Ar gali antstoliai atimti dovanotą turtą vaikams Lietuvoje?

Skolos iš fizinių asmenų ar paskolos iš įmonių, kurios buvo imtos, turint tikslą išspręsti tam tikrą problemą ar patenkinti svarbų poreikį, blogiausio scenarijaus atveju, nevykdant prisiimtų finansinių įsipareigojimų, atveda į akistatą su antstoliu.

Tokiu atveju dažną skolininką apima ne tik baimės jausmas „o kas dabar bus?“, bet ir mintyse pradedama savotiška turimo turto inventorizacija, neretai privedanti ir prie klausimo, ar gali antstolis areštuoti dovanotą turtą?

Deja, bet trumpas atsakymas yra taip. Antstolis gali areštuoti įvairų turtą, taip pat - ir dovanotą. Faktas, jog kilnojamas ar nekilnojamas turtas kažkada buvo kito asmens nuosavybė, o vėliau, kaip dovana, perėjo jums, nuo šio areštavimo, susidūrus su antstoliu, neapsaugo.

Visgi, gyvenime pasitaiko situacijų, kai pasiskolintų pinigų grąžinti paprasčiausiai nepavyksta. Tuomet dauguma kreditorių dažniausiai kreipiasi į antstolius. Tokiu atveju, su pastaraisiais rekomenduojama bendradarbiauti - tai padės išvengti papildomų nuostolių ir poveikio priemonių.

Dovanojimą daug kas suvokia kaip tiesiog daikto perdavimą. Bet dovanojimui irgi yra reikalavimų: kartais jam būtina rašytinė ar net notaro tvirtinta sutartis, yra žmonių, kurie neturi teisės dovanoti ar priimti dovanų. Jeigu po dovanojimo situacija pasikeičia, yra galimybių (nors ir ribotų) daiktą atsiimti. Priešingai liaudies išminčiai dovaną gavęs žmogus turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo už dovanoto daikto trūkumus.

Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos.

Taigi, kai dovanojamas nekilnojamasis daiktas, visais atvejais tokia dovanojimo sutartis privalo būti patvirtinta notaro. Todėl, namų dovanijimas, buto ar žemės dovanojimas privalo būti notarinės formos.

Kas yra antstolis?

Antstolis - tai privatus asmuo arba valstybės tarnautojas, teisingumo ministro paskyrimu įgaliotas vykdyti įstatymais numatytas funkcijas, tai yra - vykdyti teismo sprendimus ir kitus vykdomuosius dokumentus.

Asmeniui, norinčiam užimti šias pareigas, privalu atitikti žemiau išvardintus kriterijus:

• LR pilietybė.
• Nepriekaištinga reputacija.
• Teisinis aukštasis universitetinis išsilavinimas.
• Ne trumpesnė nei dvejų metų patirtis, dirbant antstolio padėjėju arba ne trumpesnis nei penkerių metų stažas, dirbant su teise susijusį darbą.

Aukščiau išvardintiems patirties reikalavimams gali būti taikoma išimtis, jei asmuo, norintis eiti antstolio pareigas, yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras arba habilituotas daktaras.

Visais atvejais būtina laimėti viešąjį konkursą.

Į antstolį yra kreipiamasi tais atvejais, kai, teismo sprendimui įsigaliojus, skolininkas per įstatymo numatytus terminus geranoriškai nesutinka grąžinti priteistos skolos ar įvykdyti kitų numatytų prievolių.

Vadinasi, antstolis - savotiška paskutinė „stotelė“ arba paskutinė teisingumo vykdymo instancija.

Svarbu pabrėžti, jog, remiantis Civilinio kodekso 606 straipsnio 2 dalimi, į antstolį galima kreiptis per 5 metus nuo sprendimo, priimto teisme, datos.

Koks turtas gali būti areštuojamas, o koks - ne?

Jei turite skolų ir nepavyko jų grąžinti ar prieiti kompromiso su paskolinusiuoju, tačiau valdote tam tikrą turtą, tikėtina, jog asmeniškai teks susipažinti su pastarojo areštu. Tai - terminas, reiškiantis priverstinį nuosavybės teisės į tam tikrą turtą uždraudimą apribojimą, įprastai taikomą tada, kai siekiama garantuoti kreditoriaus reikalavimų patenkinimą.

Turto areštas gali būti laikinosios apsaugos arba priverstinis. Laikinosios apsaugos turto areštas - procedūra, taikoma esant rizikai, jog skolininkas gali nuspręsti elgtis nesąžiningai (pavyzdžiui, vykstant turto dalyboms, perleisti jį trečiajai šaliai). Priverstinis turto areštas - procedūra, dažniausiai atliekama antstolio ir beveik visais atvejais susijusi su situacija, kai asmuo turintis finansinių įsipareigojimų, jų nevykdo ir susiduria su skolomis.

Skolininkus visai neguodžiantis teiginys: areštuojamas gali būti beveik visų rūšių skolininkui priklausantis turtas (NT, pinigai). Taip pat - ir dovanotas turtas.

Žinoma, kaip visada, yra ir išimčių. Žemiau pateiktas išmokų sąrašas, kurių, remiantis LR civilinio kodekso 739 straipsniu, antstolis negali areštuoti ir iš jų išieškoti skolos.

• Pinigai, mokami į komandiruotę vykstančiam darbuotojui.
• Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos.
• Laidojimo pašalpos.
• Išeitinės išmokos.
• Kompensacijos, mokamos tais atvejais, kai dėl darbo pobūdžio nukrypstama nuo normalių sąlygų.
• Išmokos vaikams.
• Našlaičių pensijos.
• Išmokos, pašalpos ir kompensacijos, kurios iš valstybės bei savivaldybių biudžetų yra mokamos socialiai nepasiturintiems asmenims.

Turto arešto eilė

Kartais skolininkai stebisi ir piktinasi tuo, kad antstolis, areštuodamas jų sąskaitose esančias lėšas, nueina lengviausiu keliu. Tačiau antstolis tokio pasirinkimo dažniausiai neturi, nes CPK 664 straipsnyje yra detaliai nustatyta išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė.

Įstatymas reikalauja, kad pirmąja eile būtų išieškoma iš įkeisto turto, antrąja eile - iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.

Atsižvelgiant į tai, svarbu žinoti, kokia skola turi būti, kad antstolis areštuotų turtą. Jei turtas nekilnojamasis - skola turi būti 7 tukst.Lt. Patikslinu pirma komentara. 7 tukst. riba nustatyta turto pardavimui is varzytyniu (turint omenyje, kad NT yra vienintele gyv. vieta), o ne turto arestui. T.y. jei skolai padengti uztektu pvz. automobilio, antstolis pazeistu teises aktunuostatas,jei arestuotu pvz. automobili ir buta.

Kita aktuali informacija dėl dovanoto turto areštavimo

Reikia pabrėžti, jog, remiantis įstatymais, antstolio areštuoto skolininkui priklausančio turto vertė negali būti didesnė nei išieškoma suma. Norint atlikti turto įkainojimą, antstolis turi vadovautis ne tik šio nusidėvėjimu, bet ir rinkos kaina. Kai kuriais atvejais atsižvelgiama ir į skolininko bei skolintojo nuomonę dėl esamos turto vertės. Šiems išreiškus abejonę dėl areštuotino turto nustatytos vertės, antstolis turi paskirti ekspertizę, kurios išvadomis remiantis yra nustatoma galutinė turto vertė.

Antstoliui areštavus dovanotą ar kitą turtą, skolininkas turi teisę reikalauti arešto panaikinimo. Tiesa, šis pageidavimas, išreikštas kreipimusi į areštą uždėjusį antstolį ar teismą, gali būti patenkintas tik tada, kai tam nebelieka teisinio pagrindo. Paprasčiau tariant, norint pasinaudoti arešto panaikinimo galimybę, pirmiausiai reikia grąžinti skolą.

Aktualu žinoti, jog antstolis, prieš pradėdamas skolos išieškojimo procesą, turi apie tai informuoti skolininką, išsiųsdamas teismo sprendimo įvykdymo raginimą gražiuoju. Tiesa, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 655 straipsniu, šis žingsnis gali būti praleidžiamas, jei teismo sprendimo įvykdymo terminai yra nurodyti vykdomajame dokumente arba atitinkamuose įstatymuose. Taip pat būtinybės siųsti raginimą nėra, kai kalbama apie skubaus vykdymo bylas, bylas, susijusias su turto konfiskavimu bei 100 Eurų nesiekiančių sumų išieškojimo bylas.

Nepaisant to, apie kokios rūšies turto areštavimą ar kokio dydžio skolą būtų kalbama, Jūs, kaip skolininkas, visada turite stengtis komunikuoti su antstoliu. O, idealiu atveju, dėti visas pastangas, kad turimos skolos nebūtų perduotos šiems teismo sprendimus vykdantiems asmenims.

Taigi, pati procedūra dažniausiai skiriasi, atsižvelgiant į jos rūšį.

Įkainodamas turtą, antstolis atsižvelgia ne tik į pastarojo nusidėvėjimą, bet ir rinkoje vyraujančias kainas. Be to, neretai klausiama skolininko ir skolintojo nuomonių.

Visgi, svarbu paminėti, kad areštuoti daugiau negu reikia išieškomai sumai negalima.

Ar žmonos skolos gali būti išieškomos iš vyro turto ir - atvirkščiai?

Taip, jeigu sutuoktinių turtas nėra teisiškai padalintas. Prievolės dėl santuokos netampa bendros, tačiau, asmeniui sudarius santuoką, jo turto teisinis režimas gali pasikeisti.

Svarbu, ar asmenys yra nusistatę teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi. Jeigu sutuoktiniai nebuvo sudarę vedybų sutarties ir oficialiai dar nėra nutraukę santuokos, turto teisiniam režimui taikomos bendros įstatymų nustatytos taisyklės.

Į kokį šeimos turtą nukreipiamas skolų išieškojimas?

Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, jeigu šios lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė. Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnį pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.

Civilinio kodekso 3.110 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi išieškojimas galimas tik iš Jūsų sutuoktinei asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš bendro turto dalies, priklausančios sutuoktinei.

Tai reiškia, kad nemokaus sutuoktinio skolos atlikus tam tikras teisines procedūras gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.

Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai.

Pavyzdžiui, antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio dalies ar kitų pajamų, kuri priklauso Jūsų sutuoktinei (t. y., skolingam asmeniui) po to, kai areštavęs tas lėšas pasiūlytų suinteresuotiems asmenims ir Jums imtis teisme jų padalinimo procedūrų. Šio dalinimo metu atitinkama lėšų dalis lieka areštuota.

Jei sutuoktinių pajamų atidalinimo procedūros per tam tikrą laiką neatliekamos, kreditorius nebegali tikėtis skolos išieškojimo būtent iš šių pajamų.

Skyrybų atveju sutuoktiniai įprastai pasidalija ir prievoles, ir turtą. Teismas patvirtina šalių taikos sutartį arba savo sprendimu išsprendžia ginčą dėl prievolių kilmės ar turimo turto pasidalinimo.

Kaip panaikinti turto areštą?

Visgi, norint panaikinti areštą anksčiau, nei jis buvo užregistruotas, derėtų susisiekti su pastarąjį uždėjusia įstaiga. Kita vertus, kai kuriais atvejais galima kreiptis ir į teismą.

Visgi, svarbu paminėti, jog areštas nuimamas tik tuomet, kai nebėra teisinio pagrindo, dėl kurio šis buvo paskirtas.

Ką daryti, jei antstoliai areštavo sąskaitas ir automobilį už kelias skolas?

Jeigu teismo nutartyje arba kitame dokumente, kurio pagrindu vykdomas turto areštas, nenurodyta, kad uždraudžiamas ar apribojamas turto valdymas ir (arba) naudojimas, laikoma, kad taikomas tik draudimas disponuoti turtu (CPK 675 str. 3 d.).

Taigi, visada uždraudžiama disponuoti, pvz. parduoti, kad skolininko turto nesumažėtų. Naudoti daiktą galima, jeigu tai draužiama, konkrečiai tą turėtų ir nurodyti, pagrįsti, kodėl tai turėtų būti draudžiama.

Antstoliai elgiasi visiškai teisėtai, iš anksto neinformuodami skolininkų apie jų turto ar banko sąskaitų areštus. Nei vienoje pasaulio šalyje nerastume tokios tvarkos, kad skolininkai apie areštus būtų iš anksto įspėjami. Antstoliai tada nebeturėtų ko išieškoti, nes didelė dalis nesąžiningų skolininkų būtinai pasirūpintų, kad iki arešto momento jų sąskaitose nebeliktų pinigų, o jiems priklausantis turtas pereitų kitų asmenų nuosavybėn.

Tačiau teigti, kad sąskaitos ar turto areštas skolininką užklumpa kaip perkūnas iš giedro dangaus, vis dėlto negalima. Juk pradėdamas skolos išieškojimo procesą, antstolis išsiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju. Kaip numatyta Civilinio proceso kodekso (CPK) 655 straipsnyje, šiuo raginimu skolininkui pranešama, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad per antstolio nustatytą terminą neatlikus reikiamų veiksmų, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra.

Pagal Civilinio proceso kodekso 661 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas, jeigu sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente.

Vykdant nedidelių skolų - iki 100 eurų - išieškojimą taikomos supaprastintos procedūros. Sprendimų vykdymo instrukcijos 13 punkte įtvirtinta, kad skolos ir išieškojimo išlaidų suma pirmiausia nukreipiama į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Jeigu per 30 dienų skola ir jos išieškojimo išlaidos iš sąskaitoje esančių lėšų, neišieškomos, antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą bendra tvarka.

Tais atvejais, kai nėra galimybių įteikti skolininkui raginimo siunčiant paštu, jis įteikiamas viešo paskelbimo būdu - paskelbiamas oficialioje interneto svetainėje www.antstoliai.lt . Raginimo paskelbimo šiuo būdu diena laikoma raginimo įteikimo diena.

Išimtiniais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, įstatymas leidžia antstoliui areštuoti turtą nedelsiant, kai tik išsiunčiamas ar įteikiamas raginimas.

Apie tai, kad asmens turtas arba bankuose esančios lėšos yra areštuotos, antstoliai paprastai praneša skolininkams per tris dienas. Pagal CPK 679 straipsnį turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Jeigu įteikti šiuos dokumentus nėra galimybės, jie siunčiami registruotu laišku.

Tačiau neretai atsitinka taip, kad šią nemalonią naujieną banko sąskaitų savininkai greičiau sužino patys, kai bando pasinaudoti savo lėšomis ir negali to padaryti.

Patarimas skolininkams: kad netektų patirti nepatogumų dėl sąskaitų arešto, gavus antstolio raginimą, reikėtų atsiskaityti per jame nurodytą terminą. Jeigu tai neįmanoma, vertėtų atvykti pas antstolį ir aptarti visas galimybes, kaip įvykdyti sprendimą su mažiausiomis sąnaudomis.

Turint neapmokėtų skolų ir ruošiantis išvykti į užsienį, reikėtų pasistengti susimokėti skolas prieš kelionę. Antraip atostogų poilsį ar tarnybinę komandiruotę gali labai apkartinti nemalonumai, kurie užgriūna netekus galimybės atsiskaityti banko kortele, kai areštuojama banko sąskaita.

Tais atvejais, jeigu su antstoliu ir kreditoriumi yra suderintas skolos mokėjimo dalimis grafikas, būtina įspėti antstolį, jog dėl išvykos eilinė įmoka gali vėluoti, arba tiesiog sumokėti ją iš anksto. Priešingu atveju, pamatęs, jog skolininkas nevykdo savo įsipareigojimo geranoriškai mokėti skolą, antstolis gali imtis priverstinių išieškojimo veiksmų ir areštuoti sąskaitas.

Ką daryti, jei antstolis areštavo daugiau, nei leidžiama?

Jei esate įsitikinęs, kad išieškojimas yra neteisėtas, vertėtų nelaukti bei kuo greičiau pateikti skundą. Pirmiausiai kreipkitės į patį antstolį.

Taip pat galite apskųsti antstolio veiksmus per dvidešimt dienų skaičiuojant nuo laiško gavimo (spaudas ant voko yra kada gauta) pateikiant skundą antstoliui, jei prašysite sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, vieną egz turite pateikti ir teismui.

Susitarti visada galite su kreditoriumi (pasirašyti sutartį, kurioje būtų nurodyti aiškūs sumokėjimo terminai, įmokos dydis). Antstoliai apie tai nutyli, nes tokiu atveju jie neuždirba pinigų.

Visada , pirmiausia reikia tartis su antstoliu, reikia kalbėti su juo, o ne pulti ieškoti išeities diskusijose internete.

Lietuvos antstolių rūmų atstovo paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.

Žemiau esančioje lentelėje apibendrinta informacija apie tai, kokios pajamos yra apsaugotos nuo išieškojimo:

tags: #nemoku #vaikams #elementu #ar #gali #anstoliai