Šiame straipsnyje apžvelgiama Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka, remiantis Lietuvos turto vertintojų asociacijos (LTVA) veikla ir seminarų medžiaga. Aptariamos rinkos tendencijos, kainų pokyčiai ir ekonominiai veiksniai, turintys įtakos NT sektoriui.

Lietuvos Turto Vertintojų Asociacijos veikla
Lietuvos turto vertintojų asociacija (LTVA) aktyviai veikia NT rinkoje, organizuodama seminarus, konferencijas ir kitus renginius, skirtus NT profesionalams ir besidomintiems šia rinka.
Forumą pradėjo LNTAA prezidentas Audrius Gudanavičius, paraginęs dalyvius susipažinti, pasidalinti gerąja patirtimi ir papildyti savo žinių bagažą.
LTVA mini savo veiklos 30-metį! Ta proga, kviečiame į organizuojamą išvažiuojamąjį 8 ak. val. profesinį seminarą.
LTVA organizuoja seminarus aktualiomis temomis, tokiomis kaip turto ir verslo vertinimo aktualijos, vertinimo veiklos naujienos ir ekonomikos raida, bei jos įtaka NT rinkai.
- Išvažiuojamasis seminaras 2019 m. gegužės 31 d.
- Seminaras "Turto ir verslo vertinimo aktualijos" 2019 m.
- Seminaras "Vertinimo veiklos aktualijos. Ruduo 2018"
Asociacija taip pat rūpinasi narių kvalifikacijos kėlimu ir dalijasi naujausia informacija apie NT rinką.
LTVA į lietuvių kalbą išvertė 2016 m. laidos Europos vertinimo standartus.
2016 m. birželio 3 - 4 d. vyko 11-asis Lietuvos turto vertintojų asociacijos organizuotas išvažiuojamasis seminaras-sąskrydis „Aktualūs vertintojui klausimai ir DUK“.
Renginio dalyviai turėjo galimybę susipažinti su esama Lietuvos gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto rinkos situacija ir ateities perspektyvomis.
NT Rinkos Apžvalga
Remiantis „Ober-Haus“ vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio duomenimis, Vilniaus NT rinka artėja prie savo maksimumo, Kaune rinka aktyvi, tačiau vis dar auga, o Klaipėdoje kainos kyla mažiausiai iš šių trijų miestų.
Nuo 2012 m., „Ober-Haus“ skaičiavimais, Vilniuje buvo pastatyta 22200 butų, o parduota 22150 butų, taigi skaičiai apylygiai.
S. Vagonis paneigė sklandančias kalbas, kad nesant pakankamai paklausai, naujos statybos butai atpigs. Anot S. Vagonio, būsto pasiūlos perteklius nėra grėsmė paklausai.
S. Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims, tęsė temą apie būsto kainas. Šiais metais savo analizei jis pasirinko originalų segmentą - nagrinėjo brangiausius Lietuvos didmiesčių būsto sandorius.
Įdomus R. Reginio pastebėjimas buvo tas, kad ploto ir kvadratinio metro kainos priklausomybė prestižinio būsto atveju yra atvirkštinė nei ekoniminio būsto atveju, kai didesnis butas reiškia mažesnę kainą už kvadratinį metrą.
Martynas Žibūda, „Eikos“ Plėtros departamento direktorius, taip pat apžvelgė „Eikos“ naujos statybos duomenis: šiuo metu bendrovė turi 4472 neparduotų butų Vilniuje, ir tai didžiausias skaičius nuo 2013 metų.
Įdomu pastebėti, kad vidutinės ir ekonominės klasės būstų procentas išlieka daugmaž toks pats, o daugėja prestižinės klasės butų.
„Eikos“ duomenimis, ekonominės klasės būsto kvadratinio metro kaina nuo 2014 m. sausio mėn. iki š.m.
Gitanas Nausėda pristatė dabartines ekonomines tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje. Anot G. Nausėdos, Didžiausiuose pasaulio regionuose daugėja ekonomikos lėtėjimo ženklų, ekonomikos augimą lėtina ir stiprėjanti įtampa, nes geopolitinis „stresas“ iš tarptautinės erdvės nesitraukia.
Ekonomistas teigia, kad regionuose trūksta tiek darbo pasiūlos, tiek kvalifikuotos darbo jėgos. Be to, grėsmingos demografinės tendencijos gero nežada - ruoštis reikia jau dabar.
Teigdamas, kad šalies ekonomika šyla, G. dr. G. L. R.
Pagrindiniai NT rinkos rodikliai:
| Miestas | Butų kainų pokytis nuo žemiausio lygio |
|---|---|
| Vilnius | 30% (nuo 2010 m.) |
| Kaunas | 15% (nuo 2013 m.) |
| Klaipėda | Mažiausias augimas (nuo 2013 m.) |

Ši informacija suteikia vertingų įžvalgų apie NT rinkos tendencijas ir iššūkius Lietuvoje.
Gyvo miesto kūrimas
Architektas A. Kaušpėdas sakė, kad miesto kūrėjai turi suvokti savo miestą kaip tam tikrą ekosistemą. Jo teigimu, miesto „automobilio mastelis“ turi būti pakeistas „žmogaus masteliu“ - miestas turi būti patogus ir įdomus pėsčiajam; miesto kaip vartotojų imperija turi tapti kūrėjų respublika.
Antanas Dagelis savo teiginiu, kad kuo tankesnis miestas, tuo jis tvaresnis, antrino A. Kaušpėdo išsakytai minčiai.
Diskusijos dalyviai pritarė jo minčiai, kad mieste labai svarbu turėti kokybiškas viešąsias erdves.
R. Šimašiaus teigimu, vykdomi ambicingi ir pribrendę projektai, susiję su miesto geležinkelio stotimi.
Meras teigė, kad jo tikslas - atstatyti miesto balansą. Anot mero, tam, kad Vilnius „tvirtai stovėtų ant abiejų kojų“, šiuo metu turi būti užtikrinta miesto plėtra pietų kryptimi.
tags: #nekilnojamojo #turto #vystytoju #asociacija