Apleista žemė - tai žemės ūkio paskirties plotai, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi arba netinkami naudoti pagal nustatytą paskirtį. Remiantis naujausiais duomenimis, apleistos žemės sudaro kiek mažiau nei 1 proc. viso šalies žemės ūkio naudmenų ploto.
Apleistos žemės sklypai įprastai yra apaugę sumedėjusiais augalais, kurie nelaikomi želdynais. Daugiausia apleistos žemės plotų yra šiaurrytinėje ir rytinėje šalies dalyje - daugiau kaip 3 proc.
Šiame straipsnyje apžvelgsime dabartinę situaciją Lietuvoje, susijusią su nenaudojamais žemės sklypais, jų pasiskirstymą, priežastis ir galimus sprendimus.
Rudos ir žalios lauko projektai (projektų valdyme)
Apleistų Žemių Stebėjimas ir Identifikavimas
Apleista žemė - tai žemės ūkio paskirties plotai, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi arba netinkami naudoti pagal nustatytą paskirtį. Tokie sklypai identifikuojami naudojant nuotolinio stebėjimo ir kartografavimo metodus.
Šie duomenys padeda ne tik tiksliai identifikuoti apleistus plotus, bet ir prisideda prie efektyvesnio žemės mokesčių administravimo, žemės ūkio politikos formavimo bei aplinkosauginių sprendimų. Apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys naudojamas žemės mokesčiui apskaičiuoti.
Šiame žemėlapyje yra galimybė ieškoti sklypo pagal jo kadastro numerį. Informaciją galima pateikti el. paštu arba pranešti pažymėdami klaidą www.geoportal.lt apleistų žemių žemėlapyje.
Naudotojai turi galimybę tikslinti duomenis - iki einamųjų metų liepos 1 d. galima pateikti pranešimus apie nustatytų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų netikslumus.
Apleistų žemių plotų žemėlapis (Šaltinis: Registrų centras)
Statistika ir Pasiskirstymas
2025 m. I ketvirčio duomenimis, iš viso identifikuoti 62 879 apleisti plotai, kurių bendras plotas sudaro 31 278 ha. Dauguma sklypų yra 0,3-0,5 ha dydžio, didžiausias sklypas siekia 36 ha, o daugiau nei 10 ha dydžio yra tik 20 sklypų.
Pagal atnaujinto AŽ_DRLT duomenis, 2024 m. liepos 1 d. būklei apleistos žemės ūkio naudmenos Lietuvoje užima 32 914 ha plotą. Tai sudaro apie 1 % nuo šalies bendro žemės ūkio naudmenų ploto. 1 lentelėje pateikiamas apleistų žemės ūkio naudmenų pasiskirstymas Lietuvos Respublikos savivaldybių teritorijose pagal atnaujinto AŽ_DRLT duomenis.
Pagal pateiktus duomenis matyti, kad daugiausiai apleistų žemės ūkio naudmenų plotų nustatyta trijose rajonų savivaldybėse: Vilniaus, Molėtų ir Zarasų. Šiose savivaldybėse apleistos žemės ūkio naudmenos užima didesnį nei 1900 ha plotą.
Mažiausiai apleistų žemės ūkio naudmenų, išskiriant miestų savivaldybes, nustatyta Visagino savivaldybėje bei Pagėgių, Joniškio ir Marijampolės rajonų savivaldybėse.
Daugiausiai apleistų žemių plotų koncentruojasi miškingose, kalvotose vietovėse.
REGIA žemėlapyje skelbiama aktuali informacija apie apleistos žemės plotus gyventojams yra aktuali tuo, kad atsižvelgiant į apleistos žemės plotus, sklypų savininkams gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai.
1 lentelė. 2024 m. Apleistų žemės ūkio naudmenų pasiskirstymas savivaldybėse
| Savivaldybė | Apleistos žemės plotas (ha) |
|---|---|
| Vilniaus rajonas | >1900 |
| Molėtų rajonas | >1900 |
| Zarasų rajonas | >1900 |
| Visagino savivaldybė | Mažiausiai |
| Pagėgių savivaldybė | Mažiausiai |
| Joniškio rajonas | Mažiausiai |
| Marijampolės rajonas | Mažiausiai |
Savivaldybių Iniciatyvos ir Sprendimai
Nustatytiems apleistų žemės ūkio naudmenų plotams savivaldybės gali taikyti didesnį žemės mokesčio tarifą (iki 4 proc.). Nors pagrindinė atsakomybė už žemės naudojimo priežiūrą tenka žemės savininkams ir naudotojams, savivaldybių administracijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-367 „Dėl Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų 2025 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų 2025 metų sąrašą, parengtą pagal Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2025 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-368 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2025 metų sąrašo patvirtinimo“ patvirtino Nenaudojamos žemės sklypų 2025 metų sąrašą (toliau - Sąrašas), parengtą pagal Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286.
Šiaulių miesto savivaldybė primena, kad žemės naudotojai turi pareigą tinkamai prižiūrėti jiems priklausančius plotus. Informuojame, kad vadovaujantis Nenaudojamų žemės sklypų Šiaulių mieste nustatymo tvarkos aprašu (toliau - Aprašas), patvirtintu 2019 m. birželio 6 d. tarybos sprendimu Nr. T-251 (galiojanti redakcija), kasmet iki einamųjų metų birželio 20 d. Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje nustatomi nenaudojami ir (ar) neprižiūrimi žemės sklypai ir įtraukiami į preliminarius Nenaudojamų privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų sąrašą ir Nenaudojamų nuomojamų žemės sklypų sąrašą.
Vadovaujantis Aprašu bei atsižvelgiant į Nenaudojamų žemės sklypų Šiaulių mieste darbo grupės, sudarytos Šiaulių miesto savivaldybės mero 2025 m. gegužės 7 d. potvarkiu Nr. M-679, 2025 m. rugpjūčio 12 d. posėdžio protokolo išvadas, 2025 m. rugpjūčio 21 d. patvirtinti galutiniai ir nekeičiami (Aprašo 9.1.
Žemės Mokesčio Tarifai
Pažymėtina, kad pagal Žemės ūkio duomenų centro parengtus duomenis padidintas žemės mokestis už apleistas žemes gali būti taikomas tiems asmenims, kurių nuosavybės teise valdomuose žemės ūkio paskirties sklypuose esančiuose žemės ūkio naudmenų plotuose auga sumedėjusi augalija (išskyrus želdinius), t. y. Mokesčio tarifo dydis už apleistas žemės ūkio naudmenas nustatomas savivaldybių tarybų sprendimu ir jis gali siekti iki 4 procentų žemės mokestinės vertės.
Tarifas nustatomas atsižvelgiant į pagrindinę žemės sklypo naudojimo paskirtį, žemės sklypo naudojimo būdą, sklypo dydį bei mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį). Žemės mokesčio įstatyme numatyta, jog savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, gali nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokesčio tarifą.
Dažniausiai apleistai žemei būna nustatomas didžiausias - 4 proc. - mokesčio tarifas. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, praėjusiais metais už apleistą žemę apskaičiuota mokesčio suma buvo beveik 2,3 mln. eurų.
tags: #nenaudojamu #zemes #sklypu #zemelapis