Pastaraisiais metais Lietuvos vaistų rinka patyrė reikšmingų pokyčių, o vaistinių tinklai nuolat ieško būdų, kaip išplėsti savo pardavimo galimybes ir prisitaikyti prie besikeičiančių klientų poreikių. Šiame straipsnyje apžvelgsime "Nemuno vaistinės" (Camelia) pardavimo galimybes, jos pozicijas rinkoje bei naujausias tendencijas, turinčias įtakos vaistų prekybos sektoriui.
Penkios didžiausios vaistų prekybos įmonės - „Eurovaistinė“, „Camelios“ tinklą valdanti Nemuno vaistinė, Gintarinė vaistinė, „BENU vaistinė Lietuva“ bei „Norfos vaistinė“ - kartu sudėjus pardavė 83 proc. pacientų įsigytų medikamentų ir grožio prekių 2024 metais.
Vaistinių tinklų pajamos ir pelningumas
Pernai dešimt didžiausių vaistinių gavo 1,3 mlrd. eurų pajamų - 10 proc. daugiau negu 2023 m. Remiantis „Registrų centrui“ pateiktomis bendrovių finansinėmis ataskaitomis, lyginant su 2023 m., šių vaistinių grynasis pelnas praėjusiais metais išaugo 20,6 proc. ir siekė 23,9 mln. eurų. „Eurovaistinės“, „Camelios“ tinklą valdančios Nemuno vaistinės, o taip pat Gintarinės, „Benu“ ir „Norfos vaistinės“ bei dar penkių mažesnių tinklų vaistinės 2024 metais gavo 1,3 mlrd. eurų pajamų - 10 proc. daugiau negu užpernai bei uždirbo 23,9 mln. eurų grynojo pelno, arba 20,6 proc.
Naujausios įmonių finansinės ataskaitos rodo, kad vaistų prekybos sektoriuje dominuoja „Vilniaus prekybai“ priklausanti „Eurovaistinė“, pernai gavusi 365,3 mln. eurų pardavimo pajamų, antrą vietą užima 298,8 mln. eurų pardavimo pajamų gavusi „Camelios“ tinklą valdanti Nemuno vaistinė, o trečioji liko Gintarinė vaistinė, kurios apyvarta praėjusiais metais siekė 246,2 mln. eurų. Tarp didžiausių vaistinių tinklų rikiuojasi ir ir „BENU vaistinė Lietuva“ su 112,9 mln. eurų bei „Norfos vaistinė“ (101,9 mln. eurų).
„Registrų centrui“ pateiktos įmonių ataskaitos rodo, jog per metus penkių didžiausių vaistinių tinklų grynasis pelnas išaugo beveik trečdaliu (27,3 proc.). Tiesa, galima sakyti, jog pelningumas grįžo į 2022 m. lygį, nes 2023 m. pelningumas buvo sumažėjęs.
Per praėjusius metus penkių didžiausių vaistų prekybos įmonių įtaka dar padidėjo: jos kartu sudėjus parduoda 83 proc. vaistų rinkos.
Sektoriuje dominuoja „Vilniaus prekybai“ priklausanti „Eurovaistinė“, pernai gavusi 365,3 mln. eurų pardavimo pajamų, antra - „Camelios“ tinklą valdanti Nemuno vaistinė (298,8 mln. eurų), trečia lieka Gintarinė vaistinė (246,2 mln. eurų), toliau seka „Benu“ (112,9 mln. eurų) bei „Norfos vaistinė“ (101,9 mln. eurų).
Pagrindinių vaistinių tinklų pajamos 2024 metais
| Vaistinės tinklas | Pardavimo pajamos (mln. eurų) |
|---|---|
| Eurovaistinė | 365,3 |
| Nemuno vaistinė (Camelia) | 298,8 |
| Gintarinė vaistinė | 246,2 |
| BENU vaistinė Lietuva | 112,9 |
| Norfos vaistinė | 101,9 |
Vaistinių skaičius ir geografinis pasiskirstymas
Valstybinės vaistų kontrolės duomenimis, pernai šalyje veikė 1 307 vaistinės - 22 mažiau nei užpernai arba 78 mažiau nei 2019 metais. Lietuvos vaistinių asociacijos duomenys rodo, kad šiemet veikia 1 292 vaistinės - 15 mažiau nei pernai. Naujas vaistines atidarome ne tik sostinėje, bet ir mažesniuose Lietuvos miestuose ar miesteliuose.
"Camelia" vaistinės tinklas: patikimumas ir vertybės
Susipažinkite su mūsų „Camelia” vaistinių tinklu: Gyvuojame ilgiau nei 30 metų ir šiandien Lietuvoje turime daugiau nei 300 vaistinių bei toliau intensyviai plečiame veiklą - esame didžiausias vaistinių tinklas Lietuvoje. Per šį laiką esame sukaupę daug patirties, o nuolatinis plėtimasis rodo, kad nuolat augame ir tobulėjame. „Camelia” tinklas yra patikimas ir draugiškas, o kiekvienas darbuotojas - svarbus ir vertinamas. „Camelia“ vertybės: profesionalumas, atsakingumas, lankstumas ir dinamiškumas bei darni komanda.
Internetinė prekyba vaistais: "Camelia.lt" pavyzdys
Iki pirmosios interneto vaistinės mūsų šalyje, su gydytojo išduotu receptu rankose ar kitų čia randamų prekių sąrašu, lydimi atveriamų durų suvirpinto varpelio gaudesio, žengdavome į fizines vaistines - vaistų pasaulį, kuriame sukiojosi draugiškai nusiteikę, baltus chalatus dėvintys farmacininkai. Po ilgų konsultacijų ir aptartų vaistų vartojimo rekomendacijų, su įsigytais vaistiniais preparatais ar kitomis prekėmis rankose, keliaudavome savais keliais.
Ir staiga atėjo 2011-ieji - pirmoji internetinė vaistinė tvirta koja žengė į Lietuvą. Šio farmacijos sektoriaus skaitmenizacijos proceso pionieriaus rolė teko gerai žinomam vaistinių tinklui. „Camelia.lt“ pradėjo veikti dar 2011 metais - tai buvo pirmoji internetinė vaistinė Lietuvoje. Sprendimas visuomenei pristatyti vaistinę internete atėjo stebint geruosius pavyzdžius užsienio rinkose - tuomet pasaulyje sparčiai vystėsi elektroninė prekyba, o kai kuriose šalyse pradėjo veikti ir vaistų pristatymo į namus paslauga. Norėjome tokių galimybių suteikti ir Lietuvos gyventojams“, - pasakoja UAB „Nemuno vaistinė“ valdomo vaistinių tinklo „Camelia“ Rinkodaros direktorė Kristina Veštortienė.
Tai, kokią šio tinklo internetinę vaistinę matome dabar, toli gražu neprimena tos internetinės prekyvietės, kuri buvo pristatyta prieš 13 metų. O ir veiklos pradžia interneto platybėse šiam vaistinių tinklui tikrai nebuvo rožėmis klota - iki šiol pratę vaistų poreikį aptarti su vaistininku fizinėje vaistinėje, gyventojai į šią naujovę žiūrėjo atsargiai. Tačiau smalsuoliams tai buvo džiugi naujiena - prekes buvo galima apžiūrėti ir išsirinkti internetinėje parduotuvėje, o užsakius - tereikėjo juos atsiimti fizinėje vaistinėje. Taip atsirado terpė apsipirkti patogiau ir greičiau.
„Dar tik susikūrusios vaistinės funkcionalumas buvo gana paprastas, kad klientams nebūtų sudėtinga atrasti reikiamų prekių. Asortimentas taip pat buvo gerokai mažesnis, nei galime savo klientams pasiūlyti šiandien. Natūraliai, pirmaisiais vaistinės gyvavimo metais klientų srautai nebuvo dideli, tačiau 2014-2015 metais pardavimai ėmė ženkliai augti, o netrukus įdiegėme ir galimybę atsiimti internetu užsisakytas prekes paštomatuose. 2016 metai buvo taip pat reikšmingi - pirmieji pradėjome teikti nereceptinių vaistų pristatymo į namus paslaugą. Vėliau, pasaulį užklupus koronaviruso pandemijai, bet vaistinėms neužsidarius ir dirbant itin intensyviai bei teikiant pacientams farmacinę paslaugą, internetinėje vaistinėje taip pat stebėjome pardavimų augimą, tačiau jis nebuvo toks reikšmingas. Šiandien turime virš 300 vaistinės filialų visuose Lietuvos regionuose, tad žvelgiant iš skirtingų pardavimų taškų, internetinei vaistinei vis dar tenka ne tokia didelė bendrų tinklo pardavimų dalis“, - sako K. Veštortienė.
2015 metai buvo lūžis ne tik minėtam vaistinių tinklui, bet ir visiems mums - šalyje pristatyta nauja e. sveikatos paslauga - elektroninis receptas. Tuometinė sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė tokį sprendimą grindė popierizmo ir klaidų tikimybės mažinimo įrankiu, kurio potencialu buvo neabejojama - jis turėjo palengvinti vaistų išrašymą ir įsigijimą. Retrospektyviai žvelgiant, tai išties palengvino ne tik gydytojų, bet ir pacientų kasdienybę. Vis dėlto, iki receptinių vaistų įsigijimo internete dar teko nueiti netrumpą kelią. Lūžis šiuo aspektu įvyko 2022-aisiais, kai tos pačios e. sveikatos sistemoje pradėjo veikti nuotolinių vaistinių sistema. Taip atsirado galimybė receptinius ir kompensuojamus vaistus pacientams įsigyti nuotoliniu būdu - prisijungus prie e. sveikatos. Pasirinkus galiojantį receptą, sistema pacientui pateikia skirtingų vaistinių tinklų pasiūlymus su preparatų kainomis. Išsirinkus norimą pasiūlymą, užsakymas sistemoje pateikiamas konkrečiai vaistinei ir pagal kiekvienos iš jų sąlygas užbaigiamas pirkimas. Vadinasi, pacientai gavo galimybę įsigyti ne tik papildų ar kitų nereceptinių produktų, bet ir receptinius vaistus internetu.
„Džiugu, kad ir receptinių vaistų įsigijimo internetu paslaugą klientams galėjome pasiūlyti pirmieji. Žinoma, tai pareikalavo nemažai įdirbio, kai kurių procesų adaptavimo ir tikslingo pritaikymo naujiems sprendimams. Klientų patogumui, įdiegėme galimybę receptinių vaistų užsakymus papildyti ir kitomis, jiems reikalingomis, prekėmis. Nors receptinius vaistus pacientai yra labiau linkę įsigyti vaistinėse, stebime augančią šios paslaugos paklausą“, - pasakoja ji.
Nors panašu, kad fizinės vaistinės vis dar populiarumu lenkia internetines vaistines, svarbu pastebėti, kad ir Roma nebuvo pastatyta per vieną dieną - viskam reikia laiko. Visgi, svarbu ir tai, kad vis dar yra abejojančių tokių sistemų veikimu - kas, jei man reikalinga vaistininko konsultacija? O ką gi daryti, jei noriu įsigyti nereceptinį vaistą, tačiau nežinau, ar jis man tinka? Užbėgant šiems ir panašiems klausimams už akių, derėtų pastebėti, kad konsultacija galima ir vykdant pirkimą internetu.
„Užsisakius internetu receptinius vaistus arba nereceptinius vaistus į namus, farmacinę paslaugą vaistininkas suteikia telefonu. Tiesa, dažniausiai pokalbis su pacientu trunka trumpiau nei vaistinėje, tačiau jis tikrai nėra mažiau kokybiškas. Vaistinėje internete veikia ir įprastas skambučių centras, į kurį paskambinę klientai gauna profesionalią konsultaciją. Į ją įeina tiek vaistų, tiek kitų preparatų ar prekių vartojimo rekomendacijos, sveikatingumo patarimai, taip pat yra galimybė užsiregistruoti skiepams“, - aiškina K. Veštortienė.
Pasiteiravus, kaip pašnekovė apibūdintų internetu apsiperkantį klientą, ji pastebi, kad tai - dažniausiai moterys: „Vidutinis pirkėjas dažniausiai yra moteris, didmiesčio ar miesto gyventoja, priklausanti 30-50 metų amžiaus grupei.“ O čia užsukantys klientai, panašu, ieško ne tik vaistų, bet ir kitų prekių, susijusių su sveikata. „Klientų prekių krepšeliuose dažniausiai atsiduria įvairūs maisto papildai, kosmetika, išryškėja ir sezoninės prekės, pavyzdžiui, šaltuoju metų sezonu dažniau įsigyjami preparatai peršalimo ir kitų ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų simptomams palengvinti“, - pasakoja K. Veštortienė.
Ji pastebi, kad įprastai klientai renkasi prekių atsiėmimą jiems artimiausioje vaistinėje, nes daugumą užsakymų galima atsiimti vos per 1 darbo dieną ir nemokamai. Tad poreikis apsilankyti fizinėje vaistinėje vis dar išlieka neabejotinai didelis, vis dėlto, aktyviai investuojama ir į interneto vaistinės plėtrą. „Pavasarį pristatėme atnaujintą vaistinę internete, kuri šiandien savo patogumu ir išplėstomis funkcijomis džiugina tiek jaunesnius, tiek vyresnio amžiaus klientus. Visgi pastebime, kad daugeliui senjorų taip pat labai svarbus yra ir gyvas bendravimas bei vaistininko suteikiama farmacinė paslauga būtent vaistinėje. Dalis klientų, kurie dažniau reikalingus preparatus ar kitas prekes įsigyja internetu, taip pat nevengia apsilankyti ir vaistinėse, ypač atsiradus skubos faktoriui, kai įvairių preparatų prireikia čia ir dabar. Džiaugiamės, kad „Camelia.lt“ klientai mumis pasitiki ir vertina, todėl savo ruožtu dedame daug pastangų, kad vaistinė internete būtų kuo patogesnė naudoti, turėtų platų prekių asortimentą, o pastarųjų pristatymas vyktų sklandžiai ir greitai“, - sako K. Veštortienė.
Saugi, kokybiška ir pacientams patogi liepos viduryje startavusi nuotolinių vaistinių platforma sėkmingai auga - pirmąją rudens dieną prie sistemos prisijungė dar viena vaistinė. Dar trys ruošiasi prisijungti netrukus: viena iš jų jau atlieka testavimus, kitos dvi - vykdo savo sistemų programavimo darbus. Šiuo metu platformoje nuotoliniu būdu receptiniais vaistais bei kompensuojamosiomis medicinos pagalbos priemonėmis (MPP) prekiauja „Nemuno vaistinė“ („Camelia“), „Azeta vaistinė“ („Eurovaistinė“) ir naujai prisijungusi „Gintarinė vaistinė“.
Primename, kad nuotolinių vaistinių platforma leidžia gyventojams nuotoliniu būdu iš bet kurios platformoje prekiaujančios vaistinės įsigyti jiems paskirtų receptinių vaistų - patogi sistema leidžia palyginti jų kainas ir priemokų dydžius bei pasirinkti prekių pristatymo būdą.
„Akivaizdu, kad bendra internetinė vaistinių platforma pasiteisina, užtikrindama reikalingiausių vaistų prieinamumą pacientams ir skatindama skaidrią ir lygiavertę vaistinių konkurenciją. Dėl to, pirmiausia, laimi pirkėjai. Vos keletu klavišų paspaudimų kiekvienas žmogus gali palyginti skirtingų vaistų ir MPP tiekėjų pasiūlymus ir pasirinkti sau palankiausią kainą, pristatymo sąlygas ar siūlomas vaistų atsiėmimo vietas. Tai rimta paskata konkuruojančioms vaistinėms dėti visas pastangas ir užtikrinti maksimalią vaistų bei kompensuojamųjų MPP pasiūlą geriausiomis kainomis - o tai ir buvo vienas esminių šios platformos tikslų“, - sako sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas, pridėdamas, kad nuotolinių vaistinių platforma taip pat padeda išvengti apmaudžių situacijų, kai pacientai, negalėdami įsigyti vienų ar kitų receptinių vaistų, kartais blaškosi paieškose po kelias vaistines.
Plėtra džiaugiasi ir Lietuvos vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
„Lietuvos gyventojai nuo šiol turės galimybę užsisakyti vaistų nuotoliniu būdu jau iš trijų didžiausių Lietuvos vaistinių. Tikimės, kad ši paslauga taps vis populiaresnė ir suteiks daugiau galimybių bei patogumų pacientams. Svarbiausia, kad labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės, turinčios judėjimo negalią, ar sergančios ir negalinčios palikti namų, savo vaistinius preparatus turės galimybė greitai ir saugiai gauti namuose. Norėčiau dar atkreipti dėmesį, kad kaip ir fizinėje vaistinėje, taip ir nuotoliniu būdu, įsigyjant receptinius vaistus gyventojams bus teikiama farmacinė paslauga, t. y. farmacijos specialistas ryšio priemonėmis paaiškins kaip ir kada teisingai vartoti įsigyjamus vaistus“, - sako K. Nemaniūtė-Gagė.
Naujoji vaistų prekybos platforma yra ne tik patogi, bet ir saugi - vaistus galima įsigyti, tik patvirtinus savo tapatybę elektroniniu parašu ar internetinės bankininkystės prisijungimo priemonėmis. Ji palanki ir verslo konkurencijos skatinimui - visos vaistinės turi galimybę vienodomis sąlygomis konkuruoti ir būti matomos receptinių vaistų pardavimo nuotoliniu būdu rinkoje.
Vaistinių tinklą "Camelia", valdomas "Nemuno vaistinės", nuo balandžio turi naujus komunikacijos partnerius, kurie rūpinasi įmonės ryšiais su visuomene. UAB "Nemuno vaistinė", valdanti "Camelia" prekės ženklo vaistines Lietuvoje 2021 m. pagal pardavimo pajamas, siekusias 191,4 mln. Eur, išsaugojo antrojo rinkos dalyvio poziciją, nusileisdama tik "Eurovaistinei", kuri su 278,3 mln. Eur apyvarta yra užtikrinta lyderė.