Nerijus Numa (anksčiau Numavičius) - turtingiausias Lietuvos verslininkas, kurio verslo istorija apipinta įvairiais etapais, ambicijomis ir skandalais. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip jam pavyko pasiekti tokią finansinę sėkmę ir kokie iššūkiai lydėjo jo karjerą.
Nerijus Numavičius. Šaltinis: vz.lt
Turtingiausių Lietuvos žmonių reitingas
Žurnalo "Top" duomenimis, Nerijus Numavičius ilgą laiką buvo turtingiausias Lietuvos žmogus. Tačiau pastaraisiais metais situacija šiek tiek pasikeitė. Pateikiame naujausius duomenis apie turtingiausius Lietuvos žmones:
| Vieta | Vardas, Pavardė | Veikla | Turtas (mlrd. eurų) |
|---|---|---|---|
| 1 | Mindaugas Raila | „Girteka Logistics“ valdybos pirmininkas | 1,35 |
| 2 | Nerijus Numa | „Vilniaus prekybos“ įkūrėjas | 1,25 |
| 3 | Gediminas Žiemelis | „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas | 1,2 |
| 4 | Darius Mockus | „MG grupė“, UAB prezidentas | 0,68 |
| 5 | Artūras Rakauskas | „Kesko Senukų“ grupės prezidentas | 0,55 |
Žurnalo skaičiavimais, N.Numavičius turtu gerokai lenkia visus kitus, esančius sąraše. Jo turtas yra 1,6 karto didesnis nei į antrąją vietą pakilusio „Girteka Logistics“ valdybos pirmininko ir pagrindinio akcininko Mindaugo Railos turtas, vertinamas 750 mln. eurų. Į trečiąją vietą nukrito „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, jo turtas vertinamas 690 mln. eurų. Ketvirtas yra buvęs VP grupės akcininkas Žilvinas Marcinkevičius, kurio turtas vertinamas 400 mln. eurų, į penktoje vietoje yra „Achemos grupės“ valdybos pirmininkė Lyda Lubienė - jos turtas vertinamas 320 mln. eurų.
Verslo pradžia ir "VP Grupės" formavimasis
Apie turtingiausią Lietuvos verslininką Nerijų Numą (buvęs Numavičius) ir „Vilniaus prekybą“ per beveik trisdešimt metų prirašyta ir prikalbėta daug, nors pats jis bendrauti su žiniasklaida įprastai vengė. N.Numa jau keletą metų gyvena Jungtinėje Karalystėje ir, kaip visuomet, nėra linkęs komentuoti savo gyvenimo. Tačiau šiandieninis pagrindinių „Vilniaus prekybos“ akcininkų nekalbumas nėra kliūtis prisiminti į ketvirtą dešimtį įkopusio verslo istoriją. Kaip šis dviejų šeimų pagrindu pradėtas verslas iškilo, kas jiems padėjo, kodėl turtingiausiu Lietuvos asmeniu tapo dabar jau Jungtinės Karalystės rezidentas N.Numa, o ne kuris nors kitas iš vadinamojo „VP dešimtuko“ narių?
Nors Numos arba Numavičiaus pavardė labiausiai siejama su prekybos tinklu „Maxima“, mažmeninė prekyba iš pradžių tebuvo tik vienas tarp daugybės skirtingų „Vilniaus prekybos“ verslų. Kadangi I.Staškevičius buvo pirmasis ir bene artimiausias N.Numos bendražygis versle, neoficialus ne tik „Vilniaus prekybos“, tačiau ir pagrindinio akcininko atstovas žiniasklaidai, galima prisiminti jo ne kartą pasakotas istorijas apie verslo pradžią. I.Staškevičius ir N.Numa bendrą verslą pradėjo dar 1990 m., įsigydami kirpyklą. Kursiokų duetas susipažino Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Prie jų netrukus prisijungė ir dar vieni studijų kolegos - Žilvinas ir Gintaras Marcinkevičiai.
Nerijus Numavičius. Šaltinis: 15min.lt
Nežinia, ar tuomet jie jau turėjo neoficialų pavadinimą, tačiau tokį vėliau nebejotinai įgavo - tai „VP devintukas“, vėliau trumpam tapęs dešimtuku. Devintuką sudarė kiti šeimos nariai ir draugai - prie buvusių medicinos studentų prisijungė Nerijaus broliai Julius, Vladas, Marcinkevičiai taip pat į verslą pasikvietė brolį Mindaugą. Šis prisiviliojo bendramokslį Mindaugą Bagdonavičių, grupėje atsidūrė Renatas Vaitkevičius. „Vilniaus prekybos“ atstovai tvirtina, kad „VP devintukas“ niekuomet neturėjo akcininkų sutarties. Akcijos būdavo paskirstomos pagal įsitraukimą į konkrečios įmonės veiklą ir jos rezultatus.
Verslo įvairiapusiškumas
Nuo 1992 m. per grupės rankas vos per kelerius metus perėjo daugybė įvairiausių verslų. Vertybiniai popieriai buvo pati reikšmingiausia būsimo kapitalo kaupimo priemonė. Kaip pasakojo I.Staškevičius, viešo privatizavimo aukcionuose jie įsigydavo parduotuves, o atsiradus investiciniams čekiams, verslininkai aktyviai veikė antrinėje rinkoje.
Pati didžiausia sėkmė devintuką aplankė netrukus. 1995 m. privatizavę keturis cukraus fabrikus, už juos 1998 m. verslininkai iš Danijos kompanijos „Danisco Sugar“ gavo 100 mln. litų, kuriuos galėjo investuoti į kitas verslo sritis. Šis sandoris tapo pirmąja kontroversija ilgoje „Vilniaus prekybos“ istorijoje. Bendrovė ir toliau plėtėsi - augo ne tik būsimasis „Maximos“ tinklas (tuo metu parduotuvės vadinosi „Vilniaus prekyba“, vėliau „Taupa“, „Minima“, „Media“, „Maxima“, „Saulutė“, „T Market“), tačiau ir veiklų portfelis.
„VP devintukas“ turėjo tokių įmonių kaip „Birštono mineraliniai vandenys“, „Vilniaus paukštynas“, „Vilniaus mėsos kombinatas“, „Vilniaus duona“ ir kitų gamybinių įmonių akcijų. Galima neabejoti, kad ankstyvaisiais bendrovės valdymo metais akiratyje būta ir dar įvairesnių verslų, apie kuriuos šiandien beveik nežinoma. Didžiausiu „Vilniaus prekybos“ pajamų šaltiniu tapo vis besiplečiantys mažmeninės prekybos tinklai.
Skandalai ir ambicijos
Tūkstantmečių sandūra kone iškart atnešė ir naują, šįsyk tikrai rimtą dėmę „Vilniaus prekybos“ istorijoje. Jei čekinės privatizacijos schemas ir ypač iki galo taip ir neišskaidrintą cukraus fabrikų pardavimo istoriją verslininkai nesigręžiodami paliko žiniasklaidos bei visuomenės spekuliacijoms, neįgaliųjų bendrovės „Spindulys“ atvejis buvo narstytas gerokai išsamiau ir kur kas ilgiau.
Sukūrus įmonę „Optimali investicija“, jai buvo perleistos „Maxima“ parduotuvės ir kiti stambius objektai, turto vertė siekė 600 mln. litų. „Optimali investicijos“ akcijos priklausė neįgaliųjų bendrovei „Spindulys“. Tuo metu neįgaliųjų bendrovėms Lietuvoje buvo taikoma mokesčių lengvata. Taip VP grupės akcininkai įgijo teisę nemokėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Nors šios istorijos reputacinė dėmė įmonę lydi iki šiol, tačiau finansus tai paveikė minimaliai - po įvairių tyrimų verslininkams teko sumokėti 24 mln. litų baudų, tačiau jie atgavo 76 mln. litų.
Akropolis Vilniuje. Šaltinis: Delfi.lt
2002 m. Vilniuje atidarytas pirmasis „Akropolis“. Jis pačių verslininkų buvo laikomas grupės galios simboliu, naujo tinklo, tapusio vienu iš esminių pajamų generatorių, pradžia. Viena tokių - parduotuvių plėtra užsienyje. 2000 m. pradėjusi plėstis Latvijoje tuometinė „VP grupė“ vos po penkmečio turėjo 85 parduotuves Latvijoje ir 13 - Estijoje. 2005 m. taip pat plėtėsi Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Energetikos verslas ir "Leo LT"
Antrąjį įmonės veiklos dešimtmetį ryškiausiai įprasmino „Vilniaus prekybos“ išbandymas visiškai naujoje sferoje - energetikoje. Į ją įeita trankiai, o išeita dar trankiau. Dešimtmečio pradžioje, ruošiantis privatizuoti šalies elektros tiekimą, valstybė įkūrė dvi įmones - Rytų ir Vakarų skirstomuosius tinklus. „Vilniaus prekybos“ verslininkai pastarosios privatizavimui įsteigė kompaniją „NDX energija“, 2003 metais nupirko 77 proc. Vakarų skirstomųjų tinklų (VST) akcijų už 539,8 mln. litų, vėliau šią dalį dar padidino.
Vėliau, vystant naujosios Visagino atominės elektrinės planus, „NDX energijos“ valdomi VST tapo jungtinės įmonės „Leo LT“, turėjusios vaidinti ženklų vaidmenį atominės statybose, dalimi. Po ilgų ir prieštaringų spekuliacijų, skandalų, politikos, teismų, tyrimų ir viską vainikavusių Seimo rinkimų galiausiai ši įmonė buvo išardyta faktiškai nieko apčiuopiamo nesukūrusi. „Vilniaus prekyba“ neteko pajamų šaltinio, bet per „NDX energiją“ gavo riebią kompensaciją už vėl valstybės rankose atsidūrusius VST - 680 mln. litų.
"VP Dešimtuko" iširimas
2008 m. atslinkusi pasaulio ekonomikos griūtis atnešė ir „VP dešimtuko“ pabaigą. Šiandien galutinių naudos gavėjų beliko trys: N.Numa valdo didžiausią akcijų paketo dalį, smulkieji akcininkai yra jo brolis V.Numavičius ir ilgametis bičiulis I.Staškevičius. N.Numa prieš dešimtmetį turėtą 37 proc. akcijų paketą šiemet, 15min skaičiavimais, jau padidino iki 87 proc. Jo broliui Vladui Numavičiui priklauso 10 proc. grupės akcijų, o dar 3 proc. valdo ilgametis bendražygis I.Staškevičius.
Dešimtukas iširo tokiu „grafiku“: 2009 m. pasitraukia Darius Nedzinskas, iš veiklų traukiasi Ž.Marcinkevičius (lieka akcininku).
tags: #nerijus #numavicius #turtas