Šiame straipsnyje nagrinėjama neteisėtai įgyto turto sąvoka, jos apibrėžimas Lietuvos teisėje, tarptautiniai aspektai ir prevencinės priemonės. Išplėstinis turto konfiskavimas yra proporcinga priemonė turtą įgijus nusikalstamu būdu, ji nevaržo asmens teisės į nuosavybę, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
Anot jo, Baudžiamojo kodekso nuostata, leidžianti iš turtinius nusikaltimus padariusių asmenų konfiskuoti pajamomis nepagrįstą turtą, neprieštarauja Konstitucijai. KT nurodė, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti, o asmuo, įgijęs nuosavybę nusikalstamu būdu, negali tikėtis, kad ji bus ginama pagal Konstitucijos 23 straipsnį. Jame teigiama, jog nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai.
Pasak KT, teismas išplėstinį turto konfiskavimą gali taikyti tik išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas aplinkybes pagal prokuroro, o, esant būtinybei, ir paties teismo surinktus duomenis apie kaltinamojo įgyto turto nusikalstamą kilmę. „Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad asmuo, kuriam siekiama taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, neturi įrodinėti, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, jis turi pagrįsti turimo turto įgijimo teisėtumą ir tik tada, kai prokuroras ir teismas surenka pakankamai duomenų (įrodymų), leidžiančių manyti, jog teisėtų asmens pajamų neatitinkantis turtas yra įgytas nusikalstamu būdu“, - nurodė teismas.
Teismas taip pat pažymėjo, kad taikant turto konfiskavimą nėra sprendžiama, iš kokios kitos konkrečios nusikalstamos veikos asmuo turtą įgijo, taip pat nėra sprendžiamas bausmės už tą kitą konkrečią nusikalstamą veiką paskyrimo klausimas. Į KT su skundu dėl išplėstinio turto konfiskavimo kreipėsi už kyšininkavimą teistas asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu ši priemonė buvo pritaikyta. Skunde teigta, kad turtas gali būti konfiskuotas remiantis vien prielaida, jog galbūt jis įgytas neteisėtai, nors sąsajos su nusikalstama veika nėra įrodytos, ir tai iš esmės leidžia nusavinti asmens turtą, kuris nebūtinai yra gautas neteisėtu būdu.
Baudžiamasis kodeksas nustato, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Turtas gali būti konfiskuotas iš asmens, kuris pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos, ir nepagrindžia didelės vertės, daugiau kaip 9,5 tūkst. eurų, turto įsigijimo teisėtumo.
Tarptautiniai Įsipareigojimai ir Lietuvos Teisė
Lietuvai įgyvendinant bei laikantis tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš 1990 m. lapkričio 8 d. Europos konvencijos dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo, 2000 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, 2005 m. spalio 26 d.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 216 straipsnį, negali priklausyti nuo to, ar asmuo buvo nuteistas už pagrindinės ( pirminės ) nusikalstamos veikos, kurią padarius buvo gautos piniginės lėšos ar turtas, padarymą, todėl šiuo atveju, nenustatinėjama kieno nors kaltė padarant pagrindinę ( pirminę ) nusikalstamą veiką. Tačiau tiek teismų praktikoje, tiek ir atliekant ikiteisminį tyrimą, neretai kyla sunkumų kaip atriboti BK 216 straipsnyje įtvirtintą veiką, nuo kitų veikų, pavyzdžiui BK 189 str. (Nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimas arba realizavimas) arba BK 1981 str. Pagrindinis kriterijus, atribojantis šias nusikalstamas veikas yra BK 216 str. numatytas tikslas- nuslėpti nusikalstamu būdu gauto turto tikrąją kilmę, juos įteisinti.
Pagal BK 1891 straipsnį atsako asmuo, kuris turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtą, žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Pagal BK 1891 straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiami tik asmenys, kurie BK 1891 straipsnyje nustatytus požymius atitinkantį turtą turi po šio įstatymo. Šios nusikalstamos veikos dalykas - didesnės negu 500 MGL vertės turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.
Aiškinant neteisėto praturtėjimo kaip nusikalstamos veikos taikymo ypatumus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš šios normos turinio išplaukia, jog teismas, nustatydamas, kad turtas negalėjo būti įgytas iš teisėtų pajamų, nesaistomas būtinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtą turto kilmę. Teisėtai įgytas turtas - tai turtas, įgytas iš darbo ar kitų su darbu ar verslu susijusių pajamų, dovanojimo, paveldėjimo, loterijų, dividendų gavimo ir pan. Nustatant galimo neteisėtai įgyto turto dydį, svarbu dokumentaliai nustatyti asmens pajamas ir išlaidas už visą darbinės veiklos laikotarpį. Šios kategorijos bylose svarbi yra specialisto išvada.
Analizuojant BK 216 straipsnio ir BK 1891 straipsnio sudėtis, manytina, kad neteisėtas praturtėjimas gali būti nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo rezultatas, tačiau kita vertus šie straipsniai negalėtų būti taikomi kartu, nes juose įtvirtintas skirtingas, nusikalstamo dalyko- turto, kilmės šaltinis. Kaip jau minėta BK 216 straipsnyje įtvirtinta, kad turtas, kuris yra legalizuojamas, turi būti gautas nusikalstamu būdu. Tuo tarpu BK 1891 straipsnyje įtvirtinta, kad turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis. Be to, kaip jau minėta ir teismų praktikoje išaiškinta, kad tiksliai nustatyti, iš kur buvo gautos pajamos nereikia.
Taip pat paminėtina, kad esant tokio teisinio pobūdžio situacijoms, kai inkriminuojamos kelios nusikalstamos veikos, kurios gali būti panašios savo požymiais, neturėtų būti pateisinamos tokios situacijos, kuomet vienos veikos požymiai yra įrodinėjami kitų veikų požymiais.
Pinigų plovimo paplitimui yra labai svarbi valstybės ar regiono geografinė padėtis, Lietuva, Latvija ir Estija (toliau - Baltijos šalys) pasauliniame kontekste dažniausiai priskiriamos vienam regionui. Apibendrinus 1 lentelėje pateiktus duomenis galima teigti, kad 2009 m. Baltijos šalyse buvo gauta daugiau pranešimų iš finansų įstaigų ir kitų subjektų apie įtartinas, neįprastas pinigines operacijas ir sandorius, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu, negu 2004 m.
Mokslinė problema: A. šias kvalifikuojant pinigų plovimą. A. šiojoje dalyje nagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 str. Mokslinis darbo naujumas: U~sienio autoriai Stesens (Stessens) G., Maskiandro (Masciandro) D., Takats (Takáts) E., Unger (Unger) B., Madinger (Madinger) J., Hopton (Hopton) D. A., Buth (Booth) R., Farel (Farrell) QC. S., Bastable (Bastable) G. ir kt.
Tyrimo objektas: Tyrimo tikslas: Raašant magistro darbą dažniausiai buvo naudota mokslinės ir teisinės literatūros analizė taip pat istorinis, sisteminis analitinis, loginis, lyginamasis ir profesinės patirties apibendrinimo metodai. Empirinio tyrimo metu taikytas ekspertų apklausos metodas. Autoriaus profesinės patirties apibendrinimas. Autorius FNTT PPPS pradėjo dirbti nuo 2007 m. inspektoriumi, 2010 m. buvo perkeltas į vyresniojo tyrėjo, 2011 m. - į vyriausiojo tyrėjo pareigas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2009 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. N-217 Dėl Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2005 m. kovo 15 d. Analitinės padalinių veiklos organizavimas. 2007-2013 m. ES finansinės paramos palyginimas su 2004-2006 m. Elektroniniai pinigai.
1988 m. gruodžio 19 d. Vienoje buvo priimta Jungtinių Tautų konvencija dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta (toliau - Vienos konvencija). Vėliau priimti tarptautiniai teisės aktai ne tik plėtojo pinigų plovimo sąvoką, bet ir griežtino pinigų plovimo prevencijos priemones. Kovai su pinigų plovimu buvo priimtos Jungtinių Tautų 1989 m. įkurtos finansinių veiksmų darbo grupės (angl. Financial Action Task Forse, toliau - FATF) rekomendacijos, 2000 m. gruodžio 13 d. Palerme priimta Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą (toliau - Palermo konvencija), 1990 m. sausio 8 d. Strasbūre priimta Europos Tarybos konvencija dėl pinigų įplovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo (toliau - Strasbūro konvencija), 2005 m. gegužės 3 d.
Mokslinėje užsienio literatūroje pinigų plovimo samprata apibrėžiama kaip nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas ir (ar) operacijų atlikimas siekiant nuslėpti tokio turto kilmę. Nagrinėjant pinigų plovimo sampratą, pirmuoju kriterijumi svarbu pažymėti, kad pagal Vienos konvencijos 3 str. Tuo tarpu 1990 m. 1991 m. priimtoje Tarybos 91/308/EEB direktyvoje dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui (toliau - Pirmoji direktyva), 2001 m.
Minėtose konvencijose, direktyvose ir mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad pirminio nusikaltimo apkaltinamasis nuosprendis nėra būtina sąlyga nuteisti subjektą už pinigų plovimą. šiau būtina turėti faktinius duomenis, kad turtas būtų gautas iš nusikalstamos veikos. Pinigų plovimo vykdymo veiksmai, pagal kuriuos apibrėžiama ši nusikalstama veika. Vienos konvencijos 3 str. Strasbūro konvencija praplėtė Vienos konvencijoje įtvirtintus veiksmus kuriais gali būti vykdomas pinigų plovimas. Lyginant su Vienos konvencija, Strasbūro konvencijos 6 str. Taip pat Strasbūro konvencijos 6 str.
šiau priimtas konvencijas, Palermo konvencijos 6 str. Nusikalstamu būdu įgytų pinigų, turto, pajamų sąvokos apimtis pinigų plovimo kontekste. Vienos konvencijos 1 str. m. punkte pajamos apibrėžiamos kaip bet kokia nuosavybė, gauta ar įgyta tiesiogiai arba netiesiogiai, padarius nusikaltimus, numatytus Vienos konvencijos 3 straipsnio 1 punkte (susijusius su narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų neteisėta apyvarta). Strasbūro konvencijos 1 str. šiau, negu Vienos konvencijoje, nes apima iš visų kriminalinių nusikaltimų gautą ekonominę naudą kurią gali sudaryti bet koks Strasbūro konvencijos 1 str. b punkte apibrėžtas turtas.
Palermo konvencijos 2 str. d punkte, Varšuvos konvencijos 1 str. b punkte ir Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 2 str. šiojoje direktyvoje turto sąvoka buvo praplėsta, nes vystantis naujosioms technologijoms, elektroniniai pinigai, atsiskaitymai elektroniniu būdu ir turtas elektroninėmis bei skaitmeninėmis formomis, apėmė vis didesnę visų atsiskaitymų dalį. Todėl buvo būtina elektroninius pinigus ir turtą, turimą elektroninėmis ir skaitmeninėmis formomis, įtraukti į turto sąvoką. šiosios direktyvos 3 str. Pinigų plovimo prevencijos samprata. Atsirandant vis sudėtingesnėms pinigų plovimo schemoms buvo būtina sukurti efektyvesnes pinigų plovimo prevencijos priemones, kuriomis būtų galima užkirsti kelią pinigų plovimui.
Pinigų plovimo prevencijos priemonės efektyvus taikymas tiesiogiai susijęs su nešvariais pinigais realiais legalizavimo mastais, nes statistiniai duomenys ne visada atspindi tikrąsias pinigų plovimo mastus. šiau jeigu kredito, finansų ir kitų subjektų sistemos bus neapsaugotos nuo pinigų plovimo, ši teritorija taps patraukli ne tik vietiniams, bet ir tarptautiniams pinigų plovėjams. Pinigų plovimo prevencijos priemonių rūšys ir jų reglamentavimas. Pinigų plovimo prevencijos sąvoka, kaip ir pinigų plovimo sąvoka pradėta reglamentuoti jau Vienos konvencijoje. šiojoje direktyvoje jų jau yra kelios. G. šiosios direktyvos 7 str. šioje direktyvoje numatyti ir du papildomi būdai kliento tapatybei nustatyti: supaprastintas kliento tapatybės nustatymas ir sustiprintas kliento tapatybės nustatymas.
Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją 58 str. detalizuojamos F}P bendrosios funkcijos, t. y. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos 1889/2005 reglamento 2 str. numatyta pareiga fiziniams asmenims, atvykstantiems į ES ar išvykstantiems iš jos ir gabenantiems grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 EUR, deklaruoti tą pinigų sumą pagal reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Europos Sąjungos (toliau - ES) šalį ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Kai kurios ES šalys (Vokietija, Italija, Ispanija, Austrija, Belgija, Lenkija, Portugalija, Danija ir Lietuva) sugriežtino 2005 m. spalio 26 d. šius vykdyti vidinį deklaravimą.
Griežtesnės nuostatos reikalauja subjektų deklaruoti lėšas, gabenamas per vidines ES sienas, kompetentingos institucijos pareigūnams paprašius. 1.2. 1) įtraukimo (angl. 2) sluoksniavimo (angl. 3) integracijos (angl. šiau literatūroje kai kurie autoriai nurodo, tik dvi, t. y. procesas, kai siekiama legalizuoti nusikalstamu būdu įgytas pinigines lėšas, yra pinigų plovimas (angl. money laundering), o antroji stadija - tai legalizuotų piniginių lėšų grąžinimas į legalią rinką (angl.
Piniginės operacijos ar sandoriai, kuriais vykdomas pinigų plovimas, identifikavimo problematika atskirose pinigų plovimo stadijose. Įtraukimo stadijoje grynieji pinigai dažniausiai įnešami į lengvatinės prekybos (angl. Įtraukimo stadijoje finansų įstaigos ir kiti subjektai turi daugiausia galimybių nustatyti, kad vykdoma įtartina piniginė operacija, sandoris ir bandoma nusikalstamu būdu įgytą turtą perkelti į teisėtą rinką. Sluoksniavimo stadijoje stengiamasi atlikti kuo daugiau sudėtingesnių vietinių ir tarptautinių piniginių operacijų, nurodant melagingus operacijų pavadinimus, tikslus. Pagrindiniai nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo būdai. Į įtraukimo ir sluoksniavimo stadijose pinigų plovimo schemose dažniausiai dalyvauja lengvatinės prekybos kompanijos.
Kad egzistuotų lengvatinės prekybos bendrovė, užtenka formalis atributų: nominalis savininks pavardės ir parašas, įstatų, steigimo akto ir banko sąskaitos. šiais ar vogtais asmens dokumentais, lengvatinės prekybos bankuose. šis, t.y. tampa lengvatinės prekybos įmone. Taip pat lengvatinės prekybos zonose taikomas tikrojo savininko konfidencialumo užtikrinimo (anonimiškumo) principas. Pasinaudojant nominalis savininkų bei direktorių institutu, registravimo dokumentuose nurodomi ne tikrojo(s) naudos gavėjo(s), o nominalis savininks ir direktorių duomenys. dažniausiai nurodomas tam, kad padėtų realiajam akcininkui išsaugoti jo privatumą. Nominalis savininks ir direktorių paslaugas teikia sekretorinės įmonės, kurių specializacija yra lengvatinės prekybos kompanijų registravimas ir aptarnavimas. šis kompanijų kasas.
Nusikalstamu būdu įgytas grynais pinigais išskaidymas mažomis sumomis (angl. smurfing) ir įnešimas į finansų įstaigos sąskaitas. šiuo, nedidelėmis sumomis. Nusikalstamu būdu įgyto turto neteisėtas pervežimas į kitą šalį. Fiktyviai už didesnę negu vidutinę rinkos kaina parduodamas turtas. Nusikalstamu būdu įgytas grynais pinigais pervedimas draudimo kompanijai sudarant gyvybės draudimo sutartį. šiai bendrovei. šios bendrovės nusikalstamu būdu įgytus grynuosius pinigus legalizuoja ir kitu būdu - įneša į savo kasą, dokumentuose nurodydamos, kad lėšos gautos iš klientų (praloštos lėšos). Mokslininkas Unger (Unger) B. 2. 2.1.
LR BK 216 Straipsnio Analizė
LR BK XXXII skyriuje (nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai) pateiktas 216 str. Lygindami LR BK 216 str. Autoriaus nuomone, LR BK 216 str. neįgyvendina Vienos konvencijos 3 str. 1 dalies b ir c punktuose bei Palermo konvencijos 6 str. LR BK 216 str. neapima kitų pavojingų veikų, kai siekiama įteisinti nusikalstamu būdu įgytą turtą neatliekant finansinių operacijų, nesudarant sandorių, nenaudojant turto ūkinėje, komercinėje veikloje ar nurodant, kad tai gauta iš teisėtos veikos. Tuo susiaurinamas pavojingų veikų sąrašas. šiau svarbu nurodyti, kad nagrinėjant Vienos konvencijos 3 str. 1 dalies b ir c punktuose, Palermo konvencijos 2 str. d., e punkte ir 6 str. 1 dalyje išdėstytas privalomąsias pinigų plovimo sampratos reglamentavimo normas, galima įžvelgti, kad LR BK 189 str. LR BK 189 str.
Svarbu paminėti, kad 2006 m. šio 30 d. šiojo etapo detalaus įvertinimo ataskaitoje ekspertai, vertindami pinigų plovimo prevencijos sritį, nagrinėjo tiek LR BK 216 str., tiek LR BK 189 str., teikdami rekomendacijas kaip patobulinti Lietuvos Respublikos teisės aktus, kad šie visiškai atitiktų tarptautinius teisės aktus. MONEYVAL ekspertai LR BK 189 str. šiomis LR BK 216 str. normas ir kartu su LR BK 216 str. šiuo metu sudaryta darbo grupė, kuri atsižvelgdama į MONEYVAL ekspertų rekomendacijas yra parengusi naują LR BK 216 str. 216 straipsnis. Autoriaus nuomone, projekte pateikto LR BK 216 str. šiau yra pakankamai sudėtingai suformuluotas. šiau ir efektyviau būtų į LR BK 216 str. šioje LR BK 216 str. redakcijoje pinigų plovimo samprata yra apibrėžiama siauriau negu Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau - LR PPITFPĮ) 2 str. 14 d. LR PPITFPĮ 2 str. 14 d.
Nors LR PPITFPĮ paskirtis yra nustatyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones bei institucijas, atsakingas už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonis įgyvendinimą, ir šio įstatymo normos nėra blanketinės teisės normos LR BK 216 str. atžvilgiu. Latvijoje, skirtingai negu Lietuvoje, pinigų plovimas baudžiamajame kodekse reglamentuotas blanketinėje teisės normoje. Minėtame straipsnyje yra aptartos tik kai kurios pinigų plovimo sudėties požymis savybės, o kita dalis savybis yra aptartos Latvijos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau - Latvijos Respublikos PPITFPĮ). Latvijos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Latvijos Respublikos BK) 195 str. Latvijos Respublikos PPITFPĮ 5 str. šiuose įstatymuose.
Estijoje, panašiai kaip ir Latvijoje, pinigų plovimas Baudžiamajame kodekse reglamentuotas blanketinėje teisės normoje. Minėtame straipsnyje yra aptartos tik kelios pinigų plovimo sudėties požymis savybės, o didžioji dalis savybis aptartos Estijos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau - Estijos Respublikos PPITFPĮ). Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - Estijos Respublikos BK) 394 str. Estijos Respublikos PPITFPĮ 4 str. nurodyta, kad 1. 1.1. 1.2. šiuose įstatymuose.
Svarbu pažymėti, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionaliniuose įstatymuose nustatyta, jog pinigų plovimo pirminiu nusikaltimu gali būti bet kuri veika, apibrėžta Baudžiamajame kodekse, t. y. neskirstoma pagal veikos pobūdį ar sunkumą. Pinigų plovimo prevencijos priemonių reglamentavimas Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 680 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 1 d. nutarimo Nr. 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr.
dažniausiai reglamentuotos Latvijos Respublikos PPITFPĮ ir Latvijos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. Pranešimas apie įtartinas, neįprastas pinigines operacijas ir sandorius ar lėšų sustabdymas. šioms bendrovėms ir kt.) pranešti šalies F}P apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ir sandorius, galima pastebėti skirtumus. LR PPITFPĮ 7 str. ir 14 str. nustatyta, kad Lietuvos F}P atliekamas įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius maksimaliai gali sustabdyti 5 darbo dienoms. Vėliau, pradėjus ikiteisminį tyrimą, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo procese kodekso 151 str. Latvijos Respublikos PPITFPĮ 32 str. 3 d. nustatyta bendra norma, kad Latvijos F}P atliekamas įtartinas pinigines operacijas gali sustabdyti iki 40 diens. Vėliau, vadovaujantis Latvijos Respublikos PPITFPĮ 32 str. 3 d. 1 p. a.
Estijos Respublikos PPITFPĮ 40 str. 1 d. nustatyta bendra norma, kad Estijos F}P atliekamas įtartinas pinigines operacijas ar operacijas turtu gali sustabdyti iki 30 diens. Vėliau, vadovaujantis Estijos Respublikos PPITFPĮ 40 str. Latvijos Respublikos PPITFPĮ lyginant su Lietuvos ir Estijos įstatymais nustatyta ilgiausi terminai, per kuriuos Latvijos F}P...
Apibendrinant, kova su neteisėtai įgytu turtu yra sudėtingas ir nuolat tobulinamas procesas, reikalaujantis nuolatinio teisės aktų ir prevencinių priemonių tobulinimo, taip pat tarptautinio bendradarbiavimo.
| Šalis | 2004 m. | 2009 m. |
|---|---|---|
| Lietuva | [Duomenys] | [Duomenys] |
| Latvija | [Duomenys] | [Duomenys] |
| Estija | [Duomenys] | [Duomenys] |
1 lentelė: Pranešimų apie įtartinas operacijas skaičius Baltijos šalyse.
Pinigų plovimo etapai