Nemirseta - viena iš Palangos kurorto dalių, įsikūrusi prie Rąžės upelio. Ši vietovė pasižymi gražia gamta, tačiau gyventojai susiduria su tam tikrais iššūkiais, ypač susijusiais su vandens pertekliumi ir sklypų užliejimu. Aptarsime Nemirsetos sklypų ypatumus, gyventojų patirtis ir aplinkosaugos aspektus.
Rąžės upelis Palangoje
Lietaus poveikis Nemirsetos sklypams
Neabejojama, jog vis nesiliaujantys lietūs žmonėms jau įgriso, tačiau tai nėra pati didžiausia problema, kurią sukuria besikaupiantis vanduo. Dėl paplūdusių sklypų turi bėdų tik keletas neseniai išdygusių namų Nemirsetoje. Kai sklypai skęsta, jie visą vandenį nukreipia ant kelio.
Nepajuto didesnių bėdų ir Nemirsetos gyventojai. O kitur sėkmingai veikia drenažinė sistema, tad jokių problemų nekyla.
Tačiau, anot K. Skieraus, permirko žvyrkeliai, nebeįmanoma jų greideriuoti. Dėl šios priežasties kyla sunkumų susisiekimui ir infrastruktūros priežiūrai.
Seniūnaičiai pripažįsta, jog lietaus jau tikrai per daug. „Kaip neskęsim. Pažiūrėkit, kiek per žinias pasakoja, jog visi žmonės skęsta, tai mes irgi nesame išimtis. Skęsta mūsų sklypai taip pat. Dar išplaukt išplaukiame, bet jau ne kažkas“, - pasakojo geros nuotaikos neprarandantis V.
Jis atskleidė, jog visur aplink patvinę. Žmonės jau ir savo sklypus susikėlę yra, bet ir tas nebepadeda.
Problemos ir sprendimai
Valteriškės gatvėje nuolat reikia stebėti, kad gyventojai nepaplūstų. Gyventojai gyvena žemesnėse vietose, nėra griovių, kur vanduo galėtų nutekėti. Ten būtinai reikia lietaus nutekėjimo.
Šiuo metu skęstanti gatvė, kaip minėta, rado laikiną išeitį, tačiau ją reikia spręsti nuodugniau, o tą padaryti nėra lengva, nes planus sutvarkyti šią gatvę sujaukė projektuotojai. Kaip papasakojo J. Jukna, projektuotojai atvežė „pusiau luptą, pusiau skustą“ projektą, kuris visiškai neatitinka tokiai gatvei keliamų reikalavimų.
Valteriškės gatvė nėra prastos būklės, tačiau čia nėra lietaus kanalizacijos, todėl vanduo ir plūsta, jis neturi kur nutekėti. Jis džiaugėsi, jog savivaldybė, pats vicemeras Rimantas Mikalkėnas labai noriai padeda, reaguoja į žmonių pagalbos šauksmus.
Kunigiškių gyventojų išrinktas, bet taip ir nepaskirtas seniūnaičių Jonas Skirpstas pasakojo, jog Kunigiškėse gyventojai gyvena ganėtinai ramiai: lietaus perteklius turi kur nutekėti. „Kanalas padeda sureguliuoti vandens nutekėjimą“, - sakė jis.
Ugniagesiai džiaugiasi, kad jų didesnės pagalbos pastarosiomis dienomis neprireikė. Buvo keletas išvykimų, bet įvykiai nebuvo pavojingi, laimei, nebuvo ir gaisrų.
Pašnekovė pasvarstė, jog nežinia, kiek skambučių sulaukiama Bendrajame pagalbos centre, nes pagalbos šauksmas būna nukreipiamas ne visuomet ten, kur žmonės pageidauja, juk ne visais atvejais, pavyzdžiui, gali pagelbėti ugniagesiai. „Kaip ir dėl apsemto vandens. Mes jį galime išpumpuoti, bet kur jį nubėginsime“, - pastebėjimą išsakė S.
کودتای داخل نظام خاتمی ۲
Kraštovaizdžio tvarkymo zonos
Pajūrio juostos kraštovaizdžio tvarkymo zonos yra suskirstytos pagal paskirtį ir reikalavimus. Pagrindinės zonos:
- Konservacinės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zona
- Miškų ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zona
- Žemės ūkio paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupė
- Kitos paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zonų grupė
Gyvenamosios ir visuomeninės paskirties žemės kraštovaizdžio tvarkymo zona apima:
- rekreacinių miestų, miestelių, kaimų ar jų dalių kraštovaizdžio tvarkymo zona.
Svarbu užtikrinti, kad tvarkymo darbai atitiktų kraštovaizdžio pobūdį ir neterštų aplinkos. Taip pat būtinas tinkamas atliekų tvarkymas, kad nesukeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai.
Infrastruktūra turi būti prieinama visuomenei. Pajūrio rekreacinės teritorijos neturi būti perkraunamos inžineriniais įrenginiais.
Statybos reikalavimai
Statant naujus pastatus vietoj buvusių, skaidomi ir mažinami stambių pastatų tūriai. Šiuos statinius, gali būti išlaikomas buvęs pastatų aukštis.
Pavyzdžiui, rekreacinės paskirties pastatų aukštis negali viršyti 4,5 m, o terasa iki 60 kv. m.
Įgyvendinant projektus, būtina atsižvelgti į teritorijos istorinę, gamtinę, kultūrinę, funkcinę ir kitas vertes.
Palangos architektūra
Gyvenimo istorijos
Šimtas metų kai kam gali atrodyti kaip labai ilgas laiko tarpas, tačiau palangiškiui Jurgiui Kuzmickui, balandį švęsiančiam šimtmečio jubiliejų, praėję metai prabėgo taip staiga, jog jis nespėjo nė suregėti. Kaip papasakojo būsimas jubiliatas, Palanga nėra jo gimtasis miestas, tačiau jame pragyventa jau labai daug metų. Čia savo rankomis statyti namai, kurta šeima.
Gyvenimo vėtytas ir mėtytas į kurortą atvyko, aplankęs ne vieną miestą, 1951 metais. Tuo metu, kai J. Kuzmickas apsigyveno kurorte, dar nebuvo tiek pristatytų gyvenamųjų ir poilsio namų. Šiuo metu tankiai apgyvendintose gatvėse kai kur telkšojo balos, tušti sklypai tik laukė, kol juose ims virti gyvenimas.
Įleidus šaknis, reikėjo ir pastovios vietos gyventi. Tuo metu buvo dalinami sklypai, Jurgis paskatintas nesnausti taip pat jį gavo.
Palangiškis pasakojo, jog anuomet nebuvo lengva gyventi - visai kitokios sąlygos nei dabar. Pašnekovas prisiminė, jog lietuviai anuomet rodė didžiulį patriotiškumą.