Šiame straipsnyje apžvelgiama Nerijaus Zalatoriaus veikla, remiantis komunikacijos analizės duomenimis ir ekspertų vertinimais. Straipsnyje analizuojama, kaip jo pasisakymai ir veikla buvo vertinami žiniasklaidoje bei verslo sektoriuje.
Siekiant įvertinti verslo sektoriaus komunikaciją, kasmet atliekamas nuomonių lyderių tyrimas. Analizuojami bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos sektoriuose veikiančių kompanijų atstovai ir 25 ekspertai, atstovaujantys Lietuvos banką, verslo organizacijas ar akademinį sluoksnį. Atstovų citatos žymėtuose reklaminiuose straipsniuose į analizę neįtrauktos. Analizuojama 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stočių žinių laidos ir 5 televizijos kanalų žinių laidos.
Nerijaus Zalatoriaus pozicija nuomonių lyderių reitinguose
Vertinant pagal pasiektą auditoriją, lyderių topas kiek kitoks. N. Mačiulis aplenkė N.
TOP20, palyginus su 2018 m. yra net 8 nauji asmenys.
2019 m. TOP20, palyginus su 2018 m. yra net 8 nauji asmenys. Tokius pokyčius iš dalies lėmė tai, jog dalis dažniausiai žiniasklaidoje cituojamų asmenų paliko savo užimamas pareigas (iš tokių paminėtini L.Vilimas, Ž.Šilėnas, G.
„Matome, kad įmonės komunikacijos įdirbis turi įtakos ir asmens vietai reitinge - neretai pasikeitus įmonės atstovui, šis netrunka užimti panašią poziciją į savo pirmtako: tokie pavyzdžiai yra T. Povilauskas, M. Zalatorius, R. Vainienė.
Pirmą kartą nuomonės lyderių penkete atsidūrė du nevyriausybinių organizacijų atstovai: trečioje vietoje - buvusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) prezidentė Inga Ruginienė ir ketvirtas - buvęs Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.
Aštuntoje vietoje rikiuojasi buvęs Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius.
2020 metų įvykiai
2020 m. Lietuvos žiniasklaidoje karaliavo koronaviruso pandemijos ir su rinkimais susijusios temos, tačiau didžiausiu nepolitiniu žiniasklaidos įvykiu tapo birželį sprogusi vadinamoji neteisėto lobizmo byla. Įtarimai kyšininkavimu ir prekyba poveikiu joje pareikšti tuometiniams Lietuvos verslo konfederacijos bei Bankų asociacijos vadovams Valdui Sutkui ir Mantui Zalatoriui.
Per viena naktį jie tapo labiausiai aptarinėtais asmenimis.
Antroje praėjusių metų pusėje V. Sutkus ir M. Zalatorius praktiškai išnyko iš viešosios erdvės, nors iki skandalo abu buvo gana dažnai cituojami žiniasklaidoje.
V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus sulaikymas bei jiems pareikšti įtarimai nustelbė kitą 2020 m. kontraversiją - „Grigeo" aplinkos taršos skandalą, kuris žiniasklaidoje vėl prisimintas tik šių pradžioje.
LBA ir M. Zalatorius tokį sprendimą pasiekė bendru sutarimu. Jis priimtas atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, ribojančias M.
VŽ rašė, kad M. Zalatorius įtariamas už pagalbą bankams davęs kyšį dabar jau buvusiam Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovui Valdui Sutkui.
Š. m. birželio 4 d. dėl M. Dar birželį duodamas trumpą interviu VŽ, M. Zalatorius sakė, jokių detalių dėl istorijos, į kurią galimai įsivėlė, nekomentuosiantis.
Jis pasakojo, kad tą pat dieną, kai buvo pareikšti įtarimai, per nuotolinį valdybos posėdį asociacijoje pateikė prašymą suspenduoti jo, kaip vadovo, funkcijas šioje organizacijoje, kurį asociacijos valdyba patenkino.
Paklaustas, ar mato šioje organizacijoje savo ateitį, M. Zalatorius teigė: „Nenorėčiau komentuoti jokios ateities.
LBA - ne pelno siekianti organizacija, atstovaujanti Lietuvos bankų ir finansų sektoriui nacionaliniu bei tarptautiniu lygiu.
Žiniasklaidos analizė
Analizuojant verslo komunikaciją pagal sektorius, pagal bendrą pasisakymų kiekį pirmauja mažmeninė prekyba, nors kalbėtojų daugiau turi bankai.
„Bankai iš visų sektorių turi daugiausia kalbėtojų, pavyzdžiui, „Swedbank“, SEB turi dukart daugiau nuomonės lyderių negu toks aktyvus kalbėtojas kaip „Maxima“ - tačiau pagal pasisakymų kiekį beveik dešimtadaliu pirmauja pastaroji.
Trys didieji bankai turi tope po savo ryškų nuomonės lyderį - „Luminor“, „Swedbank“ ir SEB, jie visi užima aukštas pozicijas tope“, - sakė L.Spėčius.
Jo teigimu, pirmą pusmetį verslo nuomonės lyderių dvidešimtukas pasipildė šešiais ekspertais iš prekybos - pandemijos laikotarpiu prekybos tinklai buvo vieni aktyviausių komentatorių.
Šio sektoriaus atstovų citatų skaičius, palyginti su 2019 metų pirmu pusmečiu, išaugo 77 proc.
Trys didieji bankai turi tope po savo ryškų nuomonės lyderį - „Luminor“, „Swedbank“ ir SEB, jie visi užima aukštas pozicijas tope.
„Analizuojami bankininkystės, draudimo, telekomunikacijų, mažmeninės prekybos sektoriuose veikiančių kompanijų atstovai ir 25 ekspertai, atstovaujantys Lietuvos banką, verslo organizacijoms ar akademiniam sluoksnį.
Atstovų citatos žymėtuose reklaminiuose straipsniuose į analizę neįtrauktos.
Analizuojama 90 spaudos leidinių, 10 interneto svetainių, 4 radijo stočių žinių laidos ir 5 televizijos kanalų žinių laidos per 2020 metų pirmą pusmetį.
Bendros tendencijos
Jau kelinti metai pastebima slopstančios komunikacijos tendencija.
Beveik visuose tiriamuose sektoriuose mažėjo citatų, tačiau daugėjo atstovaujančių asmenų.
2019 metais palyginti su 2018 m. laikotarpiu, bendras citatų skaičius smuko dešimtadaliu.
Labiausiai pasisakymų kiekį mažino draudikai (ketvirtadaliu), telekomunikacijų sektorius - 16 proc., o bankininkai - pasisakė 11 proc. mažiau.
„Kelerius metus pastebima tendencija, kad įmonės plečia žiniasklaidoje pasisakančių ekspertų komandas, bet mažina atskirų atstovo citatų skaičių.
2019 m. palyginus su 2018 m., bendras žiniasklaidoje cituotų atstovų skaičius paaugo 6 proc.
Vertinant pagal sektorius, cituotų mažmeninės prekybos atstovų padaugėjo 17 proc., panašiai ir bankininkystės atstovų - 16 proc., telekomunikacijų - dešimtadaliu, o draudikų sumažėjo beveik penktadaliu (19 proc.).
Pagrindinių SEB ir „Swedbank“ ekonomistų citatų sumažėjo beveik penktadaliu, o „Luminor“ ekonomisto Ž.
„Ž.Mauricas jau beveik dešimtmetį yra nuomonės lyderių tope - galima sakyti, senbuvis.
Šįkart šuolį iš 7 pozicijos į antrą jam lėmė daugiau nei dviem šimtais padidėjęs citatų kiekis.
Jo komunikacija pagal pasiektus kontaktus taip pat lyderiauja, lenkdama ir V.Vasiliauską.
Pernai „Luminor“ ekspertas buvo pirmoje vietoje ir mūsų sudarytame potencialios įtakos reitinge“, - pranešime sakė „Kantar“ komunikacijos analizės vadovas Linas Spėčius.
Epidemijos įtaka nuomonės lyderiams
„Kantar“ taip pat išanalizavo, kaip epidemijos kontekstas keitė nuomonės lyderius, ar ryškėjo nauji.
Kaip rodo analizė, 2020 m. kovą itin suaktyvėjo mažmeninės prekybos atstovų komunikacija, TOP20 net 8 nuomonės lyderiai iš mažmeninės prekybos sektoriaus.
Buvo daug informuojama kaip parduotuvės dirbs per šventes, taip pat apie tai, kokių saugumo priemonių imasi prekybos centrai siekdami apsaugoti darbuotojus ir pirkėjus nuo COVID-19, kaip pasikeitė vartotojų pirkinių krepšelis.
Į TOP trejetuką pagal pasisakymų skaičių pateko šio sektoriaus atstovė, I. „IKI atstovė COVID-19 kontekste buvo labiausiai cituojama iš mažmeninės prekybos atstovų, tiesa, „Maxima“ atstovų bendras komentarų skaičius nuomonės lyderių TOP20 būtų buvęs didesnis - tačiau jie išskaidyti per tris asmenis.
„Norfa“, „Rimi“ ir LIDL komunikavo šia tema mažiau ir taip pat turi po vieną atstovą tope kovo mėnesį“, - sakė L. Spėčius.
Nemažą dalį prekybininkų komunikacijos generavo ir Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė, kovo mėnesį užėmusi penktą vietą tope (palyginti, 2019 m.
Pasak „Kantar“ analizės vadovo, kovas išryškino ir aktyvią V. Sutkaus komunikaciją; jis kalbėjo apie tai, kokių veiksmų verslininkai tikisi iš politikų siekiant sumažinti karantino poveikį verslui ir kokie verslai nuo karantino yra labiausiai nukentėję šiuo metu.
Per kovo mėnesį jo komunikacijos apimtys prilygo trečdaliui visų jo pasisakymų pernai.
LVK atstovui praėjusį mėnesį tai lėmė 2 poziciją tope (palyginti, metiniame tope pernai V.
Remiantis „Mediaskopo" duomenimis, politikų paminėjimai dešimtimis kartų užgožia visų kitus žiniasklaidos cituojamus asmenis.
Palyginimui, prezidentas Gitanas Nausėda pernai paminėtas 60027 straipsniuose, reportažuose bei laidose.
Jo vardas prieš žiniasklaidos auditorijos atstovų akis mirgėjo vidutiniškai 164 kartus per dieną.
Šis skaičius apima absoliučiai visus šalies vadovo paminėjimus, taip pat ir tuos, kuriuose prezidentas kritikuotas už pasyvumą ar kontraversiškus sprendimus.
Antrasis dažniausiai žurnalistų linksniuotas politikas 2020 m. buvo tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, kuriam pernai pašvęsti 48164 pranešimai arba 132 paminėjimai per dieną.
Vidutiniškai 119 kartų kasdien žiniasklaidoje minėtas Saulius Skvernelis, 45 - Ramūnas Karbauskis, 43 - Ingrida Šimonytė, 40 - skandalingasis Vaclav Narkevič, o Gabrielius Landsbergis kasdien žiniasklaidos prisimintas vidutiniškai 26 kartus.
Palyginimui, tuo pat metu dažniausiai minėta nepolitinė figūra, „Maxima" komunikacijos vadovė Ernesta Dapkienė pernai žiniasklaidoje cituota 2909 kartus arba vidutiniškai 8 kartus per dieną.
„Politiniai veikėjai dominuoja žiniasklaidos eteryje, jie kur kas labiau prieinami žurnalistams, tad gali susidaryti klaidinantis įspūdis, kad politika yra svarbiausia kas vyksta šalyje", - sako V. Kairienė.
Pavyzdžiui, praėjusių metų informacinėje erdvėje dominavusiame koronaviruso kontekste cituoti verslo vadovai pandemijos akivaizdoje rodė daugiau ryžto ir nuoseklumo nei politikai, o jų greiti sprendimai aprūpinant šalį medicinine įranga bei apsaugos priemonėmis tapo itin reikšmingi pirmosiomis pandemijos savaitėmis.
Skirtingai nuo ankstesnės valdžios, kuri apie pagalbos priemones visuomenei daugiausiai komunikavo rinkimų išvakarėse, darbo vietų išsaugojimas ir darbuotojų darbo sąlygų gerinimas išliko nuosekliu verslo vadovų rūpesčiu ištisus metus, liudija žiniasklaidos pranešimų analizė.
„Tirdami verslo, mokslo ir visuomenės veikėjų komunikaciją žiniasklaidoje matome kitokį nei politikų, aukštesnį kokybinį lygį, kuris skatina visuomenės pasitikėjimą", - pastebi „Mediaskopo" analizės vadovė.
Veikiausiai dėl to labiausiai paklausia ekspertine nuomone žiniasklaidos klausimais tapo profesoriaus V. Kasiulevičiaus pasisakymai, ekonomikos sveikata pirmiausiai vertinta pagal N.
tags: #nerijus #zalatorius #autobusu #nuoma