Šis įstatymas reglamentuoja juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių nekilnojamojo turto, kuriam nustatyta teisinė registracija, apmokestinimą.
Skirsnis Bendros įmonės ir užsienio kapitalo įmonės šį mokestį moka ta pačia tvarka kaip ir Lietuvos Respublikos įmonės, jeigu dvišalėse tarpvalstybinėse sutartyse nenumatyta kitaip.
Savivaldybių tarybos, į kurių biudžetus įskaitomas mokestis, turi teisę mokesčio tarifą sumažinti, bet ne daugiau kaip 50 procentų.
Mokėtojai, laiku nesumokėję mokesčio, jį sumoka ne daugiau kaip už dvejus praėjusius metus. Patikslinti mokestinę vertę bei mokesčio apskaičiavimą ir grąžinti arba išieškoti mokestį leidžiama taip pat ne daugiau kaip už dvejus praėjusius metus.
Laiku neapmokestinti mokėtojai apmokestinami, mokestis išieškomas, grąžinamas bei patikslinamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Įmonei ar organizacijai draudžiama užsiimti veikla, jeigu nėra užregistruotas jai priklausantis nekilnojamasis turtas. Iki valstybinės teisinės turto registracijos įstatymo įsigaliojimo nekilnojamasis turtas registruojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Šią tvarką Vyriausybė nustato iki 1994 m. lapkričio 1 d. kartu nustatydama ir privalomo registruoti nekilnojamojo turto sąrašą.
Vartojimo kainų indeksui per metus viršijant 1,25, nekilnojamojo turto vertė privalo būti indeksuojama Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka.
Akcinės bendrovės (buvusios valstybinės akcinės įmonės) nuo 1994 m. rugpjūčio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. moka palūkanas už valstybinio kapitalo naudojimą galiojančia tvarka.
Nuo 1970-01-01 iki 2001-06-30 galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnis nustato, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, pageidaujantis Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinius faktus, kartu su prašymu teritoriniam registratoriui turi pateikti dokumentus, nurodytus Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, patvirtinančius prašomų įregistruoti juridinių faktų atsiradimą.
Svarbu pažymėti, kad savivaldybės turi teisę sumažinti mokesčio tarifą, bet ne daugiau kaip 50 procentų. Tai gali turėti įtakos bendrai mokesčio sumai, kurią reikia sumokėti.
Šiame kontekste verta aptarti ir nekilnojamojo turto vertės indeksavimą. Vartojimo kainų indeksui per metus viršijant 1,25, nekilnojamojo turto vertė privalo būti indeksuojama Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad turto vertė gali būti koreguojama atsižvelgiant į infliaciją, siekiant užtikrinti, kad mokestis būtų apskaičiuojamas nuo realios turto vertės.
Norint geriau suprasti įstatymo taikymą, pateikiama lentelė su pagrindiniais aspektais:
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Mokestis | Juridinių asmenų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių nekilnojamojo turto apmokestinimas |
| Mokėtojai | Juridiniai asmenys ir juridinio asmens teisių neturinčios įmonės |
| Tarifas | Nustatomas savivaldybių tarybų, gali būti sumažintas iki 50% |
| Mokėjimo terminai | Nustatomi įstatymų |
| Indeksavimas | Privalomas, kai vartojimo kainų indeksas viršija 1,25 per metus |