Pastaruoju metu Lietuvos savivaldybės vis aktyviau imasi iniciatyvų, skirtų spręsti neprižiūrimų, apleistų ar netinkamai naudojamų nuosavų sklypų problemą. Šios problemos sprendimas apima ne tik administracines priemones, bet ir aktyvų gyventojų įtraukimą.
Visai neseniai Radviliškio rajono savivaldybė suskubo surašyti visą rajone esantį nekilnojamąjį turtą, kuris yra apleistas, neprižiūrimas, nenaudojamas ar naudojamas ne pagal paskirtį. Kad rajone kuo mažiau būtų apleistų, griūvančių ir pavojų keliančių pastatų, kviečiami prisidėti ir gyventojai. Radviliškio rajono savivaldybės atstovai prašo pranešti seniūnijoms apie visus pastebėtus neprižiūrimus objektus. Net ir rajonų gyventojai renka informaciją apie griūvančius pastatus, Radviliškio rajono seniūnijos jau laukia informacijos apie apleistus ir griūvančius pastatus. Panašiai tvarkosi ir Šiaulių miestas.
„Šiaulių naujienų“ redakcija vis dažniau sulaukia gyventojų kritiškų pastebėjimų apie tvarkomas miesto dalis, po kurių pasimato problemiški pastatai. It kokia Šiaulių miesto piktžaizdė stovi apleistas ir skandalais apipintas Menų inkubatorius. Todėl, anot G. Mendoza-Herrera, reikia ieškoti naujo recepto, kaip gyventojus skatinti tvarkytis. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja G. Mendoza-Herrera sako, kad dažnai neprižiūrimų pastatų savininkų nėra arba jie įspėjimus praleidžia pro ausis.
Yra Savivaldybėje už tai atsakingas Statybos skyrius, kuris registruoja visus netvarkingus pastatus. Jau šiandien turi rinktis komisija, kuri spręs, kaip apmokestinti tokių pastatų savininkus, jei jie po perspėjimų nesitvarko savo pastatų. Turime du sąrašus: neprižiūrėtų pastatų ir sklypų, kurių savininkai vis įspėjami apie baudas. Iš viso Šiaulių mieste net kelios dešimtys tokių netvarkingų pastatų, tačiau didžiausių problemų kelia visiems gerai žinomi objektai. Pavyzdys - Gilo statyba, Žemaitės gatvėje už Dvaro gatvės esantis neaptvertas pastatas“, - sako G. Mendoza-Herrera.
Apleisti pastatai | Vaikų vasaros stovykla 👻 | Abandoned kids summer camp | Explorinam | POV
Teisiniai aspektai ir savivaldybių galimybės
Pagal Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, įstatymų leidėjas suteikia teisę savivaldybių taryboms nuspręsti, kokį mokestį taikys konkrečiai nekilnojamam turtui. Jis gali siekti net tris procentus turto vertės. Radviliškio rajono savivaldybės taryba nustatys 2018 metų apleistam, neprižiūrimam, nenaudojamam ar naudojamam ne pagal paskirtį nekilnojamam turtui taikytinus tarifus, kartu patvirtins pirmąjį tokio turto sąrašą.
Dažnai nėra pastato savininko, kurį būtų galima apmokestinti dėl neprižiūrimo pastato. Pasak G. Mendoza-Herrera, dažnai apmokestinimas net neduoda realios naudos, nes mokesčiai keliauja į mokesčių inspekciją ir taip tik kaupiasi skola, o savivaldybės rankos dėl tolimesnių sprendimų paprasčiausiai yra surištos. Tik tada, kai jau viršijama skolos turto vertė, pradedami skolos išieškojimo procesai“, - aiškina G. Mendoza-Herrera.
Sprendimų paieška: "meduoliai" vietoj "botago"
Kiekvienais metais įspėjami Šiaulių miesto vaiduoklių pastatų savininkai ir, pasak G. Mendoza-Herrera, griūvančių pastatų savininkams kasmet ieškome recepto, kaip juos paskatinti. Visgi svarbiausia, kad nenaudojami pastatai būtų saugūs aplinkiniams: būtų užkalti langai, nekristų statybinės konstrukcijos bei būtų aptverta jų teritorija. Baudos neretai problemos neišsprendžia. Todėl manau, jog tokių pastatų savininkams reikia ne botago, o meduolių, kad jie pradėtų tvarkytis. Kitaip tariant, reikia skatinti investuoti, o ne skirti baudas“, - sako G. Mendoza-Herrera.
Gyvenimas sodų bendrijose: alternatyva ir problemos
Finansinių sunkumų slegiamos šeimos ryžtasi 180 laipsnių kampu keisti gyvenimo būdą - iš buto mieste keliasi į sodų bendrijas. Rytą rąžytis kvepiant gaivų orą, klausytis paukščių čiulbesio, užuot ėjus į sporto klubą - pjauti veją. Tai kasdienybė, kurią galima turėti investavus mažiau nei kelis šimtus tūkstančių litų. Ją renkasi vis daugiau šeimų, nusivylusių nekokybišku ir brangiu gyvenimu daugiabutyje ir trokštančių nuosavo namo ir kiemo.
Kauniečiai dairosi į sodo sklypus su nameliais ir be jų, nors šie dar ne tokie populiarūs, kaip nedideli butai mieste. "Vežiojame nemažai žmonių, ieškančių būsto soduose. Ši tendencija ypač ryški sunkmečiu, kai išlaikyti butus mieste tampa našta - dideli mokesčiai už šildymą, kitas paslaugas. Žmonės siekia gyventi autonomiškai", - pasakojo nekilnojamojo turto rinkos specialistas.
Tačiau, pastarajam netikėtai sugedus, gali tekti prašyti kaimynų pagalbos nukankant net iki miesto. Važiuodama į darbą niekada nepatenku į transporto spūstis. Kelionė į darbą, užvežus vaikus į darželį, trunka apie pusvalandį. Bene didžiausias persikėlimo gyventi į sodą trūkumas buvo tas, kad neplanuotai daug pinigų surijo autonominė infrastruktūra. Kitas sodų bendrijų trūkumas - prasta keliukų būklė, dauguma jų neasfaltuoti. Kelius tvarkyti ir prižiūrėti sodininkai turi patys.
Simonos šeimą džiugina tai, kad gyventi sodų bendrijoje pasiryžusių nuolat gyventi žmonių vis daugėja. Pliusas, kad turint savo kiemą nereikia varžytis su kaimynais dėl vietos automobiliui. Taip pat yra apleistų, neprižiūrimų sklypų.
Tačiau kiekviena bendrija turi norėti tapti gyvenviete pagal savo poreikius, o ne nustačius laikotarpį iš viršaus ar paskyrus kokius nors administratorius. Sodų bendrijos turi turėti savivaldą ir aiškias sąlygas. Jos egzistuoja apie 50 metų, bet apie jų perspektyvas niekas nekalba, sodai plėtojami stichiškai. Kai sodai taps gyvenvietėmis, jose turės būti atitinkamo pločio keliai. Išspręsti apleistų sklypų problemą irgi kol kas neįmanoma. Teisinėje bazėje nėra numatyta, kad turėdamas sklypą privalai jį bent minimaliai prižiūrėti.
Yra nemažai žmonių, norinčių įsigyti ir sutvarkyti tokius sklypus, tačiau dažnai nežinia, nei kas yra jo savininkas, nei kur jo ieškoti. Jokios apskaitos, kiek yra nuolatinių gyventojų sodų bendrijose, nėra. Tačiau labai daug gyvenančiųjų yra tik patraukliose gyventi vietose, arti miesto.
tags: #nepriziurimu #nuosavu #sklypu #istatymas