Šilininkų kaimas Nemuno deltoje: gamtos grožis ir iššūkiai

Šilininkai - kaimas Šilutės apskrityje, įsikūręs dešiniajame Rusnės upės krante, piečiau Berštpelkės. Nuo 1923 m. kaimas priklausė Plaškių parapijai. Ši vietovė, pasižyminti nuostabiu gamtos grožiu, susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant potvynius ir aplinkosaugos problemas.

Nemuno deltos žemėlapis. Šaltinis: Wikipedia

Istorija ir pelkininkų gyvenimas

Šilutės kraštotyros draugija, tyrinėdama senąsias vietoves, atkreipė dėmesį į pelkėse įsikūrusias gyvenvietes. Po baudžiavos panaikinimo 1807 m. Mažojoje Lietuvoje, bežemiai ieškojo galimybių įsikurti savarankiškai. Valdžia sudarė sąlygas kurti sodybas pelkėse, taip apgyvendinant iki tol neįsisavintus plotus. Nuo XIX a. Nemuno delta tapo tankiai apgyvendintu kraštu.

Naujakuriai už nedidelę sumą išsinuomodavo žemės rėželius pelkėse. Taip susiformavo pelkininkų gyvenvietės - kolonijos su gatvių tinklu ir mokyklomis. Žemių sklypai buvo nuomojami įvairiam laikotarpiui: 12, 18, 22 ar 24 metams.

Berštų pelkėje buvo Paleičių, Andrulių, Šilininkų ir kitų kaimų sodybos. Straipsniai supažindina su varginančia žmonių buitimi ir atsidavimu kovojant su potvynių padariniais.

Medžioklės pelkės kaimas

Apie 1865 metus Medžioklės pelkėje pradėjo kurtis gyventojai. Kaimas įsikūrė 4 km nuo Sausgalvių, tarp Rusnės ir Leitės žemupių. Iki 1890 metų čia gyveno 42 šeimos, o XX a. pradžioje susiformavo kaimas. 1888 metais per pelkę nutiesta gatvė, kurios abiejose pusėse pastatyta 14 namų.

Gyvenimas čia nebuvo lengvas. Mažažemiai galėjo statytis tik mažus medinius pastatus be rūsių dėl aukšto gruntinio vandens lygio. Pavasarį ir rudenį kaimas tapdavo tarsi sala - iš visų pusių jį apsemdavo vanduo.

Mokyklos statyba pelkėje

Po ilgų parengiamųjų darbų 1897 m. buvo pradėta mokyklos statyba. Kad didelis mokyklos pastatas išliktų stabilus, į vandenį buvo suleista 170 alksninių baslių. 1898 m. mokyklos kompleksas buvo baigtas.

Tačiau svarbiausia buvo saugoti pastatus nuo sunykimo. Potvyniai ir drėgnas oras kėlė daug rūpesčių. Pats didžiausias rūpestis - geriamasis vanduo, kuris ilgą laiką buvo gabenamas iš netoliese esančio Krakiškių dvaro.

Gyventojų užsiėmimai

Kiekvienas kolonijos gyventojas turėjo vieną ar tris karves, keletą kiaulių. Kai kurie rišo šluotas, pynė krepšius ir gluosnių šakelių kilimėlius. Kai kuriuos gaminius jie parduodavo Šilutės, Rusnės ir kituose turguose. Kaimo stalius gamino baldus, batsiuvys kalė batams padus ir siuvo batus. Taip pat kaime buvo daug žvejų.

Potvyniai ir jų padariniai

Medžioklės pelkės kolonija dažnai buvo atkirsta nuo išorinio pasaulio. Pavasarį ir rudenį potvynio metu kolonija tapdavo sala. Dirvožemio pagrindą sudarė durpės, todėl kilęs potvynis dažnai sunaikindavo kolonistų darbo vaisius. Visi rugių laukai būdavo sunaikinti ledo lyčių. Liūdnai atrodydavo bulvės, išgulėjusios ilgą laiką rūsių vandenyje.

1906 metais kilo didelis potvynis. Drąsūs vyrai nešė sušalusius žmones į mokyklos pastatą. Gyvulius taip pat gabendavo į mokyklą. Potvynis dažnai sugriaudavo viską, ką Medžioklės pelkės gyventojai ilgus metus statė ir puoselėjo.

Šilininkų kaimo dabartis

Šilininkai šiandien susiduria su aplinkosauginiais iššūkiais. Nors šiuo metu teritorija nesulaukia tinkamos priežiūros, ji ir toliau traukia turistus, ypač iš Vokietijos, kurie domisi šia unikalia gamta. Per vietovę eina dviračių takas, o nuostabus peizažas užburia kiekvieną lankytoją.

Anksčiau teritorija buvo prižiūrima - žolė buvo reguliariai pjaunama, šiukšlės surenkamos, o aplinkiniuose ežeruose įrengti liepteliai. Tačiau dabar teritorijoje apstu piktžolių, kurios pasiekia net 1,5 m aukštį, o aplink ežerus ir miškuose nyksta medžiai. Tai kelia pavojų ekosistemai, nes be medžių vandens ir gyvūnijos rūšys patiria stresą.

Labai neigiamas aspektas yra kenkėjų ir erkių populiacijos plitimas. Anksčiau reguliariai pjaunant žolę, žymiai sumažėdavo erkių, o dabar, kai teritorija neprižiūrima, erkės ir kiti kenkėjai klesti.

Vietos bendruomenės, kempingo ir sodybų savininkai deda didžiules pastangas tvarkydami šią teritoriją ir saugodami gamtą, nors šiukšlių rinkimas ir aplinkos priežiūra dažnai tenka tik jiems.

Nuostabaus grožio, tačiau apleista Nemuno deltos regioninio parko teritorija aplink Šilininkų kaimą turi milžinišką potencialą tapti populiaria turistų traukos vieta. Tačiau tik tuo atveju, jei bus pasirūpinta jos priežiūra. Reikalingi greiti ir efektyvūs sprendimai, kad ši vietovė būtų saugoma ir prižiūrima.

Šiuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ruošiasi galimam potvyniui Nemuno žemupyje. Stebima, kokia teritorija jau užlieta, bus planuojami tolesni veiksmai.

Kelyje Šilutė-Rusnė jau apsemtas 340 m ilgio ruožas, vandens gylis čia - apie 20 cm. Šilutės rajone ir Pagėgių savivaldybėje yra apsemtų rajoninių kelių ruožų, kurių bendras ilgis - apie 35,7 km. Vandens gylis siekia nuo 25 iki 90 cm.

Praėjusią parą gelbėtojai iš užlietų teritorijų evakavo ne tik žmones, bet ir gyvūnus: kates, šunis, stirnas. Ugniagesiai gelbėjo arklį ir gaudė srovės nešamą automobilį.

Panevėžio rajone, Bernatonių kaime, sodų bendrijoje „Sanžilė“, buvo evakuoti trys suaugę žmonės bei jų augintiniai - šuo ir katė. Paįstrio seniūnijoje, sodų bendrijoje ,,Piniava“, ugniagesiai saugiai perkėlė į krantą vyrą ir vaiką, kartu išgelbėjo šunį.

Potvynis Šilutės rajone. Šaltinis: Šilutės savivaldybė

Šilininkų kaimas ir visa Nemuno delta yra unikalus gamtos ir kultūros paveldas, kurį būtina saugoti ir puoselėti. Tik bendromis pastangomis galima užtikrinti, kad ši vietovė išliktų patraukli tiek vietos gyventojams, tiek turistams.

Upės vandens lygio pokyčiai

Žemiau esančioje lentelėje galite pamatyti, kokiose upėse vanduo per praėjusią parą kilo, o kokios slūgo.

tags: #nemuno #sodyba #silininkai