokesčių administratorius vertina mokesčio mokėtojo pateiktus duomenis, kaip nustatoma ar mokesčio mokėtojo duomenys yra neteisingi bei kaip tokiu atveju apskaičiuojami mokesčiai.
Viena iš teisinio vertinimo problemų yra ta, kad teismų praktika nėra tvirtai nusistovėjusi, nėra ilgametės šios veikos, kaip nusikaltimo, administracinio ar mokestinio pažeidimo aiškinimo patirties. Be to, įstatymai, susiję su nagrinėjama veika, taip pat buvo keisti, kas taip pat apsunkina veikos kvalifikavimą. Svarbu atskirti neteisingų duomenų pateikimą apie pajamas, pelną ar turtą, pavyzdžiui, baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės. Teisinės atsakomybės rūšies taikymas glaudžiai siejasi su mokesčių mokėtojo pareiga bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi.
Teismai nustato įstatymuose įtvirtintus principus, teismai juos išaiškina ir nustato taikymo aplinkybes bei taisykles, tokiu būdu užkertant kelią galimiems piktnaudžiavimams teise. Įstatymų ir kitų, žemesnės galios teisės aktų analizė neturi prasmės, jei nėra analizuojama jų taikymo praktika teismuose, nes tik taip galima suprasti, kaip konkrečios situacijos gali būti sprendžiamos.
Šiai nagrinėtai temai mokslinėje teisinėje literatūroje dėmesio skiriama nepakankamai. Dažniausiai šias temas yra aptaręs A.Paulauskas 2006 m. leidinyje "Mokesčių administravimo teisinio reglamentavimo bei praktinio taikymo problemos".
Poįstatyminiai teisės aktai mokestiniuose teisiniuose santykiuose visada buvo svarbus teisės šaltinis, kadangi įstatymo lygio teisės akte neįmanoma nustatyti visų procedūrų ir taisyklių, siekiant įgyvendinti tam tikrus reguliuojamus mokestinius santykius. Teismų praktikoje kylančios problemos atskleidžiamos atitinkamų teisės aktų galiojimo laiko teismų sprendimuose, todėl teismų sprendimai yra labai svarbus šaltinis baigiamajame darbe.
Magistro baigiamojo darbo pirmojoje dalyje apibrėžta teisinės atsakomybės samprata, pagrįsta neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo teisinės atsakomybės reikalavimais ir jos atsiradimo pagrindas. Pagrindinė, antroji, magistro baigiamojo darbo dalis konstruojama, pereinant nuo "švelnesnės" teisinės atsakomybės analizės prie "griežtesnės" teisinės atsakomybės, t.y. administracinės, mokestinės ir baudžiamosios.
Žodis "atsakomybė" bendrinėje kalboje suprantamas kaip dorovinis, pareiginis, teisinis ar kitokis reikalavimų paisymas. Žmogus - socialinė būtybė, todėl kiekvieną jo poelgį galima vertinti pagal socialinio gyvenimo normatyvinės sistemos nustatytus kriterijus. Kokia veikla žmogus beužsiimtų, jis turi laikytis tam tikrų, toje teritorijoje nusistovėjusių elgesio taisyklių, dar kitaip vadinamų normomis, reikalavimais.
Jeigu asmuo neatitinka šios normatyvinės sistemos reikalavimų, tai jam taikomos tam tikros poveikio priemonės. Tačiau atsakomybė gali būti vertinama ir teisine prasme. Jeigu asmens veiksmai atitinka valstybės politiką ir neprieštarauja teisės normose įtvirtintiems reikalavimams, tai jo elgesys teisėtas. Priešingu atveju, jeigu asmens veiksmai prieštarauja įstatymų reikalavimams, pradeda veikti atsakomybės mechanizmas, t.y. už įstatymų pažeidimus pažeidėjui taikomos tam tikros poveikio priemonės. Minėtąjį atsakomybės mechanizmą galime vadinti teisine atsakomybe.
Teisinė atsakomybė už įstatymų pažeidimus yra viena iš teisinės atsakomybės instituto sudedamųjų dalių. Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė yra neigiamos reakcijos į viešo intereso pažeidimą išraiška. Lietuvos Respublikos Konstitucijos XI skirsnis įtvirtina valstybės biudžeto konstitucinius pagrindus. Konstitucijos 127 str. nurodoma, kad "Mokesčiai, rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai yra mokami įstatymų nustatyta tvarka".
Mokesčiai - tai valstybės egzistavimo kaina. Tai pagrindinis piniginis lėšų gavimo būdas formuojant valstybės biudžetą. LR Konstitucinis Teismas 1997 m. liepos 10 d. nutarime konstatavo, kad mokesčiai - tai įstatymais nustatyti privalomi, neatlygintini juridinių ir fizinių asmenų atitinkamo dydžio mokėjimai nustatytu laiku į valstybės (savivaldybės) biudžetą (tam tikrais atvejais - į biudžetinius tikslinius fondus). Mokesčių paskirtis - fiskalinė, jie naudojami sudaryti valstybės iždą, skirtą visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti. Mokesčiais reguliuojami valstybėje vykstantys socialiniai, ekonominiai procesai, remiamos naudingos ūkinės pastangos, pritraukiamas kapitalas, investicijos arba priešingai - stabdomos nepageidaujamos socialinės - ekonominės raidos tendencijos.
LR Konstitucinis Teismas 1998 m. spalio 9 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucija ne tik įtvirtina mokestinę prievolę, bet ir nustato, kokia teisės akto forma toks teisinis reguliavimas atliekamas. LR Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime konstatavo, kad mokesčių mokėtojas privalo dalį savo nuosavybės, kuri yra išreiškiama tam tikra pinigų suma, pervesti į valstybės (savivaldybės) biudžetą, nes kitaip būtų pažeistas viešasis interesas, bei kitų asmenų teisės ir įstatymų saugomi interesai.
Mokesčių administratoriaus santykius su mokesčių mokėtojais reguliuoja Mokesčių administravimo įstatymas (MAĮ). Pagal MAĮ 2 str. 15 d., mokestis - įstatymų nustatytas privalomas mokėjimas į valstybės ar savivaldybės biudžetą. Mokesčių mokėtojas pats apskaičiuoja ir deklaruoja savarankiškai. MAĮ 73 str. 1 d. nustato, kad mokesčių mokėtojo pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.
Pavyzdžiui, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas Nr. IX-574 reglamentuoja mokesčių mokėtojo ir kitų asmenų turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų ir įsipareigojimų buhalterinės apskaitos, jos organizavimo ir tvarkymo bendruosius reikalavimus. Mokesčių mokėtojas privalo vykdyti įstatymus. Už įstatymų normose numatytus pažeidimus nustatyta ir taikoma ne tik finansinė, bet ir administracinė, baudžiamoji atsakomybė.
Valstybė siekia užtikrinti įstatymų laikymąsi, taip siekdama bent prevenciškai užkirsti kelią biudžeto nesurinkimui. Mokesčiai yra reikalingi tam, kad valstybė galėtų atlikti savo funkcijas. Jeigu mokesčiai nemokami, tokiu būdu pažeidžiamas viešasis interesas. Mokesčių administratorius analizuoja mokesčio mokėtojo atliktas ūkines-finansines operacijas, piniginių lėšų panaudojimą ir pan. Tokiu būdu, valstybė siekia sukontroliuoti piniginius srautus, taip išbalansuojant biudžeto formavimo procesą. Todėl priklausomai nuo teisės pažeidimo pobūdžio ir sunkumo valstybė ir nustato skirtingas teisinės atsakomybės rūšis.
Analizuojant šias veikas, būtina atskirti veikos sudėtis bei atvejus, kai asmuo atsako pagal MAĮ. Nustatant, ar asmuo padarė pažeidimą mokesčių administratoriaus atžvilgiu, neužtenka pasakyti, kad konkretūs asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos sudėtį ar administracinės teisės pažeidimo sudėtį. Svarbu suprasti ne tik galimus mokesčių slėpimo reiškinius mokesčių administratoriaus atžvilgiu, bet ir suprasti kodėl kiekvienai atsakomybės rūšiai taikomi skirtingi reikalavimai. Būtina pažvelgti į mokesčių slėpimo prizmę.
Mokesčių administratoriaus vertinimas
Mokestinis patikrinimas ir tyrimas
MAĮ 66 str. 1 d. nurodo, kad mokesčių administratorius kontroliuoja, kaip mokesčių mokėtojai vykdo mokesčių įstatymus. Mokesčių mokėtojas nėra įpareigotas savo veiklą organizuoti taip, kad jo mokestinė prievolė valstybei būtų didžiausia. Jeigu verslo tikslais sudarytų sandorių pasekmė yra mažesnė mokėtina prievolė valstybės biudžetui, tokie veiksmai negali būti laikomi prieštaringi teisei. Tačiau svarbu, kad mokesčių mokėtojo veiksmai nebūtų atlikti vien tik tam, kad būtų gauta mokestinė nauda. Tokie veiksmai prieštarauja įstatymo esmei.
Mokesčių administratoriaus "įvertinimus" reglamentuoja MAĮ VI skyrius (mokestinis patikrinimas) ir VII skyrius (mokestinis tyrimas).
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1K-106 patvirtintos Mokesčių mokėtojų konsultavimo taisyklės, kurių paskirtis - padėti mokesčių mokėtojams mažiausiomis sąnaudomis vykdyti mokestines prievoles. Mokesčių administratorius privalo užtikrinti, kad mokesčių mokėtojai suprastų įstatymų reikalavimus ir laikytųsi jų. Svarbu, kad mokesčių mokėtojai turėtų tinkamą finansinį ir teisinį išsilavinimą, kad galėtų tinkamai vykdyti įstatymo nuostatas.
Jeigu mokesčių mokėtojui kyla abejonių dėl įstatymo nuostatų taikymo, jis gali kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu paaiškinti įstatymo nuostatas. Mokesčių administratorius pateikia mokesčių mokėtojui oficialų rašytinį paaiškinimą dėl įstatymo nuostatų taikymo (angl. legal binding). Mokesčių mokėtojas gali vadovautis šiuo paaiškinimu ir, jeigu jo mokestinis patikrinimas ar tyrimas dėl analogiškos situacijos pateiktos paaiškinime, mokesčių administratorius privalo laikytis savo paaiškinimo. Jeigu mokesčių mokėtojas vadovavosi įstatymo nuostatomis ir gavęs jį skrupulingai jo laikėsi, tuomet pagal MAĮ 141 str. 1 d. 4 p., mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo baudos paskirties MAĮ 139 ir 140 str. Svarbu vadovautis mokesčių administratoriaus įstatymo paaiškinimo turiniu.
Mokestinis patikrinimas
Mokesčių patikrinimas - tai viena iš mokestinės kontrolės formų, kurios tikslas - nustatyti, ar mokesčių mokėtojas tinkamai vykdo mokesčių įstatymus bei nubausti kaltus asmenis. MAĮ 115 str. nustatyta mokestinio patikrinimo rūšys - kompleksinis, teminis ir operatyvus. Mokestinio patikrinimo metu tikrinamas mokesčių mokėtojo ūkinės finansinės operacijos realumas, t.y. ar jos buvo realiai įvykdytos, koks jų turinys, ar šie duomenys įtraukti į pirminius registrus ir pan. Taip pat tikrinama mokesčių mokėtojo informacija, t.y. mokesčių mokėtojo duomenys susiję su jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžiu ar struktūra.
Mokestinio patikrinimo metu siekiama nustatyti, ar mokesčių mokėtojas tinkamai vykdo mokestinę prievolę. Jeigu nustatomi pažeidimai, tuomet mokesčių administratorius turi teisę patikslinti trūkstamą mokestinę prievolę. Svarbu, kad mokestinio patikrinimo akte būtų nurodyta, pirma, kokie įstatymai, kiti teisės aktai pažeidimai buvo padaryti, antra, kiekvienas nustatytas pažeidimas turi būti atskirai aprašytas, o pažeidimo esmė turi būti išdėstyta aiškiai ir tiksliai, vadovaujantis įstatymais ar kitais teisės aktais, kurie galiojo pažeidimo padarymo metu.
Mokestinis tyrimas
Mokestinis tyrimas - tai viena iš mokesčių administravimo formų, kurios tikslas - nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės vykdymo tinkamumą. Mokestinio tyrimo metu siekiama nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės tinkamumo vykdymo formą - mokestinį tyrimą.
Mokestinio tyrimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai, be atskiro pavedimo atlikdami savo tiesiogines darbo funkcijas, gali rinkti informaciją apie mokesčių mokėtoją iš įvairių šaltinių. Mokesčių mokėtojas gali ir nesužinoti, kad jo atžvilgiu buvo atliekami tam tikri pareigūno veiksmai.
Mokestinio tyrimo tikslas - surinkti informaciją apie mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą. Surinktą informaciją vertina ir perduoda atitinkamam AVMI padaliniui pagal kompetenciją ir / ar atitinkamai institucijai. Mokesčių mokėtojams suteikiama galimybė paaiškinti savo poziciją, pateikti įrodymus ir argumentus, remiantis įstatymais ir kitais teisės aktais.
Mokesčių administratorius, atlikdamas mokestinį patikrinimą ar tyrimą, turi teisę rinkti informaciją iš įvairių šaltinių, įskaitant mokesčių mokėtojo (ar kitų mokesčių mokėtojų) duomenis, analizuoti juos, bei gretintis juos. Mokesčių mokėtojas turi būti informuojamas, pirmiausia žodžiu, nurodant išdėstytus trūkumus ir / ar prieštaravimus pašalinimo būdus. Vėliau įteikiama užpildyta pranešimo apie nustatytus trūkumus ir / ar prieštaravimus forma FR0687, kuriame yra nurodoma nustatyti trūkumų ir / ar prieštaravimų aprašymai, jų pašalinimo terminai ir būdai, jų nepašalinimo padariniai.
Mokesčių mokėtojas gali savanoriškai pašalinti nustatytus įstatymų pažeidimus. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojo pateiktos deklaracijos ar ataskaitos, apyskaitos papildymas duomenimis arba mokestinio tyrimo metu nustatytų papildomų mokestinių prievolių savanoriškas sumokėjimas. Tokiu būdu, mokesčių mokėtojas išvengia sankcijų, kurios būtų taikomos, jeigu mokesčių administratorius nustatytų pažeidimus ir priskaičiuotų mokestinę prievolę. Mokestinė prievolė apskaičiuojama iš turimų duomenų taikant specialias MAĮ normas. MAĮ 73 str. 1 d. nustato, kad mokesčių mokėtojo pateiktoje deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Jeigu mokesčių administratorius nustato, kad deklaracijoje nurodyti duomenys yra neteisingi, tuomet mokesčių administratorius paraginti jas ištaisyti.
Jeigu mokesčių mokėtojas nepašalina nustatytų pažeidimų, tuomet mokestinę prievolę apskaičiuoja pats mokesčių administratorius, taikydamas atitinkamas MAĮ nuostatas. Mokesčių administratorius, atlikdamas mokestinį patikrinimą ar tyrimą, turi teisę rinkti informaciją apie mokesčių mokėtojo turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą.
Valstybei svarbu užtikrinti, kad visi mokesčių mokėtojai laikytųsi įstatymų ir vykdytų savo mokestines prievoles sąžiningai. Jeigu mokesčių surinkimo procese, vieni ūkio subjektai gali atsidurti palankesnėje mokestinėje padėtyje, nei kiti, taip pažeidžiant laisvos konkurencijos principą. Mokesčių administratorius privalo užtikrinti, kad visi mokesčių mokėtojai būtų traktuojami vienodai. Mokesčių administratorius įvertina taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą arba pagal jo atliekamą įvertinimą. Svarbu, kad mokesčių mokėtojo veiksmais nebūtų siekiama gauti mokestinę naudą.
Mokesčių vengimo ir slėpimo reiškiniai nėra itin daug tyrinėti teisinėje literatūroje. Daugiausiai dėmesio šiai temai skyrė A.Paulauskas leidinyje "Mokesčių administravimo teisinio reglamentavimo bei praktinio taikymo problemos". Dr. A.Paulauskas apibrėžia mokestinio planavimo sąvoką kaip teisėtus veiksmus, kuriais siekiama sumažinti mokestinę prievolę.
Mokesčių vengimas
Mokesčių vengimas - tai veiksmai, kuriais siekiama išvengti mokesčių, pasinaudojant įvairiomis lengvatomis, specialiomis apmokestinimo schemomis) imituojant teisės aktų reikalavimus atitinkantį veiklos modelį ar sandorių seką ir taip gaunant mokestinę naudą, t. y. išvengiant mokesčių. Šis teisės aktų pažeidimų skirstymas turi praktinę reikšmę.
LVAT 2005 m. liepos 7 d. nutartyje konstatavo, kad turinys svarbesnis už formą. Tai reiškia, kad mokesčių administratorius turi teisę atsižvelgti į realiai atliekamos ūkinės operacijos turinį, o ne į jos formą. Mokesčių mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. sumažinti mokėtinus mokesčius.
Mokesčių vengimas teismų praktikoje: aktualiausi pavyzdžiai ir kaip į juos nepatekti
Baudos ir delspinigiai
Mokesčių įstatymų pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo yra pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai. Baudos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje numatyta, kad jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 20 iki 100 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.
Skirdamas konkrečią baudą, jos dydį mokesčių administratorius nustato vadovaudamasis šio Įstatymo 140 straipsnyje nustatytomis baudų skyrimo taisyklėmis.
| Teisės aktas | Baudos dydis |
|---|---|
| Mokesčių administravimo įstatymo 139 str. | Nuo 20 iki 100 % trūkstamos mokesčio sumos. |
| Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. | Nuo 20 iki 100 % apskaičiuotos PVM sumos. |
| Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 str. | Taikomi Mokesčių administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsniuose nurodyti baudų dydžiai. |
Mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinio asmens vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys jiems Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų pareigų, taip pat atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnyje nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami: už nesumokėtą arba pavėluotai į biudžetą sumokėtą mokesčių mokėtojo deklaruotą mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju - mokesčių administratoriaus) apskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį; už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį; už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos).
Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 99 straipsniu, delspinigių dydį, kuris visais atvejais negali būti mažesnis už nulį, ir jo apskaičiavimo tvarką nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į praėjusio kalendorinio ketvirčio paskutinės darbo dienos Vyriausybės vertybinio popieriaus, kurio išpirkimo laikotarpis artimiausias 12 mėnesių laikotarpiui, pelningumą antrinės vertybinių popierių apyvartos rinkoje.
Mokesčių mokėtojas (mokestį išskaičiuojantis asmuo, toliau - mokesčių mokėtojas) gali būti atleistas nuo baudų ir / ar delspinigių. Mokesčio administratorius, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 100 ir 141 straipsniais, turi teisę atleisti mokesčių mokėtoją tik nuo nesumokėtų ar neišieškotų baudų ir delspinigių ar jų dalies, kai yra minėtuose straipsniuose nustatyti atleidimo nuo delspinigių ir / ar baudų mokėjimo pagrindai.
Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė
Mokesčių mokėtojai, tretieji asmenys ir (arba) juridinių asmenų vadovai bei kiti atsakingi darbuotojai už Mokesčių administravimo įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą taip pat atsako pagal Administracinių nusižengimų kodeksą arba pagal Baudžiamąjį kodeksą (MAĮ 143 str.).
Vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 127 straipsniu, mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustatęs nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, apie tai privalo informuoti teisėsaugos institucijas.
Dažniausiai mokestinio patikrinimo metu nustatomos šių Baudžiamajame kodekse numatytos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų požymių turinčios veikos:
- Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (182 straipsnis. Sukčiavimas).
- Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai (202 straipsnis. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla; 203 straipsnis. Neteisėta įmonės veikla; 209 straipsnis. Nusikalstamas bankrotas).
- Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai (219 straipsnis. Mokesčių nesumokėjimas; 220 straipsnis. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas; 221 straipsnis. Deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas; 222 straipsnis. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas; 223 straipsnis. Aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas).
- Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu (300 straipsnis. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu).