Šiame straipsnyje aptarsime, kaip įmonės veikloje naudojamas ilgalaikis turtas susijęs su pajamų uždirbimu ir kaip tai atsispindi apmokestinant pelną. Taip pat panagrinėsime nekilnojamojo turto pardavimo apmokestinimo klausimus, įsigijimo kainos nustatymo ypatumus ir kitus svarbius aspektus, susijusius su nuosavybės padengimu.
Ilgalaikis Turtas ir Nusidėvėjimas
Įmonė savo veikloje naudodama ilgalaikį turtą uždirba pajamas. Vadinasi, jį naudojant, jis dėvisi. Ilgalaikis turtas (IT) įmonėje paprastai įsigyjamas iš akcininkų pelno arba pradinio įstatinio kapitalo.
Nusidėvėjimo Skaičiavimas
Tokiam turtui visuomet turi būti skaičiuojamas nusidėvėjimas, net jei IT įmonėje jis yra nenaudojamas, t.y. užkonservuotas. Turtas, kuris naudojamas įmonei pajamoms uždirbti, t.y. veikloje, jo nusidėvėjimas yra leidžiami atskaitymai, kurie mažina apmokestinamąjį pelną.
Turto, kuris yra nenaudojamas įmonės veikloje, nusidėvėjimas nemažina įmonės apmokestinamojo pelno, bet mažina akcininkų nuosavybę, t.y. finansinį pelną. Taigi, Jūsų sugalvotas tokiu būdu sumažinti įmonės sąnaudas yra netinkamas būdas.
Kodėl Svarbu Skaičiuoti Nusidėvėjimą?
Nusidėvėjimo skaičiavimas turtui, kuris nenaudojamas įmonės veikloje, yra svarbus, nes jis atspindi realią turto vertės mažėjimą laikui bėgant. Tai leidžia tiksliau įvertinti įmonės finansinę būklę ir akcininkų nuosavybę.
Nekilnojamojo Turto Pardavimo Pajamų Apmokestinimas
Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 1 d. 28 punktą, parduodamo ar kitokiu būdu perleidžiamo nuosavybėn nekilnojamojo daikto pajamos apmokestinamos. Nekilnojamaisiais pagal prigimtį daiktais laikomi daiktai, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (pvz.: žemės sklypai, statiniai, butai, patalpos ir pan.).
Kada Reikia Mokėti Pajamų Mokestį?
Pajamų mokesčio nereikia mokėti, jeigu nekilnojamasis turtas nuo jo įsigijimo iki pardavimo nuosavybėn buvo išlaikytas 10 ir daugiau metų. Tais atvejais, kai šis turtas parduodamas ar kitokiu būdu perleidžiamas nuosavybėn neišlaikius 10 metų nuo jo įsigijimo, tokio nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, gautos 2022 metais, apskaičiuojamos ir deklaruojamos iki 2023 m. gegužės 2 dienos, iki tos pačios dienos turi būti sumokėtas apskaičiuotas pajamų mokestis.
Apmokestinamosios nekilnojamojo turto pardavimo pajamos apskaičiuojamos iš gautų nekilnojamojo turto pardavimo pajamų atėmus to parduoto nekilnojamojo turto įsigijimo išlaidas, įskaitant sumokėtus teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, susijusius su to nekilnojamojo turto perleidimu (pvz. atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, privalomas mokestis parduodant turtą už geodezinius sklypo matavimus, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.).
Pajamų Mokesčio Tarifas
Gautos nekilnojamojo turto apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą, jei per kalendorinius metus jų kartu su kitomis GPMĮ 6 straipsnio 12 dalyje nurodytomis pajamomis gauta bendra suma neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (toliau - VDU; 2022 m. - 180 492 Eur) sumos.
120 VDU viršijanti pajamų dalis apskaičiuojama nuo bendros sumos šių metinių pajamų: palūkanų; sportininkų, atlikėjų, autorinių atlyginimų, gautų ne iš darbdavio; honorarų; turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn; turto nuomos; ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas; Mažosios bendrijos (toliau - MB) vadovo (MB nario) pagal civilinę paslaugų sutartį už vadovavimą MB; azartinių lošimų laimėjimų; dovanų, prizų ne iš darbdavio ir kt.
Nekilnojamojo Turto Įsigijimo Kainos Nustatymas
Turto įsigijimo kaina - tai pinigų suma (turto vertė), už kurią buvo įsigytas turtas, įskaitant su šio turto perleidimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus (pvz. atlygis notarui už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas už įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, valstybės rinkliava, mokestis už privalomą pastato energinio naudingumo sertifikavimą ir pan.), taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis atlikto to turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos.
Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas (pastatytas) paties gyventojo, turto įsigijimo kaina laikomos visos tam turtui pagaminti (pastatyti) patirtos išlaidos.
Dokumentai, Patvirtinantys Turto Įsigijimo Kainą
Dokumentai, patvirtinantys turto įsigijimo kainą, privalo turėti Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. Turto įsigijimo kaina gali būti pagrindžiama: galiojančiais sandoriais; užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
Parduodant ar kitokiu būdu perleidžiant nuosavybėn turtą, būtina turėti to turto įsigijimo dokumentus arba įsigijimo kainą patvirtinančių galiojančių sandorių dokumentus, pavyzdžiui: paveldėjimo teisės liudijimą, dovanojimo sutartį. Apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą apie turto vertę, kai gauto turto vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymą. Pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinantį dokumentą; nekilnojamojo turto statybos kainą patvirtinančiais dokumentais gali būti statybos išlaidas pagrindžiantys dokumentai: kasos aparato kvitai, PVM sąskaita faktūra ar sąskaita faktūra, kurioje pažymėta apie apmokėjimą, ir pan., t. y. iš kurių būtų galima nustatyti įsigytų prekių, medžiagų ar paslaugų įsigijimo datą ir kainą, pirkėją.
Jei nebuvo išsaugoti nekilnojamojo turto įsigijimo dokumentai ir nėra atitinkamų institucijų patvirtintų tų dokumentų kopijų, iš turto pardavimo pajamų to turto įsigijimo kaina negali būti atimama.
Turto Įsigijimo Kainos Nustatymo Atvejai
Gyventojo turto įsigijimo kainos nustatymas tam tikrais atvejais, įtvirtintas Gyventojo ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisyklėse. Taisyklėse nustatyta, kokia laikoma turto įsigijimo kaina, kai turtas įgytas paveldėjimo būdu, gautas dovanų, atkurta nuosavybė ir kt. atvejais.
Pagal Taisykles paveldėjimo būdu įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuria šis turtas buvo įvertintas tą dieną, kai turtą paveldintis gyventojas pateikė mokesčių administratoriui prašymą nustatyti to turto apmokestinamąją vertę, reikalingą paveldimo turto mokesčiui apskaičiuoti.
Dovanoto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma turto vertė, kuri apdovanojimo momentu būtų laikoma apdovanotojo asmens pajamomis, jeigu ši turto vertė yra gyventojų pajamų mokesčio bazė. Turtui, įgytam dovanojimo būdu, priskiriamas ir turtas, gautas kaip loterijos laimėjimas, laimėjimas arba prizas. Laimėjimų ir prizų įsigijimo vertė nustatoma taip pat, kaip dovanojimo būdu gauto turto vertė, t. y. laikoma turto vertė, kuri laimėjimų gavimo momentu būtų pripažįstama apdovanotojo pajamomis. Dovanojimo būdu gauto nekilnojamojo turto įsigijimo kaina laikoma dovanoto turto tikroji rinkos kaina, nustatyta tos dovanos gavimo dieną.
Nekilnojamojo turto įsigijimo kaina prilyginama jo pardavimo kainai, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams.
Pajamų Pripažinimo Principai
Įmonės pajamos pripažįstamos skirtingai, atsižvelgiant į veiklos pobūdį.
- Pardavimo išsimokėtinai: Pajamos laikomos uždirbtomis nuo faktiško turto perdavimo pirkėjui momento.
- Dotacijos: Apskaitoje užregistruotos dotacijų pajamos negautoms pajamoms kompensuoti, pripažįstamos pajamomis ir apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną.
- Komiso pagrindais: Pajamoms priskiriamas suteiktų paslaugų komisinis atlyginimas.
- Ilgalaikių sutarčių atvejais: Statybos darbų pajamos gali būti pripažįstamos uždirbtomis atsižvelgiant į sutarties darbų įvykdymo lygį.
- Gauto avanso atveju: Gauta suma nepripažįstama pajamomis, kol MB pirkėjui patieks prekes ar suteiks paslaugas.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2026 metų
Nuolatinė Buveinė
Principas, kad valstybė turi teisę apmokestinti įmonės, kuri yra kitos valstybės rezidentė, pelną tik tuo atveju, jei ši įmonė valstybėje turi nuolatinę buveinę, yra vienas iš pirminių tarptautinio apmokestinimo principų.
Nuolatinės Buveinės Apibrėžimas
Remiantis 2003 m. redakcijos EBPO konvencijos 5 straipsniu, nuolatine buveine laikytina fiksuota verslo vieta, kurioje visiškai ar bent iš dalies vykdoma įmonės veikla. Nuolatinės buveinės statusą įgyja ir asmuo, turintis ir nuolatos vykdantis teisę užsienio valstybėje įmonės vardu sudaryti sutartis. Jei įmonė veiklą vykdo per brokerį ar kitą nepriklausomą agentą, kurio pagrindinės veiklos pobūdį sudaro būtent atstovavimas, toks veiklos pobūdis nelaikytinas užsienio įmonės nuolatine buveine.
Veiklos Nuolatinumas
Veiklavietė ir veikla privalo turėti pastovumo pobūdį, t.y. veiklos nuolatinio pobūdžio apibrėžimas reikalauja, kad veiklavietė vienaip ar kitaip būtų susijusi su tam tikra geografine veikla. Apibrėžiant nuolatinumo ir laikinumo sąvokas, nereikėtų remtis vien tik laiko matais. Net tuo atveju, jei užsienio įmonės veikla valstybėje buvo vykdoma visiškai trumpą laiką, bet apėmė užbaigtą verslo ciklą, tokia veikla gali būti apibūdinta kaip užsienio įmonės veikla per nuolatinę buveinę.
Veiklos Per Darbuotojus
Dažniausiai užsienio įmonė veiklą vykdo per savo darbuotojus ar kitus priklausomus asmenis, gaunant tiesiogines užsienio įmonės instrukcijas, susijusias su jo vykdomomis pareigomis. Veikla gali būti pripažinta vykdoma per nuolatinę buveinę net ir tuo atveju, kai valstybėje nėra darbuotojo ar kito įgalioto asmens. Šiuo atveju pajamas generuoti gali automatinis įrenginys, kurio veiklos palaikymui nereikalingas fizinis žmogaus buvimas.
Nuolatinės Buveinės Egzistavimo Pradžia ir Pabaiga
Nuolatinės buveinės egzistavimo pradžia sutampa su užsienio įmonės vykdomos veiklos per fiksuotą veiklavietę pradžia. Veiklos nuolatinumui taikomas 12 mėnesių terminas. Jei tam tikro statybos projekto vykdymas yra natūraliai susijęs su veiklavietės geografiniu judėjimu (pvz. kelio ar vamzdyno tiesimas), toks fiksuotos veiklavietės nebuvimas laikomas nereikšmingu ir fiksuojant nuolatinę buveinę kaip į pagrindinį veiksnį atsižvelgiama į veiklos tęstinumą ir terminą.
Priklausomas Atstovas (Agentas)
Užsienio vienetas savo veiklą vykdo per nepriklausomą atstovą (agentą), jeigu šis yra juridiškai ir ekonomiškai nepriklausomas nuo užsienio vieneto, kuriam atstovauja, ir veiklą vykdo savo vardu, o jo įprastinė veikla atitinka užsienio vieneto per jį vykdomą veiklą.
tags: #neleidziami #atskaitymai #sudengimas #su #nuosavybe