Nekilnojamojo Turto Rinkos Segmentai Lietuvoje: Kainų Dinamika, Sezoniškumas ir Prognozės

Nekilnojamojo turto (NT) rinka turi didžiulę reikšmę stabiliam šalies ekonomikos vystymuisi. Lietuvos banko duomenimis, net 82 proc. viso šalies gyventojų turto yra sukaupta būtent nekilnojamojo turto forma. Daugelis lietuvių įsitikinę, kad NT yra vienas svarbiausių gyvenimo pirkinių ir tuo pačiu geriausia investicija.

Dažnai NT rinkos kainų ar būsto įperkamumo indeksų apžvalgos pateikia tik abstrakčią esamą situaciją, nurodant būsto pigimo ar brangimo tendencijas, mažiau detalizuojant atskirus NT rinkos segmentus ir jų kainų veiksnius.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto ekonomistų komandos atliko tyrimą, kurio metu siekė įvertinti sąryšį tarp įvairių NT rinkos segmentų kainų ir numatyti jų kainų kitimo tendencijas. Tyrimo metu buvo modeliuojami 1328 stebiniai nuo 2006 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn. aštuoniuose skirtinguose NT rinkos segmentuose:

• Nuomos sektoriuje - butai, individualūs namai, komercinės patalpos;
• Pardavimo sektoriuje - butai, individualūs namai, komercinės patalpos, žemės ūkio paskirties sklypai, namų valdos sklypai.

NT Rinkos Segmentų Kainų Dinamika

Apžvelgiant skirtingų Lietuvos NT segmentų kainų dinamiką per pastaruosius 14 metų, akivaizdu, kad 2008-2009 m. ekonominė krizė neigiamai paveikė visus NT rinkos segmentus.

Vidutinės namų valdos sklypų kainos 2008 m. palyginus su 2007 m. Komercinių patalpų kainų kritimas nebuvo toks staigus dėl mažesnio komercinių patalpų likvidumo, o kainos, 2015 m. nukritusios į žemiausią tašką, vėliau pasižymėjo nuosaikiu augimu, tačiau taip ir neatsistatė iki buvusių prieš krizę.

Mažiausias kainų pokytis fiksuojamas butų pardavimo segmente: krizės laikotarpiu butų kainos nukrito apie 25 proc. Ši tendencija laikėsi iki 2013 m.

1 pav. Skirtingų NT rinkos segmentų kainų dinamika, eurai už kv. m arba arą (2007 m. sausis - 2020 m.)

Nuo 2013 m. NT rinkos segmentai vystėsi pakankamai stabiliai: nuosekliai augo butų kainos, o sklypų ir namų kainos visos Lietuvos mastu išliko pakankamai stabilios.

2013 m. padidėjusiam namų valdos sklypų pardavimui įtakos turėjo nuo 2014 m. Gyventojų pajamoms augant sparčiau nei būsto kainoms, nuo 2013 m. didėjo ir būsto įperkamumas, lydimas vartotojų optimizmo ir žiniasklaidos lūkesčių dėl kainų kilimo.

Butų kainų dinamikoje pastaraisiais metais kainas koregavo brangesni projektai Vilniaus centre, nors brango ir butai miegamuosiuose rajonuose, kaip ir kituose didmiesčiuose - Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose.

Nagrinėjant atskirų Lietuvos NT rinkos segmentų nuomos kainų statistiką, pastebėta, kad vidutinės butų ir namų nuomos kainos, pasiekusios piką 2007 m. pabaigoje, mažėjo iki pat 2010 m. visoje Lietuvoje.

2 pav. Skirtingų NT rinkos segmentų nuomos kainų dinamika, eurai už kv. m (2007 m. sausis - 2020 m.)

Bendraje butų nuomos rinkoje ryški sezoniškumo įtaka - kaina padidėja prieš rugsėjo mėn., o žemiausia būna žiemą. Namų nuomos svyravimai yra ryškesni, bet jų kainos vidurkis (už vieną kvadratinį metrą) yra ženkliai mažesnis negu buto nuomos.

NT Rinkos Sezoniškumas

Nekilnojamas turtas yra sezoninė prekė. Kad ir koks bebūtų turtas, nepriklausomai nuo sezoniškumo visiems galioja bendros nepirkimo tendencijos, tai yra per visuotines šventes: Vasario 16, Jonines, Šv. Velykas, Mindaugo karūnavimo, Žolines ir t.t., kai yra išeiginių ne mažiau kaip 3 laisvos dienos. Taip pat yra taip vadinamas „juodas mėnuo“, tai nuo gruodžio vidurio iki sausio vidurio.

Skirtingi nekilnojamojo turto segmentai turi skirtingą sezoniškumą. Butai yra perkami praktiškai visus metus, tačiau, kaip ir kitos rūšies nekilnojamam turtui, ir jiems būdingas sezoniškumas. Sunkiausiai butus yra parduoti vasaros metu. Norėdami gerai išnuomoti butą, turėtumėte nuomininkų paieškas pradėti nuo rugpjūčio pradžios ir iki rugsėjo 1 dienos turėsite nuomininkus, kurie mokės Jums didžiausią nuomos mokestį.

Perkantieji namus paprastai nori apžiūrėti ir aplinką, todėl jų pirkimui turi įtakos metų laikas ir oras. Paprastai mažai yra interesantų vėjuotomis ir lietingomis bei speiguotomis dienomis. Šios rūšies NT pardavimas itin priklauso nuo oro sąlygų. Jeigu tik blogas oras, toks turtas gali būti neparduotas ir sezono viduryje. Iš esmės šios rūšies NT geriausiai perkamas šiltuoju metu.

Žinodami turto pirkimo-pardavimo sezoniškumą, galite sutaupyti pirkdami arba gauti daugiau parduodami.

NT Rinkos Segmentų Sąsajos

Kyla natūralus klausimas: ar skirtingų NT rinkos segmentų kainos susijusios ir kas lemia jų priežastinį ryšį? Tyrimo metu atlikto Grangerio priežastingumo testo rezultatai, naudojant mėnesinius stebinius, parodė, jog įvairių NT rinkos segmentų kainos trumpu laikotarpiu yra susijusios tarpusavyje ir vieno NT rinkos segmento kainos pokyčiai veikia kitų segmentų kainas keletą ar net keliolika mėnesių iš eilės, tačiau nevienodu intensyvumu.

3 pav. NT rinkos segmentų sąsajos

Remiantis tyrimo rezultatais, NT rinkos pokyčiai greičiausiai paveikia individualių namų nuomos kainą, kuri savo ruožtu daro įtaką sklypų (tiek namų valdos, tiek žemės ūkio paskirties), namų, butų nuomos ir pardavimo kainai. Namų nuomos kainos pasikeitimas gana greitai pradeda veikti sklypų (tiek namų valdos, tiek žemės ūkio paskirties) pardavimo kainas ir šis poveikis laikui bėgant yra linkęs stiprėti. Butų nuomos ir pardavimo kainos į namų nuomos pasikeitimą stipriausiai sureaguoja po 3-6 mėnesių.

Tyrimas atskleidė, kad butų pardavimo kainos pokyčiai daro poveikį butų nuomos bei namų valdos sklypų kainai. Butų nuomos bei pardavimo kainų augimas dviejų mėnesių laikotarpyje padidina komercinių patalpų pardavimo kainas. Žemės ūkio paskirties sklypų kainos augimas sąlygoja momentinį (jau tą patį mėnesį) namų valdos sklypų kainos didėjimą.

Vieninteliam NT rinkos segmentui - komercinių patalpų nuomai - nenustatyta vienareikšmiškų priežastinių ryšių. Tai galima būtų paaiškinti tuo, kad komercinių patalpų nuomos sutartys sudaromos keliems metams, todėl į rinkos pokyčius jos reaguoja labai lėtai.

COVID-19 Pandemijos Įtaka NT Rinkai

Tuo tarpu ekonomikos šoko, kurį sukėlė COVID-19 pandemija, pasekmės Lietuvos NT rinkai yra akivaizdžios. Per pastaruosius aštuonis mėnesius nuo 2020 m. Patvirtinant tyrimo rezultatus tarp NT rinkos segmentų daugiausiai koregavosi vidutinė individualių namų nuomos kaina, kuri sumažėjo 50 proc. palyginus su 2020 m. sausio mėn., individualių namų pardavimo kainos sumažėjo 5,7 proc., namų valdos sklypų - 8,3 proc., žemės ūkio paskirties sklypų - 6,6 proc.

Pavyzdžiui, šalies didmiesčiuose (išskyrus Vilnių) už senesnės statybos butus antrąjį ketvirtį netgi mokėta 10 proc. daugiau nei 2019 m. antrąjį ketvirtį, o lyginant su 2020 m. pradžia, kainos beveik nepasikeitė.

Visgi daugiau nei penktadaliu sumenkęs bendras NT sandorių skaičius, atsargus vartotojų požiūris, netikrumas dėl pajamų gali pristabdyti NT rinkos augimą artimiausiu metu.

NT Rinkos Prognozės 2025 Metams

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka 2025 metais tikisi reikšmingų pokyčių, kuriuos lems globalios ir regioninės ekonominės tendencijos. Būsto, komercinio NT ir kitų segmentų plėtrą veiks ekonominiai rodikliai, geopolitika, vartotojų elgsena ir tvarumo reikalavimai.

Būsto Rinka

Ekspertai prognozuoja, kad NT kainos Lietuvoje 2025 metais išliks stabiliai augančios, o didmiesčiuose, ypač Vilniuje ir Kaune, kainų augimas gali siekti 5-8 % per metus. Šį augimą skatins ribota pasiūla naujų būstų rinkoje ir didelė paklausa, kurią dar labiau didins gerėjantis gyventojų finansinis stabilumas.

2025 metais toliau augs A++ klasės būstų populiarumas. ES reikalavimai dėl energinio efektyvumo verčia vystytojus orientuotis į tvarius sprendimus, kurie pritraukia tiek pirkėjus, tiek nuomininkus. Daugiabučiai su saulės energijos sistemomis ar efektyviomis šildymo technologijomis tampa būsto rinkos standartu.

Didėjant paklausai, NT agentūros, ypač didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Kaunas, tampa svarbia rinkos dalimi. NT agentūros Kaune dažnai specializuojasi naujos statybos ir aukštos klasės būstuose, padėdamos tiek vietiniams, tiek užsienio klientams rasti tinkamą būstą.

Ekonominės Prognozės

Prognozuojama, kad Lietuvos BVP 2025 metais augs apie 2,8 %, o tai teigiamai paveiks NT rinką. Gyventojų perkamoji galia taip pat didės dėl sparčiai augančių atlyginimų, kas skatins ne tik naujų būstų pirkimą, bet ir investicijas į NT.

Europos Centrinis Bankas (ECB) numato mažinti palūkanų normas, kas palengvins būsto paskolų sąlygas. Jauni pirkėjai ir pirmą kartą būstą perkantys asmenys taps aktyviausia rinkos dalimi.

Infliacijos lygis, prognozuojamas apie 2,7 %, gali sukelti iššūkių dėl brangstančių statybinių medžiagų ir darbo jėgos. Tai gali lemti NT projektų kainų didėjimą ir lėtesnį pasiūlos augimą.

Komercinis NT

Elektroninės prekybos augimas daro logistikos NT segmentą vienu iš patraukliausių investicijoms. Modernių sandėlių ir paskirstymo centrų poreikis 2025 metais išliks didelis, ypač Kaune ir Vilniaus regione.

Nuotolinio darbo tendencijos toliau formuos biurų rinką. Nauji projektai orientuosis į lanksčius ir tvarius biurus, kurie atitinka aukštus energinio efektyvumo standartus. Senesni biurai, neatitinkantys šių reikalavimų, gali tapti mažiau patrauklūs nuomininkams.

Prekybos centrų sektorius po pandemijos atsigavo ir plečiasi. Investuotojai orientuojasi į regioninius projektus, kur paklausa mažesnė, bet ilgalaikis stabilumas užtikrinamas.

Iššūkiai ir Rizikos

Rusijos ir Ukrainos konfliktas kelia regioninės stabilumo grėsmes, dėl kurių gali sumažėti užsienio investicijos į Lietuvos NT rinką. Be to, geopolitinė įtampa gali sutrikdyti statybinių medžiagų tiekimą.

Didžiausias iššūkis NT plėtotojams išlieka biurokratija - ilgi leidimų išdavimo procesai ir griežti reikalavimai. Tai riboja naujų projektų įgyvendinimą ir NT pasiūlos augimą, ypač Kaune ir Vilniuje.

Infliacija kelia tiesioginį pavojų NT rinkai - statybos medžiagų ir darbo sąnaudos gali ženkliai išaugti, o tai padidins galutines kainas ir sumažins prieinamumą pirkėjams.

Pagrindinės NT rinkos prognozės 2025 metams

Apibendrinant, galima pateikti pagrindines NT rinkos prognozes lentele:

Straipsnis parengtas remiantis projekto rezultatais, kuriam finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr.

tags: #nekilnojamojo #turto #rinka #skirtoma